Oklahomos Atstovų rūmų narys Patas Ownbey buvo nuvestas į rūsį vos tik pasirodė žinia, kad Oklahomos Sičio pakraštyje esantį Mūro miestą užgriuvo galingas tornadas. Tai buvo jau antrasis P. Ownbey susidūrimas su galinga stichija, kuri JAV niokoja kone kasmet, rašo „Lietuvos rytas”, remdamasis „The New York Times”, AP ir AFP informacija.
Paprastai nuo balandžio iki birželio galo vadinamojoje Tornadų alėjoje – teritorijoje nuo Uolinių iki Apalačių kalnų gyvenantys žmonės žino: viesulų sezonas prasidėjo, o dievo pirštu vadinamas tornadas gali smogti bet kam ir bet kur.
Ir niekada nežinai, ar tai bus tiesiog stogą pataršantis ir langus išdaužantis EF-0 kategorijos viesulas ar viską šluojantis monstras – EF-5 kategorijos tornadas, kuris gyvenamųjų namų kvartalą per kelias akimirkas gali paversti sąvartynu.
Būtent taip atsitiko Mūro mieste, per kurį praūžęs Ef-4 kategorijos tornadas sunaikino šimtus namų ir nusinešė dešimčių žmonių gyvybes.
Dažnai sakoma, kad prieš tornadą nepapūsi ir nieko nepadarysi. Pasirodžius viesului, netgi netikintieji ima melstis. Arba slėptis, jei tik yra kur.
Bet ar ne keista, kad slėptuvių trūksta?
Juo labiau Oklahomoje, kuri kartu su Teksasu yra nuolat niokojama tornadų.
Į kritiką dėl slėptuvių trūkumo ir popieriaus storumo namelių užsispyrę Vidurio Vakarų JAV gyventojai numoja ranka – jie turi savų argumentų.
Tiesa, jais pastaruoju metu vis labiau imama abejoti.
Priversti saugotis nepavyko
Po to, kai Mūrą dar 1999 metais nusiaubė galingas tornadas ir dalį apgyvendintų vietovių pavertė sąvartynais, P.Ownbey vietiniuose valstijos atstovų rūmuose mėgino prastumti įstatymo projektą.
Jo esmė – ne tokia jau ir ambicinga: valstijoje po mobiliųjų namų parkus išsibarsčiusiems šimtams tūkstančių gyventojų turi būti parengti bent jau neįprastųjų situacijų planai.
Ką daryti, kur eiti, kaip elgtis. Apie tai praneša televizija, sirenos, bet to negana. Nuo tornado apsaugoti gali tik du dalykai: žinojimas, kaip elgtis, ir patikima slėptuvė. Atrodo neįtikėtina, keista ar net kvaila, bet įtikinti kolegų politikų tada P.Ownbey nepavyko.
„Čia susiduria rizika su kaina. Daugelis tikisi, kad jiems tai daugiau nepasikartos”, – atsidūsta politikas. Išties keista, mat Oklahomoje tornadai pasikartoja ir darosi vis galingesni.
Slėptuvių dar trūksta
Pašaliniams nesunku būtų apkaltinti Oklahomos gyventojus kvailu užsispyrimu, tamsumu ar nedovanotinu rizikavimu savo ir artimųjų gyvybe.
Bet užsispyrimas – būtent tai, kuo garsėja šios valstijos gyventojai. Tik ne didelėmis pajamomis – jų čia turi nedaugelis, o dauguma gyvena pigiuose, iš medienos plokščių statomuose nameliuose.
Šitokius statinius tornadai sutraiško į šipulius, tačiau Tornadų alėjoje šie nameliai vis vien dygsta iš naujo. O slėptuvės – vis dar vangiai.
„Ne visi turi pinigų įsirengti slėptuvėms. Paprasčiausios kainuoja nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. dolerių. Įrengimo darbai sudėtingi, nes aplink – kone vien molis. Valstybės įrengtos slėptuvės gerokai brangesnės”, – teigė P. Ownbey.
Valdžios pagalbos nenori?
Tačiau daugelis vietos gyventojų įsitikinę, kad valstybė neturėtų investuoti pinigų į viešąsias slėptuves. Toks jau Vidurio Vakarų JAV gyventojų mentalitetas – kuo mažiau valdžia kišasi, tuo geriau. Kiekvienas gali pasirūpinti savimi.
Antai, kai viena tinklaraštininkė iš Izraelio Laura Rosbrow išsakė savo nusistebėjimą, kilo nepritarimo banga.
„Izraelyje slėptuvės yra kone po kiekvienu gyvenamuoju pastatu. Jautiesi taip, tarsi valstybė tave globotų. Argi ne taip turėtų būti?” – klausė L. Rosbrow ir sulaukė tūkstančių pasipiktinusių amerikiečių „ne”.
Jų manymu, slėptuvių statymas – ne valstybės, ne valdžios reikalas. Yra šventoji rinka, yra paklausa – bus ir pasiūla. Kas išgalės, tas ir pasistatys.
Net ir valdžia nerodo pernelyg didelio entuziazmo – padengti 75 proc. slėptuvės kainos Federalinė nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra kol kas pasiūlė tik išrinktiesiems. Tiems, kurie atrinkti loterijos būdu. 10 tūkstančių slėptuvių – prašome. Bet tai – tik lašelis mobiliųjų namelių jūroje.
„Daugelis tiesiog įsitikinę, kad tornadas – kaip žaibas: smogė sykį, daugiau į tą pačią vietą greičiausiai nepataikys”, – pagrindinę bėdą nusako slėptuves tornadų taip pat dažnai niokojamoje Misūrio valstijoje įrengiantis Jeremy Davisas.
Vargina klaidinami įspėjimai
Kita bėda – vadinamasis „tornadų nuovargis” arba „sirenos mentalitetas”.
Šiais laikais, kai žmonės gali sekti naujienas 24 valandas per parą ir yra bombarduojami nuolatiniu informacijos srautu, atskirti grūdus nuo pelų nelengva.
Sensacijų besivaikantys JAV televizijų kanalai daugelį žmonių tiesiog išerzina nuolatiniais pranešimais apie tornadus. Labai dažnai tokie pranešimai būna išpūsti arba net klaidinami.
Isterija keliama dėl EF-0 kategorijos „mažylių”, tarsi jie būtų 3 kilometrų pločio EF-5 tornadas. Lygiai taip pat sąmyšį kelia pranešimai apie pastebėtus tornadus vietovėse, kurių iš tikrųjų nė nebuvo. Pranešimų niekas netikrina, jie paleidžiami į eterį.
Kritikai atšauna, kad, girdi, tornadų prognozavimo srityje žmonija vis dar menkai pažengusi. Net ir nedidelis tornadas gali per kelias minutes virsti monstru, ir atspėti, kada ir kur tai įvyks, kol kas neįmanoma.
Bet pavargę nuo žinių srauto amerikiečiai mieliau įsijungia realybės šou ir lieka apatiški perspėjimams.
Netgi sirenoms – daugelis jų įjungiamos tada, kai jau būna beveik per vėlu slėptis, mat doplerio radaru netgi didieji ir pavojingiausi tornadai pastebimi likus maždaug 10 minučių iki smūgio.
Grėsmę kelia ir miestams
Tokia padėtis, švelniai tariant, nelabai normali. Antai po 1999-ųjų tornado suabejojęs, ar verta statytis slėptuvę, P. Ownbey dabar jau planuoja, kur ir kokią statys ir kiek viskas kainuos.
Mat tornadų žalos kaina kiekvienais metais vis auga ir siekia milijardus dolerių. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl demografinių. Gyventojų prieaugis Oklahomoje kasmet didėja.
Nė neabejojama, kad tornado šią savaitę nusiaubtas Mūras jau greitai vėl atsigaus, kaip tai padarė po 1999-ųjų tornado.
Kaip nedidelė gyvenvietė 1889aisiais įkurtas Mūras 7 dešimtmečius snaudė, kol prasidėjo gyventojų antplūdis – iš kelių šimtų gyventojų ir dešimčių namelių gyvenvietės Mūras virto 55 tūkst. žmonių turinčiu miestu.
Kuo daugiau žmonių susigrūdę vienoje vietoje, tuo daugiau potencialių aukų. Ir jų gali būti dar daugiau. Įsivaizduokite, jei tornadas smogtų didiesiems miestams. Neįmanoma?
Oklahomos Sičio gyventojai sykį jau regėjo tai, kas neįmanoma – šalia dangoraižių siautėjantį tornadą. Tačiau didesnis pavojus kyla ne miestų centrams, o priemiesčiams.
Ir ne tik nameliams. Viena pažeidžiamiausių vietų – transporto kamščiuose stringantys automobiliai ir tūkstančiai jų vairuotojų. Atokiau esantys prekybos ir laisvalaikio centrai – visuose slėptuvių neįrengsi.
Pastaraisiais metais pastebima, jog galingi tornadai juda į Rytus. Tad rytinėje Tornadų alėjos dalyje, kur ypač tiršta ne pavienių fermų, o būtent mobiliųjų namelių gyventojų, jau skambinama pavojaus varpais.
O šiose vietovėse siautėjantiems tornadams visai nė motais, jog pakeliui – tūkstančiai žmonių. Ypač, kai daugelis namų – lengvai nušluojami.
Suprantama, kitaip ir negali būti, kol statyti tornadams atsparius būstus neprivaloma. Tokie namai kainuoja pasakiškus pinigus, kurių pigaus būsto ieškantys naujakuriai neturi.
Jų pasirinkimas – menkas: išsigelbėti galima nebent pasislėpus voniose, netgi duobėse. Taip pat vis dažniau patariama turėti šalmus – per 90 proc. traumų, tarp jų ir mirtinų, tornadų metu patiriama galvos srityje.
Visas nuolaužas, aštrias medines ar metalines detales įsiurbiantys viesulai keliaudami jomis mojuoja tarsi ginklais: paprasta lenta, skriejanti šimtu kilometrų per valandą greičiu, gali pramušti medinio namelio sieną ar juo labiau įsmigti į kaukolę.
Patekę tarsi į užburtą ratą amerikiečiai kenčia, o padėtį taisyti kol kas stengiasi pavieniai aktyvistai arba pelno siekiantys verslininkai.
„Ar turėtumėte automobilį be saugos diržų ir oro pagalvės? Ar vežiotumėte vienų metų pyplį be vaiko kėdutės?” – retoriškai klausia viena slėptuves įrengianti bendrovė.
Tie amerikiečiai, kurie anksčiau pagailėdavo pinigų, po pirmojo susidūrimo su tornadu dažnai susimąsto: gal ir vertėtų? Kol kas daugelis vadovaujasi patarimais slėptis vonioje, saugiausioje namo vietoje, prie židinio arba rūsyje.
Dar blogiau – mokyklose. Plazos pradinė mokykla, kurią sugriovė tornadas, neturėjo slėptuvės, mat jai neužteko pinigų.
Dabar iš federalinės valdžios, kuri žada atlyginti nuostolius, tikimasi rasti lėšų ir įrengti slėptuvę – 9 vaikų netekę Mūro gyventojai nebesiginčija ir nesako, kad slėptuvė – ne valdžios reikalas.
Be to, slėptuvę statys ne tiktai P. Ownbey.
Mūro miesto meras Glennas Lewisas jau pareiškė siūlysiantis įstatymą, kuris numatytų, jog kiekvienas namas turėtų bent pačią paprasčiausią slėptuvę. O tai jau būtų žingsnis į priekį.
