Dabar M. Kercher nužudymo bylos dalyvių stovykloje tvyro liūdesys ir nerimas, o aukos šeima turi viltį, kad tiesa galiausiai išaiškės. Galbūt taip ir bus.
Italijos aukščiausios instancijos apeliacinis teismas panaikino Amandos Knox ir jos buvusio vaikino Raffaele’s Sollecito išteisinimą ir liepė juos iš naujo teisti.
Kas iš tikrųjų ta Amanda Knox? Ar ji – nekalta, naivi viduriniojo sluoksnio tvarkingos šeimos mergaitė, netinkamu laiku atsidūrusi netinkamoje vietoje? Ar jos amerikietiškas nerūpestingumas ir tariamas abejingumas dėl žiauraus nusikaltimo „atsitrenkė” į prokurorą, kuris tiki šėtonu?
O gal A. Knox yra neigiamų išankstinių nuomonių, aplaidumo ir prasto, nerūpestingo darbo auka, o iš šio užburto rato italų teisėsauga galiausiai neberado jokios išeities?
Galbūt. Bet dalis žmonių vis dar įsitikinę, kad ji – narkotikų ir seksualinių fantazijų „užliūliuota” keistuolė fėjos veidu, kuri manipuliuoja žmonėmis, jais pasinaudoja, šmeižia ir net nužudo.
Kalėjime atsėdėjo 4 metus
Jos akys nėra šaltos kaip ledas, ir ji – ne angelas. Tik liekna, išblyškusi jauna mergina, apsitempusi džinsus ir marškinėlius, neįprastai šaltomis šio pavasario dienomis bėgiojanti po Sietlo parką. Miela, bet ne gražuolė.
„Angelas šaltomis kaip ledas akimis”, – taip amerikietę A. Knox apibūdino žiniasklaida.
Ketveri metai – ilgas laikas, kai esi 20-ies ir sėdi kalėjime toli nuo tėvynės. Teisinga bausmė, jei iš kito atėmei gyvybę. Košmaras, jei esi nekalta.
A. Knox vos kelios savaitės iki nusikaltimo atvyko į Italiją pagal mainų programą, o su savo vaikinu, italu R. Sollecito, susipažino likus savaitei iki M. Kercher nužudymo. Žmogžudystės dieną susipažinta su Rudy Guede’u, gimusiu Dramblio Kaulo Krante.
Teigiama, kad per vakarėlį, kuris pavirto nevaržomo sekso ir narkotikų orgija, trijulė nužudė kartu su A.Knox gyvenusią M. Kercher. Pasak Italijos prokuratūros, nusikaltimo iniciatorė buvo amerikietė.
Teismo metu buvo tvirtinama: kalta Amanda, tik Amanda.
A. Knox ir jos draugas R. Sollecito po metus trukusio kardomojo kalinimo ir beveik metus vykusio teismo proceso 2009-aisiais buvo pripažinti kaltais.
Teisme tada buvo pripažinta, kad būtent šie meilužiai Perudžoje kartu su R. Guede’u šaltakraujiškai nužudė britų studentę M. Kercher.
Abejingų nepalieka
Procesas sukėlė didžiulį susidomėjimą. Narkotikai, orgija, žiaurus nusikaltimas ir nekalti veidai – visa tai suteikė pakankamai medžiagos, kad A. Knox ir kitų teisiamųjų pavardės mėnesių mėnesius keliautų po pasaulio žiniasklaidos puslapius.
Daugeliui A. Knox kraštiečių jos likimas įvarė ir baimės, kuri persekioja kiekvieną amerikietį, siunčiantį savo vaikus studijuoti į užsienį.
Daugelis manė, kad ji privalėjo atkentėti ne tik už savo patiklumą, grožį ir jaunystę, bet ir už paslėptas antiamerikietiškas italų nuotaikas.
Kiti galvojo, kad A. Knox nebus nubausta vien todėl, kad yra JAV pilietė.
Vis dėlto per praėjusius metus nusikaltimo auką – M. Kercher ir jos žmogžudyste kaltintus R. Sollecito ir R. Guede’ą visuomenė beveik pamiršo, A. Knox – ne.
Retai kuri mergina nusipelnė tiek daug neapykantos ir tiek fanatiškos paramos. Dar ir dabar A. Knox istorija neišnyksta iš laikraščių ir žurnalų puslapių, jos atvejį vis dar narsto dešimtys interneto tinklalapių ir forumų.
„Vienintelis dalykas, kurį tikrai žinome, kad M.Kercher buvo nužudyta”, – sakė teisėjas A. Knox apeliacinio teismo proceso pradžioje.
2011 metų spalį, kai jis išteisino A. Knox ir R. Sollecito, priešais teismo pastatą susirinkę žmonės šaukė: „Žudikė, žudikė!” ir „Gėda!” Taip ją išlydėjo Italija. O kai kitą dieną A. Knox grįžo į Sietlą, ją oro uoste sutiko kaip nacionalinę JAV didvyrę.
Žudė ir tyrė nevykėliai
Vis dar tvyro nuomonė, kad M. Kercher naktį po Helovino 2007-aisiais ramiame Perudžos mieste nužudė asmuo, kurį galima apibūdinti kaip diletantą. Žudikas ar žudikai neturėjo jokios patirties ir jokio plano – nei žmogžudystės, nei viso ko, kas įvyko paskui.
Ant sienų palikti pirštų atspaudai, kraujo pėdsakai ir kojų atspaudai. Vienas, ėmęs apelsinų sultis iš šaldytuvo, pamiršo pasinaudojęs tualetu nuleisti vandenį.
Žudikas peiliu dūrė savo aukai 40 kartų – į kaklą, kūną, sunkiai sužeidė, bet tai nebuvo tikrai mirtinos žaizdos. Jis leido savo aukai nukraujuoti, uždengė negyvą kūną pūkine antklode ir išėjo. Bet yra ir kita versija.
Teigiama, kad ir patys už žmogžudystės tyrimą atsakingi asmenys pasirodė esą diletantai. Jie neturėjo jokios patirties ir plano nei nusikaltimo pėdsakams išsaugoti, nei tam, kas buvo paskui.
Jie neturėjo nieko, išskyrus greitomis sukurtą teoriją apie veikiausiai satanizmo įkvėptą orgiją, prie kurios rankas prikišo nelabasis. Šios bylos tyrimas vyko taip pat mįslingai, kaip buvo įvykdyta žmogžudystė.
Policininkai, pirmieji tą rytą užsukę į nedidelį Perudžos miesto namą, kur A. Knox ir M. Kercher nuomojosi butą su dviem italėmis, tik norėjo išsiaiškinti, kodėl mobilusis jaunosios britės telefonas skambėjo už poros gatvių esančio žemės sklypo krūmuose.
Jie sutiko A. Knox ir R. Sollecito, šie savo ruožtu iškvietė karabinierius, nes amerikietė, norėjusi praleisti naktį su bičiuliu, grįžusi namo nustebo: namo ir su ja gyvenusios M.Kercher duris rado neužrakintas. O tai buvo labai neįprasta.
Kriauklėje ji rado kraujo, tualete kažkas nenuleido vandens. Tai, kad Amanda nusimaudė duše viso to neišsiaiškinusi, jos padėties nepalengvino.
Kadangi policininkai jau buvo čia, visi kartu įėjo į namus. Vėliau dar sutikę čia gyvenusias abi itales ir jų draugus, išlaužė M. Kercher kambario duris ir rado kraujo klane pusiau nuogą britės kūną, apdengtą pūkine antklode.
Po namą, kuriame įvykdytas nusikaltimas, buvo vaikščiojama, liečiamas tai vienas, tai kitas daiktas. Atvykus ekspertams, padėtis nė kiek netapo aiškesnė.
Pradangino įkalčius
Kodėl A. Knox taip greitai sukėlė įtarimą, iki šiol neaišku. Šimtus kartų per Italijos televiziją rodyti aistringi bučiniai su draugu italu Raffaele priešais žmogžudystės namą labiau panašėjo į paguodą nei aistrą.
Tai, kad policijos nuovados, į kurią buvo nuvesta apklausai, priimamajame A. Knox sėdėjo savo draugo glėbyje ir nešykštėjo švelnumų, italų valdininkams pasirodė keistas ir nederamas elgesys.
Faktas yra tas, kad žmogžudystę per spaudos konferenciją policija apibūdino kaip „ištirtą”, nors iš laboratorijos dar nebuvo gautos paimtų žymių ekspertizės išvados.
Vėliau paaiškėjo, kad aukos kambaryje nebuvo rasta ne tik jokių A. Knox, jos draugo DNR pėdsakų, bet taip pat trečiojo vyro, kurį A. Knox iš pradžių apkaltino žmogžudyste po daugelį valandų trukusios apklausos.
Šiaip ar taip, amerikietės apklausos magnetofoniniai įrašai dingo. Bet A. Knox pasirašė protokolą, kurio vėliau atsisakė.
Nusikaltimo ginklu pripažintu ir R. Sollecito virtuvėje rastu peiliu tokių žaizdų, kokios buvo aptiktos ant M. Kercher kūno, negalima padaryti.
Ant peilio rankenos buvo aptikti Amandos ir Raffaele’s DNR pėdsakai, o ant ašmenų – neva M. Kercher. Bet teismo ekspertų teigimu, jų tiek nedaug, jog tai negali būti laikoma įrodymu.
Be to, patys italai pareigūnai pasistengė, kad byloje intriga liktų iki paskutinės minutės: jie įrodymus rinko itin nemokšiškai – mūvėdami purvinas pirštines.
Tai, kad nusikaltimo vietoje rasta ir nužudytosios, ir A. Knox DNR, yra normalu, nes studentės gyveno kartu.
M.Kercher liemenėlė, ant kurios užtrauktuko policija norėjusi aptikti R.Sollecito pėdsakus, ištirta tik praėjus 47 dienoms po žmogžudystės: ant jo aptiktos žymės buvo įvertintos kaip nenaudotinos.
Tikrasis žudikas išsisuko?
Vėliau policija nustatė, kad pėdsakų paliko R. Guede’as. Jis po žmogžudystės nakties spruko į Vokietiją. Jo kojų ir kruvinų pirštų atspaudai ir jo spermos buvo aptikta ant mirusiosios.
Smulkus narkotikų pardavėjas, hašišu aprūpindavęs Perudžos miesto studentus ir kartu su jais šventęs, daugelį kartų buvo įkliuvęs dėl įsilaužimų. Pastarąjį kartą Milane, likus 4 dienoms iki žmogžudystės.
Iki šiol tebelieka mįslė, kodėl ten jis vėl buvo paleistas į laisvę. Gandai, kad R. Guede’as esąs policijos informatorius, niekada nenutilo.
Gal satanistinė sekso orgija iš tikrųjų buvo kontrolę praradusio abejotino policijos šnipo nepasisekęs įsilaužimas, kai vėliau grįžusi auka užklupo įsilaužėlį?
Vokietijos išduotas R. Guede’as per atskirą greitai pasibaigusį teismo procesą iš pradžių buvo nuteistas 30 metų kalėjimo, bet tik dėl bendrininkavimo žmogžudystėje. Teismas abejojo, kad vienas vienintelis vyras galėtų būti atsakingas dėl daugybinių aukos sužeidimų.
Be to, R. Guede’as apkaltino R. Sollecito ir A. Knox dalyvavus nusikaltime. Kai jis apskundė savo nuosprendį, įkalinimo laikas buvo sutrumpintas iki 16 metų – stebėtinai švelni bausmė už žmogžudystę.
Ragino boikotuoti Italiją
R. Sollecito buvo nubaustas 25, o A. Knox – 26 metams, abu dėl žmogžudystės. Bet ramu nepasidarė.
Amerikietės tėvai pasamdė viešųjų ryšių bendrovę, kuri šiaip jau užsiima lėktuvų avarijų padarinių ir skandalų dėl maisto produktų „suminkštinimu”.
Šimtai privačių asmenų pradėjo tyrimus savo iniciatyva, televizijos transliuotojai siuntė ekspertus, teismo medicinos specialistus, psichologus, tyrėjus. JAV nekilnojamojo turto magnatas Donaldas Trumpas paragino boikotuoti Italiją.
Piliečiai iš Amerikos rašė laiškus į Italijos užsienio reikalų ministeriją. Į kovą įsitraukė senatorė iš gimtosios A.Knox valstijos – Vašingtono, Italų ir amerikiečių draugijos pirmininkas, privatūs detektyvai, rašytojai ir tinklaraštininkai, kurie iki šiol nerimsta.
2010 metų pabaigoje prasidėjo apeliacinio teismo procesas. Galiausiai A.Knox buvo išteisinta. Bet kas toliau?
Knyga sėkmės nesulaukė
Daugiau nei 18 mėnesių amerikietė A.Knox gyvena laisvėje. Ji mėgino sugrįžti į normalų gyvenimą. Mergina išsikraustė iš namų ir su savo naujuoju draugu gyvena Sietle.
Ji studijavo kūrybinio rašymo meną, grojo gitara, darė jogos pratimus ir tylėjo.
Tuo tarpu advokatas tyrė pasiūlymus, kuriais buvo užverstas jo stalas: Holivudas, televizija, žurnalai, kino studijos.
A. Knox pasirašė trijų milijonų eurų vertės sutartį dėl savo knygos „Norint būti išgirsta”, kuri jau pasirodė JAV. Ši knyga turėjo nuslopinti patirtą košmarą, bet pirmiausia – uždirbti pinigų.
Bet kol kas sekasi nekaip – ir nors A.Knox jau čiupinėjo avansą – 1,5 mln. dolerių čekį, prekyba knyga nedžiugina, o italų tyrėjai, kuriems knygoje negailima kritikos, baugina teismais dėl įžeistos garbės ir orumo.
Tėvai, seneliai ir tetos paaukojo savo santaupas, finansinį aprūpinimą senatvėje, išnuomojo namus, kad galėtų atsilyginti advokatams ir sumokėti daugelių kelionių į Italiją išlaidas. Dabar skolas teks grąžinti, bet neaišku, ar užteks pajamų iš knygos.
Bet tai – dar ne blogiausia žinia A. Knox.
Kovo pabaigoje Italijos aukščiausios instancijos apeliacinis teismas panaikino A.Knox ir jos buvusio vaikino italo R.Sollecito išteisinamąjį nuosprendį. Teismo procesas prasidės iš naujo. Šįkart – Florencijoje.
Tačiau amerikietė nevyks į naują teismo procesą Italijoje. Pagal šios šalies įstatymus, Sietle gyvenančios A.Knox negalima priversti grįžti į Italiją dalyvauti pakartotiniame bylos nagrinėjimo procese.
Jei amerikietė bus pripažinta kalta, Italija galės siekti jos ekstradicijos. Bet abejotina, ar ją teks išduoti. Su Italija sudaryta sutartis, bet iš pradžių JAV teismas turi nuspręsti dėl teismo proceso teisėtumo.
O kol kas Sietlas nugrimzdo į tylą. Vietos spauda įsipareigojo apie ją nerašyti. Viešųjų ryšių agentūros „Gogerty Marriott” vadovas Davidas Marriottas pernai surengė interviu su A. Knox šeimos nariais ir draugais. Jis norėjo nupiešti teigiamą savo klientės paveikslą.
Tad atsirado mielos A. Knox vaikystės nuotraukos ir pasakojimai apie tai, kaip ji žaidė futbolą, nuolat rūpindavosi kitais, iš namų nešė vorą, kad jį išgelbėtų. Dabar D. Marriottas nenori nieko viešinti.
Tyli A. Knox ir jos šeima. Jei interviu – tai puikiai sustyguotas, skirtas reklamuoti jos knygą. Jokių erzinamų klausimų.
Britų leidykla amerikietės knygą paviešinti atsisakė dėl „teisinių abejonių”. Vokiškasis A. Knox knygos variantas stringa. Ką jau kalbėti apie Italiją.
Parengė Ona Kacėnaitė
