Protingi namų apyvokos prietaisai gali padėti jūsų sveikatai, net išgelbėti gyvybę. Fantastika? Kol kas, bet netoli Briuselio stovinčio ateities namo sumanytojai mano, kad tai – netolima ateitis.
Šaldytuvas pataria, kuriuos produktus reikia suvartoti greičiausiai. Veidrodyje pasirodo informacija apie jūsų kraujospūdį ir kūno temperatūrą. Karščiuojate? Iš vonios kambario signalas apie jūsų sveikatą iškart keliauja į gydytojo kabinetą.
Keli mygtukų paspaudimai. Tiek užtenka, kad vos pramerkę akis praskleistumėte užuolaidas, įjungtumėte muziką, o duše paleistumėte tinkamos temperatūros vandens srovę.
Vonios veidrodyje – ne tik jūsų atvaizdas, orų prognozė ir ryto naujienos, bet ir informacija apie jūsų sveikatą: kraujo spaudimą, kūno temperatūrą, alergenų ar drėgmės kiekį aplinkoje.
Tai tik keletas iš daugybės naujausių technologijų, kurios įdiegtos netoli Briuselio pastatytame ateities name „Living Tomorrow”.
Šio projekto sumanytojų šūkis – ateities neįmanoma numatyti, bet ją galima sukurti. „Living Tomorrow” generalinis direktorius Joachimas De Vosas „Lietuvos rytui” įrodinėjo: būtent jie tai ir daro – kuria ateitį, atsižvelgdami į dabartinės visuomenės pokyčius ir poreikius.
Kompiuteriai – visur
„Praėjusio amžiaus pabaigoje visi fantazavome, kokie bus dutūkstantieji. Pagalvojome, kodėl žmonėms neparodžius, kokia ta ateitis bus. Tad sukūrėme rytojaus namus, kuriuos gali apžiūrėti lankytojai, o mes galime stebėti reakcijas ir iš jų mokytis”, – teigė J.De Vosas.
Pirmąjį ateities namą kartu dirbusios net 160 įmonių sukūrė 1995-aisiais.
Anuomet projekto tikslas buvo stebėti technologijų poveikį žmonėms. Namo akcentu tuomet tapo visur – virtuvėje, vonioje, kambariuose – integruoti kompiuteriai.
„Anais laikais lankytojai reagavo skeptiškai ir sakė, kad jei kompiuteris namuose ir bus, tai tik vienas. Juk tuo metu tai buvo labai brangu.
Ir nors šiais laikais kompiuterį galima įsigyti už šimtą eurų, scenarijus nevisiškai pasitvirtino. Kompiuterių iš tiesų visuose kambariuose nėra, bet išmaniuosius įrenginius mes nešiojamės su savimi iš kambario į kambarį”, – juokėsi J.De Vosas.
Vonioje – saulės spinduliai
Per beveik 20 metų pastatyti trys „Living Tomorrow” projekto namai. Naujausiame pastate įdiegtos gyvenimo kokybę gerinančios ir draugiškos aplinkai technologijos.
Namo statybai panaudotos itin ekonomiškos, puikiai izoliuojančios statybinės medžiagos. Viduje esantis modernus stiklas iš pažiūros nesiskiria nuo įprasto.
Tačiau jis neįprastai tvirtas ir labai atsparus karščiui, tad gaisro atveju tokios konstrukcijos taptų evakuacijai skirtais stiklo koridoriais. Projekto kūrėjų manymu, pasaulis keičiasi, tad namai turi keistis kartu su juo.
Pavyzdžiui, vaikai vis vėliau palieka tėvų namus, todėl paauglio kambarys turi nesunkiai būti pertvarkomas į jauno vyro būstą. Ilgėjant gyvenimo trukmei, namai turi padėti garbaus amžiaus ar ligotiems žmonėms.
Aprodydamas naujausią „Living Tomorrow” namą, J. De Vosas atkreipė dėmesį į vonios kambario sienoje įrengtas lempas.
„Ateityje šlapią kūną nudžiovins ne rankšluostis, o specialios sienoje įtaisytos lempos, iš kurių sklinda UV spinduliai.
Jau seniai aišku, kad saikingas jų kiekis ne tik nekenksmingas, bet ir naudingas. Šis sumanymas ypač naudingas senjorams arba neįgaliems, į saulę išeiti negalintiems žmonėms. Reikiamą vitamino D kiekį jie galės gauti savo vonioje”, – pasakojo J.De Vosas.
Paslaugos – į namus
Vienas svarbiausių ateities namų sumanymų – kad ne žmogus keliautų į sveikatos priežiūros įstaigas, o šios paslaugos atkeliautų į jo namus.
„Pavyzdžiui, sergantiems diabetu ar epilepsija būtina reguliariai gerti vaistus. Naujosios technologijos ne tik apie tai primins. Tabletėse esančios specialios iš kukurūzų pagamintos savaime suyrančios mikroschemos apie paciento būklę automatiškai informuos gydytoją.
Specialūs jutikliai kritiniais atvejais padėtų nustatyti, kur yra priepuolio ištiktas pacientas”, – jau sukurtas technologijas vardijo J. De Vosas.
Ekranus pakeis akys?
Naujosios technologijos čia diegiamos net ir į drabužius. Pavyzdžiui, specialūs marškinėliai kas rytą turėtų matuoti kraujo spaudimą, pulsą, kūno temperatūrą.
Su „Living Tomorrow” dirbantys mokslininkai sugalvojo, kad informaciją apie moters vaisingas dienas gali suteikti klozete įtaisyta mikroschema. Be to, ir nėštumo metu iš jos gali būti gaunama svarbi informacija, pavyzdžiui, apie gresiantį persileidimą.
„Žinoma, tai privati informacija, tad ji gali atsirasti ne veidrodyje, o jūsų asmeniniame kompiuteryje, išmaniajame telefone. Ateityje – gal ir jūsų akyje”, – teigė J. De Vosas.
Pripažindamas, kad tai skamba nerealiai, pašnekovas pabrėžė, jog ir prieš 20 metų prie storų ekranų pratę žmonės nebūtų patikėję, kad per tokį trumpą laiką pavyks sukurti rekordinio plonumo televizorius. Kasdienybe tapo ir liečiamieji ekranai.
Tad dabar mokslininkų galvosūkis – vaizdo projekcijos tiesiai į akies tinklainę.
„Ekranų aplink mus pilna, bet tai vis dar materialus daiktas, kurį reikia įsigyti. Tad kodėl vaizdinės informacijos nepasiuntus tiesiai į akį? Išmaniosios technologijos pačiame žmoguje ir yra artimiausias žingsnis.
Daugelis tuo netiki, tačiau mes neabejojame: tai – netolima ateitis. Galbūt ne jūs ar aš, bet, pavyzdžiui, specialius vaizdą akyje atkuriančius lęšius pirmieji išbandys lėktuvų pilotai, chirurgai ar kiti specialistai”, – tvirtino vienas ateities namų sumanytojų.
Jau dabar netoli Briuselio esančiame naujausių technologijų name eksponuojamas implantas, skirtas padėti girdėti nuo gimimo kurtiems asmenims.
Pervertino technologijas
Tačiau J. De Vosas tvirtina, kad toks ateities spėjimas – labai sunkus uždavinys. Tad būta ir klaidų. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus pabaigoje prognozuota, kad ateitis priklauso garsinėms komandoms.
Mokslininkai buvo tikri, kad XXI a. žmonėms garsiai paprašius perskaityti elektroninį paštą, išmanūs namai atsilieps ir komandą išpildys.
„Šiandien kai kurie televizoriai turi panašias funkcijas, balso komandos naudojamos automobiliuose, bet, kaip matote, vėluojama dešimtmečiais. Viena priežasčių – sudėtingos ekonominės sąlygos, su kuriomis susidūrė tokių technologijų kūrėjai. Kita vertus, ši technologija sudėtinga.
Jei namuose esi vienas, viskas veikia puikiai. Bet ką daryti, kai kambaryje yra net keli kalbantys žmonės? Išspręsti šiai problemai prireiks dar kelerių metų”, – aiškino J. De Vosas.
Buvo pervertintas ir trimatis vaizdas. Pranašauta, kad tradiciniai televizoriai išnyks, tačiau taip neįvyko, nes žmonėms nepatogu prieš televizorių sėdėti su 3D akiniais.
Kita vertus, žmonės linkę dramatizuoti technologijų įtaką.
„Ir patys savęs dažnai klausiame: technologijos padeda ar kenkia žmogui?
Kai praėjusio amžiaus pabaigoje atsirado nuotolinis valdymo pultelis, baimintasi, kad žmonės nustos judėti ir tik spoksos į ekraną. Tačiau paaiškėjo, kad per pastaruosius 15 metų didžioji visuomenės dalis ėmė mažiau žiūrėti televizorių.
Kalbėta, kad šiuolaikiniai vaikai nebemokės bendrauti, o užsidarę kambaryje žais kompiuterinius žaidimus.
Tačiau įvertinus šių dienų visuomenę akivaizdu, kad dar nė viena karta nebendravo tiek, kiek dabartinis jaunimas, virtualiai susitinkantis net skirtinguose pasaulio kampuose.
Tik socialiniams tinklams galime dėkoti už tai, kad šiais laikais žmonės vis aktyvesni, važinėja dviračiais, dalyvauja maratonuose, nes juos įkvepia kitų žmonių pavyzdžiai”, – įsitikinęs pašnekovas.
Kuria ne pramogų parką
Šiuolaikinių ateities namų tikslas – tarnauti ne tik žmogui, bet ir gamtai. Dauguma čia panaudotų medžiagų gali būti perdirbamos, naudojamas taupus apšvietimas. Jau sukurta dušo galvutė, iš pažiūros nesiskirianti nuo kitų, bet sunaudojanti iki 40 proc. mažiau vandens.
Įdiegtame kompiuteryje galima nustatyti per mėnesį norimą sunaudoti vandens ir elektros kiekį. Jei ši riba bus viršyta, kompiuteris ne tik apie tai praneš, bet net nurodys, kur buvo didžiausios sąnaudos.
Tyrimai rodo, kad žmonės išmeta apie trečdalį įsigyto maisto. Tad ateities namų šaldytuvas prireikus perspės, kuriuos produktus būtina skubiai suvartoti, ir net pateiks receptų, ką iš šaldytuve esančių produktų galima pasigaminti.
Šiame name savo išradimus norinčios eksponuoti įmonės turi sumokėti maždaug 100 tūkst. eurų įnašus.
Tačiau norinčiųjų bendradarbiauti netrūksta, mat „Living Tomorrow” name apsilanko ir didelių inovacijų ieškančių įmonių atstovai. 80 proc. šiame name panaudotų technologijų jau yra parduodamos.
Pavyzdžiui, keletas medicinos įstaigų susidomėjo vaiko kambaryje stovinčia kokono formos lova. Joje galima palaikyti pastovią temperatūrą ir gryną orą. Be to, šios lovos technologijos neleidžia išsisklaidyti vaistams. Tai didelis privalumas, pavyzdžiui, astma sergantiems žmonėms.
„Lankytojams nuolat pabrėžiame, kad čia nemėginame sukurti pramogų parko. Norime parodyti dalykus, kurie ateityje lems mūsų, mūsų tėvų ar vaikų gyvenimo kokybę. Pabrėžiame, kad naujosios technologijos neretai padeda gyventi ilgiau ir patogiau”, – teigė „Living Tomorrow” generalinis direktorius.
Išmanieji senelių namai
Per metus „Living Tomorrow” name apsilanko per 100 tūkst. lankytojų. Dėl šios priežasties čia nutarta neapgyvendinti nė vienos šeimos, kuri naujausias technologijas galėtų išmėginti kasdieniame gyvenime.
Tačiau šių metų spalio mėnesį netoli Briuselio duris atversiančiuose pirmuosiuose išmaniuosiuose senelių namuose gyvens apie 200 žmonių.
Trejus metus bus stebima, kaip jų gyventojai pratinasi prie naujovių, po truputį bus diegiamos dar modernesnės technologijos. Prie projekto kartu dirba per 80 tarptautinių įmonių.
„Svarbiausias dalykas šiuose slaugos namuose bus parodyti, kad sveikatos paslaugos gali atkeliauti į žmonių namus. Be to, stengėmės diegti ir senjorams patogias technologijas. Mūsų manymu, pažangiausios technologijos yra tos, kurias naudodamas apie jas užmiršti.
Be to, dalis naujojo pastato bus skirta medicinos, farmacijos ateičiai parodyti. Prognozuojame, kad naujas svarbus lūžis šioje srityje turėtų įvykti 2020-aisiais”, – teigė J. De Vosas.
Naujos kartos senelių namuose apsigyvens paprasti eilės slaugos namuose laukiantys Belgijos senjorai. Visi kiti, norintys pagyventi ateitimi, galės tai padaryti nuo 2015 m., kai duris netoli Briuselio atvers išmanusis viešbutis. Šių dviejų projektų kaina – apie 61 mln. eurų.
Išspausdinta virtuvė
Prognozuodamas didžiausią netolimos ateities naujovę, J. De Vosas tvirtino, kad ja turėtų tapti 3D spausdinimo technologija.
Šiandien su tokia jau galima išsispausdinti ginklą.
„Gali būti, kad jau po 10 metų galėsite išsispausdinti tokią pačią virtuvę, kokia stovi mūsų ateities name. Ją sukūrė pasaulinio garso architektė Zaha Hadid.
Visiškai realu, kad garsaus dizainerio sukurtas maketas atkeliaus elektroniniu paštu, ir jūsų svajonių virtuvę 3D būdu išspausdins tuo užsiimanti įmonė.
Be to, tokiai virtuvei bus panaudotas specialus išvaizdus ir lengvai prižiūrimas, ne iš naftos, o iš dumblių pagamintas aplinką mažiau teršiantis plastikas. Tad baldo gaminimo, transportavimo sąnaudos gerokai sumažės. Tikiu, kad taip bus jau netolimoje ateityje”, – teigė J. De Vosas.
Netolimoje ateityje turėtų atsirasti lazerinės D projekcijos, kurios su toli esančiu žmogumi leis bendrauti tarsi jis būtų toje pačioje patalpoje. „Po truputį tikrove tampa tam tikra teleportacija”, – sakė J. De Vosas.
Bet jis pabrėžė, kad labiausiai keičiasi ne technologijos, o patys žmonės. Tuos, kurie prieš 20 metų kartojo, kad to niekada nebus, dabar vis sunkiau nustebinti.
