Buvusių įkaičių košmarai nesibaigė?

Gegužės 6-ąją baigėsi maždaug dešimtmetį grobiko Arielio Castro namuose Klivlande kalintų trijų amerikiečių košmaras. Bet psichologai įspėja, kad bandydamos grįžti į normalų gyvenimą šiurpaus nusikaltimo aukos patirs ne mažiau kančių. Remdamasis AP, „Time”, „The Daily Mail” apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Prie vienos iš išlaisvintų įkaičių A. Berry namų vis dar kabo apie jos dingimą skelbiantys plakatai ir merginą pasitikę artomųjų balionai.<br>AP
Prie vienos iš išlaisvintų įkaičių A. Berry namų vis dar kabo apie jos dingimą skelbiantys plakatai ir merginą pasitikę artomųjų balionai.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 18, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Mar 6, 2018, 2:15 PM

2003 metų balandį pagrobtos 16-metės Amandos Berry, 2004 metais dingusios 14-metės Ginos DeJesus ir 2002-aisiais į grobiko nagus patekusios 21 metų Michelle Knight likimai Klivlando gyventojams iki šio mėnesio buvo mįslė.

Tik gegužės 6-ąją paaiškėjo, kad jaunas merginas maždaug prieš dešimtmetį pagrobė ir savo namuose kalino, kankino ir žagino A. Castro, kuriam šiuo metu 52-eji. A. Berry nuo skriaudiko susilaukė ir dukters, kuriai dabar 6-eri.

Trijų moterų likimo sukrėsti amerikiečiai jau beveik dvi savaites seka kiekvieną žinią apie jų gyvenimą siaubūno namuose ir ištrūkus iš jų.

Gyvenimas laisvėje, anot psichologų, G. DeJesus, A. Berry ir M. Knight taip pat taps nelengva kasdiene kova.

Lyg pabudimas iš komos

Moterims reikia atsigauti ne tik dėl patirtos fizinės ir lytinės prievartos. Prisitaikyti joms teks ir prie šiuolaikinio pasaulio, kuris per dešimt metų gerokai pasikeitė.

„Tai tarsi pabudimas iš komos. Labai gluminanti ir izoliuojanti patirtis”, – apie A. Castro aukų laukiantį ilgą ir sunkų procesą sakė psichologė Barbara Greenberg, gydanti prievartą patyrusias paaugles.

Kai A. Berry, G. DeJesus ir M. Knight buvo pagrobtos, Barackas Obama buvo Ilinojaus senatorius, mobiliaisiais telefonais būdavo daromos tik prastos kokybės nuotraukos, nebuvo tinklalapių „Facebook” ir „YouTube”, ir kiekviena smulkmena iš karto neatsidurdavo virtualioje erdvėje. Tad amerikietės tarsi atkeliavo į ateitį.

Kadangi A. Berry ir G. DeJesus į grobiko nagus pakliuvo būdamos 16-os ir 14 metų, jos neteko ir svarbių asmenybės formavimosi metų.

„Jos buvo pagrobtos paauglystėje, todėl negalėjo vystyti savo emocinių, psichologinių ir socialinių įgūdžių. Šiuo klausimu jos atsilikusios dešimtimi metų”, – kalbėjo Duane’as Bowersas, konsultuojantis šeimas JAV nacionaliniame dingusių ir išnaudotų vaikų centre.

Specialisto teigimu, moterys turi pasivyti bendraamžius įgūdžiais ir tuomet vėl stengtis integruotis į visuomenę. O ši gali būti bauginama.

Kai G. DeJesus iš ligoninės grįžo namo, ji slėpėsi nuo žiniasklaidos priemonių atstovų po bliuzono gobtuvu.

Jos likimo draugei A. Berry pasisekė labiau – jai pavyko į namus įsmukti nepastebėtai.

Medikė Tina Walch savo ruožtu pabrėžia, kad lytinės prievartos aukos gali kęsti depresiją ir nerimą, potrauminį streso sindromą ir kitus sutrikimus.

Jie priklauso nuo patirtos lytinės traumos dydžio.

Sudėtinga nueiti į parduotuvę

Kalėjimu virtusiame A. Castro name vyravo klaustrofobiška kontrolė. Anot policijos, grobikas laikė savo aukas prirakintas rūsyje, vėliau užrakintas kambariuose.

M.Knight teigia, kad kelis kartus nuo žagintojo pastojo ir visus kartus patyrė persileidimą, nes buvo mušama į pilvą, negaudavo maisto. Nuo smūgių moteris nebegirdi viena ausimi, jai teks daryti veido rekonstrukcijos operaciją.

Per visus šiuos metus trys moterys iš namo į lauką buvo išleistos dukart, bet joms leista pajudėti tik iki garažo. Tad A. Castro aukoms paprasčiausia kelionė pėsčiomis į prekybos centrą gali būti didžiulė problema.

Kaltė – dažnas jausmas

Su prekybos žmonėmis aukomis dirbanti Jessica Donohue-Dioh iš Sinsinatyje įsikūrusio Xaviero universiteto sako, kad A. Castro aukoms vienas sunkiausių dalykų bus laisvė priimti sprendimus.

„Kaip aš turėčiau atsakyti? Ko jie iš tiesų iš manęs nori? – tipiškas aukų reakcijas vardijo J. Donohue-Dioh. – Jos gali manyti, kad neturi pasirinkimo duoti teisingą atsakymą.”

Aukos jaučia ne tik pyktį, bet ir kaltę. Šis jausmas įprastas net ir tiems asmenims, kurie tapo žiaurių nusikaltėlių aukomis.

Tai teko suvokti ir Elizabeth Smart, kuri buvo pagrobta 14-os metų ir nelaisvėje žaginta devynis mėnesius.

„Pirmiausia aš įsitikinčiau, kad šios jaunos moterys žino, jog viskas, kas joms nutiko, nėra jų kaltė”, – pabrėžė E. Smart.

Sunku užmegzti santykius

Artimųjų parama aukoms taip pat labai svarbi. Tačiau ką asmeniui, dešimtmetį kalintam kartu su nepažįstamaisiais, reiškia šeima?

„Ji turi būti pasirengusi priimti į savo erdvę nepažįstamą žmogų. Jeigu jie bandys sugrąžinti 14-metę mergaitę, kuri dingo, nieko neišeis. Ta 14-metė daugiau nebeegzistuoja. Jie turi priimti ją kaip nepažįstamą moterį”, – aiškino D. Bowersas.

2006-aisiais išlaisvinta Natascha Kampusch, kuri Austrijoje buvo pagrobta būdama 10 metų, sako, kad po aštuonerių nelaisvėje praleistų metų per susitikimą su šeima jautėsi ir euforiškai, ir nepatogiai.

Austrė, kuriai šiuo metu 25-eri, prisipažino, kad laisvėje jai buvo sunku užmegzti santykius iš dalies dėl to, jog daug žmonių jos drovisi.

Kaip klostysis Klivlando aukų santykiai su artimaisiais, parodys laikas. Šią savaitę paskelbta, kad G. DeJesus šeima ketina rūpintis M. Knight ir kviečia ją gyventi pas juos, mat moteris nepanoro susitikti su savo artimaisiais. Santykiai su jais buvo prasti ir prieš pagrobimą.

M. Knight tikina patyrusi namuose smurtą, o motina paauglystėje ją apskritai išvarė iš namų. Amerikietė dar prieš patekdama į A. Castro rankas buvo išžaginta trijų bendraklasių ir pagimdė vaiką, kurį globoti paėmė valstybė.

Kodėl aukos nebėga?

Klivlando aukų gijimo procesą palengvins bent jau tai, kad jos vienos su kitomis gali bendrauti. Tarp merginų nelaisvėje užsimezgė glaudus ryšys, jos padėjo viena kitai ištverti dešimtmetį trukusį košmarą.

Tad artimus santykius aukos ketina palaikyti ir vėliau. Tokios galimybės E. Smart, J. Dugard ar N. Kampusch niekada neturėjo, nes jos buvo kalinamos vienos.

Daug kam kyla klausimas, kodėl visos šios aukos nepabėgo nuo savo skriaudikų, kai tik pasitaikė proga? Juo labiau kad tų progų būta.

J. Dugard dirbo savo grobiko parduotuvėje ir mažiausiai vienas klientas tvirtina kalbėjęsis su ja telefonu ir netgi susitikęs amerikietę. Būdama grobiko naguose E. Smart buvo pastebėta lauke, užmaskuota peruku ir saulės akiniais.

Anot medikų, nereikėtų aiškinti aukų veiksmų vien tik Stokholmo sindromu – fenomenu, kai pagrobtieji susitapatina su savo grobikais.

T.Walch atkreipia dėmesį į „išmoktą bejėgiškumą”, kurį auka patiria po pagrobimo. Iš pradžių pagrobtieji kovoja su savo skriaudikais, tačiau ilgainiui pasiduoda bejėgiškumui. Jį paspartina kankintojo noras ir kelti skausmą, ir to nedaryti.

„Vietoj kankinimų sulauki malonaus elgesio. Duodamas lašelis vandens, tavęs nemuša. Tau pamažu gimsta dėkingumo jausmas. Bėgant laikui jis palaužia net stipriausią žmogų”, – aiškino T.Walch.

Savo darbą padaro ir žmogaus noras užmegzti ryšį: būti kartu su kuo nors yra geriau, nei būti visiškai vienam.

„Jei tai tavo vienintelis palaikomas ryšys, pradedi vertinti jį. Tad net kai pasitaiko galimybė pabėgti ir sulaukti pagalbos, nebėgi”, – aiškino T.Walch.

Šį faktą gydamos aukos turi prisiminti tam atvejui, jei kaltintų save dėl prarastų metų.

Ką daryti, jei jus pagrobia?

Bandykite sutrukdyti grobikui. Pirmosios kelios minutės dažniausiai yra geriausias laikas priešintis užpuolikams, nes greičiausiai aplinkui yra kitų žmonių, kurie galėtų padėti. Tiesa, tai ir pavojingiausias metas, tad apsvarstykite, ar realu pabėgti.

Stebėkite aplinką. Pasistenkite įsiminti kiek įmanoma daugiau informacijos. Tai padės planuojant pabėgimą, nuspėjant grobiko tolimesnius veiksmus ar suteikiant informacijos policijai. Jeigu jums užrištos akys, naudokitės kitomis juslėmis – uoskite, lieskite, klausykitės.

Bandykite išsiaiškinti, kodėl buvote pagrobtas. Sprendimas, kada ir kaip bandyti pabėgti, turi būti paremtas šia informacija. Jeigu esate laikomas dėl išpirkos arba derantis dėl kalinių paleidimo, grobikams naudingiau laikyti jus gyvą. Jei esate pagrobtas serijinio žudiko, prievartautojo ar kerštaujant dėl politinių ar karinių veiksmų, tikėtina, kad grobikas ketina jus nužudyti.

Nekelkite papildomų rūpesčių grobikui. Būkite ramus. Jei reikia, bendradarbiaukite su grobiku. Negrasinkite ir netapkite agresyvus, taip pat nebandykite bėgti, jei laikas netinkamas.

Išlaikykite orumą. Nusikaltėliui psichologiškai sunkiau nužudyti, žaginti ar žaloti asmenį, kuris jo akyse nepraranda žmogiškumo. Nemaldaukite, neverkite, nesielkite isteriškai ir nekeliaklupsčiaukite. Nereikia užpuolikui mesti iššūkio, tačiau parodykite, kad esate vertas jo pagarbos.

Būkite geras klausytojas. Pagrobėjas ne tik geriau jausis būdamas su jumis. Klausydamasis galite gauti naudingos informacijos, kuri padės pabėgti arba bus naudinga pareigūnams. Jei ir jūs, ir grobikas turite vaikų, tarp jūsų gali užsimegzti ryšys. Nusikaltėlis gali įsivaizduoti save jūsų vietoje ir suvokti, kokią įtaką jo mirtis ar pagrobimas padarytų jo šeimai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.