A. Ažubalis: „Lenkijos Seimo įstatymas – nedraugiškas Lietuvai“

Lenko kortos įstatymas yra nedraugiškas Lietuvos atžvilgiu ir diskriminuoja Lietuvos piliečius – interviu portalui zw.lt pareiškė Audronius Ažubalis, Seimo narys, kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos iniciatorius.

A. Ažubalis mano, kad varšuvoje priimtas įstatymas yra pakankamai nedraugiškas Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms<br>D. Umbrasas
A. Ažubalis mano, kad varšuvoje priimtas įstatymas yra pakankamai nedraugiškas Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms<br>D. Umbrasas
Daugiau nuotraukų (1)

zw.lt

May 21, 2013, 2:16 PM, atnaujinta Mar 6, 2018, 11:24 AM

Konservatoriai nori kreiptis į KT siekdami išsiaiškinti, ar asmuo turintis Lenko kortą gali būti Lietuvos Seimo nariu. Kokie šio kreipimosi motyvai?

Motyvas labai paprastas. Viskas labai aiškiai išdėstyta mūsų kreipimesi. Konstitucinis teismas 1998 metais priėmė nutarimą dėl Seimo rinkimų įstatymo, kuriame aiškiai pasakė, kad kandidatai į Seimo narius neturi būti susiję priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe. Dabar klausiame, kas gi yra iš tikrųjų ta Lenkų korta. Ten yra tam tikras pasižadėjimo momentas ar nėra? Norime, kad KT tai išsiaiškintų.

- Ar prieš inicijuodami kreipimąsi į KT konservatoriai bandė aiškintis, koks yra teisinis Lenko kortos pagrindas Lenkijos teisėtvarkoje?

- O kodėl mes turėtume aiškintis Lenkijos teisėtvarkoje? Tiesiog mes manome, kad Lenkijos Seimo priimtas įstatymas yra pakankamai nedraugiškas Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms. Jis yra nedraugiškas todėl, kad tarsi pripažįsta mus buvus Sovietų sąjungos dalimi. Manau, tai yra politiškai nekorektiška, kai leidžiama Lenkijos pareigūnui - šiuo atveju konsului -spręsti apie Lietuvos lenkų tautybės pilietį. Įstatymas leidžia spręsti, ar jis yra lojalus Lenkijai, ar nelojalus. Tai labai dviprasmiškas įstatymas.

- Anot Lenkijos teisininkų, Lenko korta tai viso labo dokumentas patvirtinantis priklausomybę lenkų tautai, prilygintinas studento pažymėjimui, kuris patvirtina studento statusą.

- Lenko korta suteikia tam tikras, kad ir minimalias, privilegijas, kas iš karto automatiškai diskriminuoja kitus mūsų valstybės piliečius. Išskiriama tam tikra kategorija. Ką mano lenkų teisininkai, yra vienas dalykas, bet labai aiškiai matome ką galvojame mes, ką galvoja ir mato Knutas Vollebaekas, ESBO aukštasis komisaras tautinių mažumų klausimais, kuris taip pat turi abejonių dėl šio įstatymo. Aš manau, kai kurie lenkų politikai taip pat.

- Kurias Lenko kortos teikiamas privilegijas, diskriminuojančias kitus Lietuvos piliečius, turite omenyje?

- Tai minimalios privilegijos, dėl muziejų lankymo ar kitų dalykų, bet ne tame esmė. Ne apie privilegijų dydį mes kalbame. Esmė yra faktas, kad kažkas iš šalies skirsto mūsų valstybės piliečius. Aš manau, kad tai mažų mažiausia nekorektiška. Juk Ukraina nepradeda dabar kalbėti, kad Lenkijos piliečiams ukrainiečiams reikia kokių nors ypatingų privilegijų. Juoba nekalbame apie privilegijas lietuvių kilmės piliečiams, kurie yra Lenkijos ir viso Varšuvos pakto šalių piliečiai. O Lenko kortos įstatymo prasmė labai panaši.

- Balandį įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl pažymėjimo, patvirtinančio lietuvių kilmę ir suteikiančio teisę susigražinti Lietuvos pilietybę, išdavimo tvarkos. Ar tokį pažymėjimą galima laikyti Lietuvio korta?

- Jis absoliučiai niekuo nepanašus. Pažymėjimas neapibrėžia konkrečios teritorijos, valstybės, nesuteikia jokių privilegijų. Tai yra simbolinis dalykas. Lyginti jų nereikia. Tiesiog reikia sudėti vieną ir kitą teisės katus, ir skirtumai bus akivaizdūs.

- Kad ir toks skirtumas, kad Lietuvos VRM išduotas pažymėjimas gali būti pagrindu Lietuvos pilietybės suteikimui. Tuo tarpu Lenko korta pagal Lenkijos įstatymus yra tik simbolinis dokumentas.

- Tai yra jūsų nuomonė. Aš manau KT paaiškins. Ir paaiškins tik vieną dalį – dėl priesaikos ir pasižadėjimo kitai valstybei. Kitas dalykas, Lenkija privalo pakeisti savo įstatymą, kuris išskiria Lietuvą, Latviją ir Estiją iš kitų Europos Sąjungos valstybių, sakydamas, kad tai buvusi Sovietų sąjungos teritorija. Kaip jau sakiau, tai yra visiškas politinis nekorektiškumas.

- Jūs vis kartojate, kad Lenko kortos turėtojas duoda priesaiką Lenkijai. Taip nėra.

- Paskaitykite, kas parašyta įstatyme.

- Ten įrašytos nuostatos, kad asmuo turintis Lenko kortą, negali elgtis įžeidžiančiai Lenkijos Respublikos ar jos piliečių atžvilgiu. Anot teisininkų, tai standartinės frazės naudojamos tarptautinėje teisėje, kaip tarkime terorizmo draudimas.

- Nėra jokių tarptautinės teisės standartų, kada kitos valstybės diplomatinis pareigūnas sprendžia apie kortos turėtojo – kitos valtybės piliečio – lojalumą Lenkijai.

* * *

Pagal Lenko kortos įstatymo 3 straipsnį, Lenko korta yra dokumentas patvirtinantis priklausymą lenkų tautai. Lenko kortos privilegijų sąrašas ribotas ir visų pirma skirtas asmenims iš trečiųjų šalių – Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano,Rusijos (…). Įstatymas suteikia jiems lengvatų įsidarbinant Lenkijos Respublikoje be atitinkamo leidimo darbui, steigiant verslą, supaprastina vizų suteikimo tvarką, ir t.t.

Lietuvos lenkai yra Europos Sąjungos piliečiai, jiems šios teisės priklauso pagal ES įstatymus. Pagrindinės privilegijos, kuriomis gali naudotis Lietuvos piliečiai, turintys Lenko kortą, tai 37% nuolaida geležinkelio bilietams ir nemokamas valstybinių muziejų lankymas.

7 Lenko kortos įstatymo straipsnis apibrėžia, kad Lenko kortos suteikimas nereiškia Lenkijos pilietybės suteikimo, ar lenkų kilmės pripažinimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.