Britų nepasitenkinimas imigrantais pasiekė aukščiausią tašką. Antiimigracinės Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (UKIP) sėkmė vietos rinkimuose tapo tarsi spyriu į sėdimąją šalies politikams. Tik abejojama, ar neinama lengviausiu keliu.
Net ir margame britų politikos pasaulyje Winstonas Trumanas McKenzie yra gana neįprastas personažas.
Šis Jamaikos sostinėje Kingstone gimęs ir vaikystėje su tėvais į Jungtinę Karalystę imigravęs afrokaribietis aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje buvo vadinamas britų bokso viltimi.
Tačiau sunki akies trauma nutraukė Didžiosios Britanijos vidutinio svorio čempiono karjerą, kai boksininkui tebuvo vos 23-eji.
Priverstas pasitraukti iš sporto, W. T. McKenzie ilgai ieškojo savo vietos po saule, išbandė bent šešias profesijas – nuo kirpėjo iki alaus baro barmeno.
Galiausiai apsisprendė būti profesionaliu politiku.
Išmėginęs visas pagrindines šalies politines partijas (kelerius metus jis pabuvo ir leiboristu, ir liberaldemokratu, ir konservatoriumi), šis 59 metų politikas apsistojo ties UKIP.
Afrokaribiečio brito pasirinkimas stoti į partiją, kuri atvirai deklaruoja neapykantą Europos Sąjungai ir iš padilbų žiūri į visus imigrantus, o ypač į tuos, kurių odos spalva nėra balta, daugeliui pasirodė mažų mažiausiai keistas. Tik ne pačiam W. T. McKenzie.
Rasizmo juodaodis neįžvelgia
„Mane daugelis gąsdino, kad UKIP yra vos ne rasistinė grupuotė, užsimaskavusi gražiais šūkiais. Ką aš, juodaodis imigrantų sūnus, galėsiu veikti tokioje partijoje?
Tačiau jokio rasizmo partijos viduje aš neradau.
Svarbiausia yra tai, jog man priimtinos pagrindinės šios partijos idėjos: kad Jungtinė Karalystė turi palikti žlungančią federalistinę ES, kad turime visiems laikams išsaugoti svarą sterlingą, kad atėjo laikas uždaryti valstybės sienas imigrantams, bent jau tol, kol integruosime tuos, kurie jau čia įsikūrė.
Bet svarbiausia – laikas supurtyti apsnūdusį valdantįjį šalies elitą, kuris vengia atvirai svarstyti problemas, jaudinančias kiekvieną rinkėją”, – „Lietuvos rytui” sakė UKIP politikas.
Prieš dvejus su puse metų W. T. McKenzie netgi iškėlė savo kandidatūrą į UKIP partijos lyderio postą. Tiesa, už jį balsavo vos 5 procentai partijos narių.
Bet jau tuomet naujasis UKIP lyderis Nigelas Farage’as suteikė W. T. McKenzie atsakingą postą partijoje: vadovauti kultūros ir ryšių su visuomene strategijai.
Neįtikėtina UKIP sėkmė
Per pastaruosius trejus metus du itin skirtingi politikai – aristokratiško džentelmeno įvaizdį puoselėjantis N.Farage’as ir labiau mėgstantis boksininkams būdingą tiesmukišką leksikoną tamsiaodis W. T. McKenzie – tapo UKIP veidais.
Gegužę išmušė šios populistinės partijos valanda. Agituodama prieš imigrantus ir prieš ES, vietinės valdžios rinkimuose į Anglijos miestų ir kaimietiškų grafysčių tarybas UKIP prisiviliojo šimtus tūkstančių naujų rinkėjų.
Dar vos prieš ketverius penkerius metus į UKIP buvo žvelgiama kaip į nepavojingus, ekscentriškus klounus.
Dabar tokį atsainų ir arogantišką požiūrį tiek Londono žiniasklaidai, tiek ir „tradicinėms partijoms” teks skubiai keisti.
Mat gegužės 2-ąją UKIP kandidatai gavo net 23 procentus balsų tose apygardose, kuriose balotiravosi.
Net 147 partijos kandidatai laimėjo mandatus į vietines tarybas. Ypač didelės paramos UKIP sulaukė Norfolko, Linkolno ir Kento grafystėse: tai regionai, kuriuos per pastaruosius 10 metų gana smarkiai paveikė imigrantų antplūdis iš Rytų ir Vidurio Europos naujųjų ES šalių, tarp jų ir iš Lietuvos.
Kol N. Farage’s, W. T. McKenzie ir jų bendražygiai euforiškai siurbčiojo anglišką elį (šampano UKIP nepripažįsta, nes šis prancūziškas produktas importuojamas iš jų nekenčiamos ES), Jungtinę Karalystę valdantys konservatoriai patyrė tikrą šaltąjį dušą.
Toriai rinko vos 25 procentus balsų, tik 2 procentais daugiau nei UKIP. Rinkimus laimėjo centro kairės leiboristai, tačiau net ir jų persvarą apkarpė ant bangos kylanti UKIP.
Jaunesnieji valdančiosios koalicijos partneriai, britų libdemai, buvo sutrypti. Gavusi vos 9 proc. balsų, vicepremjero N. Cleggo partija buvo pažeminta ir nustumta į ketvirtąją vietą. Tiesa, į vietos rinkimus atėjo vos trečdalis turinčių teisę balsuoti piliečių.
Siūlo populiarius sprendimus
Kuo anglų rinkėją suviliojo UKIP? Kritikai šią partiją kaltina pigia, pavojinga ksenofobija ir netgi rasizmu.
Atrodo, kaltinimai nėra vien iš piršto laužti. Nustatyta, kad bent šeši partijos kandidatai yra buvę ultradešiniųjų rasistinių Nacionalinio fronto ar BNP (Britų nacionalinės partijos) nariai ar rėmėjai.
Tačiau UKIP vadovai tvirtina, kad jie savo statute yra juodu ant balto užrašę, jog buvusiems BNP nariams draudžiama stoti į naująją partiją. UKIP esą tiesiog neturi fizinių galimybių patikrinti kiekvieno savo kandidato praeities užkaborius.
„Jei partija būtų rasistinė, aš iš karto ją palikčiau.
Bet taip nėra. Jokio rasizmo nematau mūsų pagrindinėje tezėje, kuri pasirodė priimtina ir tūkstančiams paprastų rinkėjų: atėjo metas drąsiai prabilti apie žalą, kurią daro nekontroliuojama masinė migracija, mūsų šalies patiriama nuo 2004-ųjų”, – tvirtino W. T. McKenzie.
Pagrindiniai populistinės partijos šūkiai rinkimuose buvo paprasti ir aiškūs bet kuriam britų rinkėjui, nepaisant jo išsilavinimo: „Kalbėti apie imigraciją nėra rasistiška” ir „Išstoti iš ES yra naudinga”.
Čia pat UKIP pasiūlė elektoratui bent kelis būdus, kaip užtvenkti migrantų upes, o gal net ir pasukti jų srovę atgal.
Tam, kad būtų galima išmesti lauk dalį atvykusių lenkų, lietuvių ir kitų „naujosios ES” imigrantų, Jungtinei Karalystei reikėtų nedelsiant atsikratyti Briuselio jungo.
Jau išstojus iš „skęstančio laivo” – ES, esą būtų galima įvesti 5-erių metų moratoriumą visai imigracijai į valstybę.
Apie milijoną nelegalių migrantų iš Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos būtų planuojama išsiųsti nedelsiant, o atvykėliai iš Europos Sąjungos valstybių būtų paskirstyti į dvi grupes.
Tiems, kurie šalyje prabuvo daugiau nei 7 metus, būtų suteikta teisė gauti nuolatinį rezidento leidimą.
Likusiems tektų krautis lagaminus ir skristi namo.
Pagal UKIP apytikrius skaičius, iš 4 milijonų užsieniečių, atvykusių į Jungtinę Karalystę po 2004-ųjų, maždaug du milijonai pasiliktų. Būtų įvesta kriminalinė atsakomybė už gyvenimą šalyje be galiojančios vizos.
Joks užsienietis neturės teisės į nemokamą gydymą ar socialines pašalpas, jei jis penkerius metus nepradirbo šalyje ir nemokėjo mokesčių į valstybės iždą.
Jei būtų UKIP valia, šalis išstotų iš bent keleto Jungtinių Tautų ir Europos Konvencijų: esą šios tik apsunkina visokio plauko nusikaltėlių ir teroristų deportaciją atgal į jų gimtines. Be to, į šalį plūsta pabėgėliai iš trečiojo pasaulio.
Didžiųjų požiūris keičiasi
Dar prieš pusmetį į tokias drakoniškas UKIP tezes D. Cameronas, leiboristas Edas Milibandas ir libdemas N. Cleggas galėjo atžagaria ranka numoti kaip į ksenofobiškus kliedesius, bet po UKIP pasiektų rezultatų gegužės 2-osios rinkimuose padėtis pasikeitė.
Tai pirmas kartas Anglijoje nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai dominuojančioms „Didžiojo trejeto” partijoms buvo akivaizdžiai pademonstruota, jog jų hegemonija Londono politinėje arenoje anaiptol neužtikrinta.
Jei tradicinės partijos snūduriuos, joms iš panosės balsus nugvelbs alkanesni populistiniai konkurentai.
Jau dabar UKIP, kurios nacionaliniai reitingai svyruoja tarp 16–19 procentų atžymomis, itin intensyviai rengiasi kitų metų pavasario Europos parlamento rinkimams.
Visai realu, kad iš 73 vietų, Strasbūre skirtų Jungtinei Karalystei, UKIP gali gauti net trečdalį.
Šiuo metu tik 11 šios euroskeptiškos partijos atstovų dirba „ardomąjį darbą” ES parlamente.
Vietinių rinkimų verdiktas pagrindinių partijų lyderiams suveikė tarsi žadintuvas. Pirmasis prabilo E. Milibandas, beveik žodis į žodį pakartojęs N.Farage’o teiginį: „Kalbėti apie imigracijos sukeltas problemas tikrai nėra joks rasizmas.”
Leiboristų vadai pažadėjo atidžiau įsiklausyti į savo rinkėjų, ypač į darbininkų ir žemesnės viduriniosios klasės atstovų, godas. Būtent šiems britų dirbantiesiems naujieji atvykėliai iš Rytų Europos yra pagrindiniai konkurentai šalies darbo rinkoje.
Tiesa, pagrindinius UKIP postulatus dėl imigrantų ištrėmimo leiboristai atmetė kaip „grįžimą į senus blogus laikus, kai ant parduotuvių ar viešbučių durų kabodavę užrašai: šunų ir airių nesivesti”.
Valdžia jau ėmėsi priemonių
D.Camerono kontratakos ilgai laukti irgi neteko. Gegužės 8-ąją karalienė Elizabeth II Lordų rūmuose iškilmingai pristatė metinę konservatorių-libdemų parlamentinės veiklos programą. Labiausiai šiame 15 naujų įstatymų sąraše žiba naujas Imigracijos aktas.
„Mano vyriausybė sieks pritraukti į šalį tuos žmones, kurie nori prisidėti prie bendros gerovės kūrimo, ir atbaidyti tuos, kurie nenori to daryti”, – sakė 87-erių monarchė, pagal šimtametę tradiciją žodis į žodį atkartodama D.Camerono surašytą tekstą.
Imigracijos aktu bus siekiama iš pašaknų pakirsti kelis dešimtmečius susidariusią tvarką, pagal kurią užsieniečiai gali ką nors gauti iš gana skylėto, deficitinio britų biudžeto, nieko į jį neįnešdami.
Bus griežčiau baudžiami ir britų darbdaviai, ieškantys skylių įstatymuose ir išnaudojantys pigią užsieniečių darbo jėgą.
Dabar nelegalui darbą suteikiantis britas verslininkas, jei yra sučiuptas, turi mokėti apie 10 tūkst. svarų (40 tūkst. litų) baudą. Ši suma mažiausiai padvigubės.
Bendrovės bus gerokai dažniau tikrinamos, ypač tuose ekonomikos sektoriuose, kuriuose gausiai įdarbinami migrantai.
Iki šiol užsieniečiai nelegalai galėdavo įsigyti britų vairuotojo pažymėjimą, o su juo jau būdavo įmanoma tvarkytis ir kitus asmeninius ar finansinius dokumentus. Naujas įstatymas užlopys tokią skylę. Darbo netekusiems migrantams bedarbio pašalpa bus nutraukiama po pirmųjų šešių mėnesių.
Bus supaprastintas suimtų nelegalų deportavimo procesas. Iki šiol šimtai imigrantų, tarp jų ir kalėjimuose bausmes atlikusių nusikaltėlių, noriai naudodavosi britų teisininkų kontorų siūloma neskrupulinga taktika.
Remdamiesi Europos Žmogaus Teisių konvencijos 8-uoju straipsniu, šie asmenys apeliacinius teismus užversdavo reikalavimais neišsiųsti jų į tėvynę, nes esą Jungtinėje Karalystėje jie turi mylimus šeimos žmones.
Be to, jų gimtosiose šalyse jiems esą neabejotinai grėstų kankinimai. O tai juk būtų žmogaus teisių pažeidimas – kaipgi tokį leisi? Nuo šiol tokiems šeimos ir žmogaus teisių mylėtojams bus pasiūlyta visiems kartu vykti į gimtinę. Kad ir kokia ji būtų.
Butus ir namus nuomojantys privatūs savininkai privalės patikrinti savo klientų užsieniečių pasus.
Kitaip būsto nuoma nelegalui be dokumentų galės baigtis didžiule bauda.
Planuojama susidoroti ir su vadinamaisiais „sveikatos turistais”. Atvykėliai iš ne Europos Sąjungos šalių neturės teisės kreiptis į valstybinę sveikatos apsaugos sistemą NHS, jeigu jie neturės galiojančio draudimo poliso ar nebus sumokėję specialaus išankstinio užstato.
Net ir neseniai atvykę ES piliečiai, norintys gauti neskubaus ilgalaikio gydymo paslaugas, turės bent dalį išlaidų padengti iš savo kišenės.
Gydytojams ir seselėms bus rekomenduojama patikrinti, ar į juos besikreipiantis pacientas turi teisę gyventi Jungtinėje Karalystėje.
Žinoma, tokia apklausa vyktų tik prieš teikiant neskubias medicinos paslaugas.
Išskirtiniais atvejais medikai gelbės asmens gyvybę netikrindami jo popierių.
Užkraus papildomo darbo?
Pasiūlytu įstatymu D. Cameronas tikisi susigrąžinti nuo torių nusisukusius rinkėjus.
„Pasakysiu paprastai: naujuoju įstatymu skatinsime kvalifikuotų žmonių imigraciją ir pagaliau susidorosime su blogu palikimu, kurį paveldėjome iš buvusios valdžios: kai užsieniečiai čia atvykdavo ir gaudavo išmokas už nieką”, – sakė D. Cameronas.
Kai kurios jo pasiūlytos iniciatyvos bent jau popieriuje atrodo gana veiksmingos. Bet ar realu tikėtis, kad imigracijos pareigūnų, kuriems pernai ir šiemet buvo drastiškai apkarpytas biudžetas, darbą staiga ims dirbti britų nekilnojamojo turto agentai ar gydytojai su seselėmis?
„Visi medikai yra davę Hipokrato priesaiką rūpintis sergančiu asmeniu. Jokiu abejonių, kad reikia apsaugoti šalies medicinos sistemą nuo vadinamųjų „sveikatos turistų”. Negalime įstumti šeimos daktarų į abejotiną padėtį, kai jie turės dirbti vos ne pasienio tarnybos patruliais”, – kritikavo naują įstatymą Karališkojo šeimos daktarų koledžo vadovė Clare Gerada.
Britai ekspertų nuomonės negirdi
Sensacijų besivaikantys Londono dienraščiai D. Camerono pasiūlytą įstatymą pristatė riebiomis antraštėmis: „Kirtis migrantams”, „Užspausime imigraciją”. Nedaug kas atkreipė dėmesį į tai, kad papildomo darbo gaus tie britai, kurie neretai jo patys purtydavosi.
Konservatorių partijos užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad net 54 procentai šalies gyventojų įsitikinę, jog per pastaruosius dešimt metų imigracija atnešė šaliai daugiau žalos nei gero.
Per 90 procentų apklaustųjų nori, kad migrantų srautas išsektų. Šio antiimigracinio choro fone tarsi šauksmas tyruose vos girdimi britų ekonomistų, akademikų ir verslo lyderių skaičiais paremti argumentai.
Vien per 2004–2009 m. migrantai iš Rytų Europos į Jungtinės Karalystės biudžetą kasmet įnešė 5 milijardais svarų daugiau, nei iš jo paėmė. Jie patys norėtų pasilikti Jungtinėje Karalystėje (nuotr.).
Be to, ES darbo jėgos judėjimas yra dvipusė autostrada – apie 800 tūkst. britų nuolat dirba Europoje, palyginti su 2,5 milijono europiečių, triūsiančių Jungtinėje Karalystėje.
