JAV, Minesotos valstijoje, gyvenančios suaugusios 23 metų dvynės turi po porą plaučių, po širdį ir skrandį, tačiau tik vienas kepenis, vieną žarnyno ir reprodukcinę sistemą. Vis dėlto Siamo dvynės išmoko gyventi su tokiu kūnu – Abby kontroliuoja dešiniąją ranką ir dešiniąją kūno pusę, o Brittany – kairiąją.
Dvynės patiria nepatogumų ir dėl skirtingo ūgio – Abby yra 1,57 metro ūgio, Brittany – 1,47 metro. Jų galūnės nevienodos, todėl norėdama išlaikyti pusiausvyrą Brittany turi pasistiebti.
Skirtumų – ne vienas
Žinant šias subtilybes nenuostabu, kad amerikietės visą gyvenimą turi ieškoti kompromisų – nuo valgomo maisto iki socialinio gyvenimo ir drabužių stiliaus.
„Mūsų stiliai tikrai skirtingi – Brittany daugiau mėgsta neutralumą, perlus ir panašius dalykus, o aš verčiau rinkčiausi linksmesnį, ryškesnį, spalvingesnį stilių”, – pasakojo Abby.
Brittany mėgsta išeiti pasilinksminti, o Abby dažniau nori leisti laiką namuose. Kita vertus, Abby yra atviresnė, šnekesnė ir laimi ginčus dėl to, kokius drabužius dvynės turėtų vilkėti.
Seserys turi ir daugiau skirtumų. Brittany bijo aukščio, o Abby – ne. Viena domisi matematika ir tiksliaisiais mokslais, kita verčiau renkasi menus.
„Mano kūno temperatūra gali būti visiškai kitokia nei Brittany. Daugybę kartų mūsų rankų temperatūra buvo nevienoda.
Man pasidaro labai karšta kur kas greičiau”, – vardijo Abby.
Atlyginimą gauna vieną
Suaugusios dvynės taip gerai viena kitą pažįsta, jog dažnai užbaigia viena kitos sakinius, ištaria tuos pačius žodžius, palaiko ir supranta viena kitą visais gyvenimo atvejais.
Jos stengiasi gyventi kiek įmanoma įprastesnį gyvenimą. Seserys baigė Bethelo universitetą ir susirado darbus.
Amerikietės dirba pradinių klasių mokytojomis ir specializuojasi mokyti matematikos.
„Kiek suprantame, dabar gausime vieną atlyginimą, nes atliekame vieno žmogaus darbą”, – pasakojo Abby.
„Viena gali mokyti, o kita stebėti ir atsakinėti į klausimus. Tad šia prasme galime padaryti daugiau nei vienas žmogus”, – antrino Brittany.
Merginos laisvalaikiu mėgsta keliauti, vairuoti, leisti laiką su draugais ar sportuoti, pavyzdžiui, žaisti tinklinį. Jų draugė Cari Jo Hohncke neslepia, jog žavisi komandiniu seserų darbu.
„Jos yra dvi skirtingos merginos, tačiau gali dirbti kartu”, – pasakojo C. J. Hahncke.
Vengia fotoaparatų
Siamo dvynės neabejotinai sulaukia daugybės žmonių susidomėjimo ir dėmesio, tačiau šis toli gražu ne visada būna malonus. Pavyzdžiui, seserys kvailu pokštu pavadino pasklidusį gandą, kad Brittany susižadėjo.
Ne taip paprasta Abby ir Brittany vykti su draugais atostogauti ir į užsienį. Seserys turi du pasus, bet vieną bilietą, nes lėktuve užima tik vieną vietą.
Eidamos į uždaras vietas arba priešingai – ten, kur yra daug žmonių, merginos turi būti atsargios. Taip pat joms tenka susitaikyti su faktu, jog praeiviai dažnai bando jas nufotografuoti.
Anot Abby ir Brittany draugės Erin Junkans, būdama su seserimis ji visada turi būti apdairi – niekada nežinai, kaip žmonės reaguos į suaugusias dvynes arba ką joms pasakys.
Mergina sako užstojanti seseris nuo fotoaparatų, stebinti, kas vyksta ir kaip Siamo dvynės reaguoja į žmonių minią.
Gyvas pavyzdys auklėtiniams
Siamo dvyniai gimsta labai retai. Šis fenomenas pasitaiko vienam iš 200 tūkst. gimimų. Maždaug 40–60 proc. suaugusių dvynių gimsta negyvi. Suaugusios dvynės mergaitės išgyvena dažniau nei berniukai.
Kai kuriuos dvynius medikams pavyksta atskirti, tačiau operacijos būna sudėtingos ir pavojingos. Būtent dėl to Abby ir Brittany tėvai nutarė nerizikuoti, baimindamiesi, kad viena iš dvynių gali per operaciją neišgyventi arba kad dukterų gyvenimo kokybė po operacijos suprastės.
Dvynių motina Patty Hensel viliasi, kad merginos, kaip ir dabar, ateityje bus sveikos, linksmos, joms seksis.
O pačios dvynės stengiasi gyventi dabartimi ir negalvoti, kas bus po dešimties metų. Jų požiūris į gyvenimą tapo pavyzdžiu ir jųdviejų mokiniams.
„Nemanau, jog yra kažkas, ko jos nebandytų, arba kas nors, ko jos negalėtų padaryti, jeigu tikrai norėtų.
Labai svarbu tai parodyti vaikams. Ypač tiems, kurie gali turėti problemų”, – kalbėjo mokyklos, kurioje dirba Siamo dvynės, direktorius Paulas Goodas.
Kodėl vadinami Siamo dvyniais?
1811 metų gegužės 11 dieną Siamo valstybėje, kuri nuo 1949 metų vadinama Tailandu, gimė suaugę dvyniai Engas ir Changas Bunkeriai. Berniukai buvo suaugę krūtinėmis. Šių laikų medikai būtų galėję atskirti brolius, tačiau tuomet specialistai to dar nemokėjo padaryti.
Sulaukę 17 metų Engas ir Changas su škotų pirkliu Robertu Hunteriu ėmė keliauti po pasaulį ir rodytis žmonėms. Broliai taip išgarsėjo, kad visi suaugę dvyniai imti vadinti Siamo dvyniais.
1839 metais Engas ir Changas tapo JAV piliečiais ir pasiėmė Bunkerio pavardę. Po ketverių metų vyrai susituokė su dviem seserimis – Adelaide ir Sarah Ann Yates. Changas turėjo 10 vaikų, o Engas 11.
