Nikosija – ne tik vienintelė padalyta sostinė pasaulyje. Ji – ir turtingiausias miestas visoje rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Bet tokį suklestėjimą lėmė tik išsipūtęs Kipro finansų sektorius. Dabar Afroditės sala atsidūrė ant žlugimo ribos.
„Visas Kipras ilgai linksminosi didžiuliame vakarėlyje. Patenkinti buvo visi”, – savo kabinete Kipro universitete šypteli vietos ekonomikos profesorius Sofronis Clerides.
Laikas – būtasis. O šypsena – liūdna. Sunkmetis kipriečiams gal dar ir nesmogė visa jėga, tačiau nuojauta, kad blogiausia – dar priešakyje, šalį gaubia tarsi didžiulis audros debesis.
Žinoma, iš pirmo žvilgsnio viskas po senovei. Nei atlyginimai sumažėjo, nei atleidimų iš darbo banga pakilo, o saulė ir toliau spigina 340 dienų per metus.
Tačiau žaibas Kiprui jau trenkė – kai pagal susitarimą su tarptautinių kreditorių „troika” – Europos Komisija, Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) – Nikosija apmokestino bankų indėlininkus.
Tokio atitikmens neturinčio žingsnio prireikė norint surinkti 7 mlrd. eurų ir tuomet gauti 10 mlrd. eurų paskolą iš Kipro gelbėjimo paketo.
Ir nors originaliojo plano – visų, ne tik didesnių nei 100 tūkstančių eurų indėlių apmokestinimo – dėl visuomenėje kilusio pasipiktinimo atsisakyta, Kipro bankų sistemos stuburas buvo sulaužytas.
Tikimasi, kad bankų sektorių pavyks sumažinti, bet „troika” reikalauja ir daugiau esminių permainų – nusiurbti riebalus išsipūtusiam viešajam sektoriui, padidinti mokesčius.
Tad griaustinio po žaibo ilgai laukti neteks. Kaip „Lietuvos rytui” Nikosijoje teigė vietos ekonomistai, kipriečiai skausmą ims justi šiemet rugsėjį.
„Būtų gerai, kad bent turistų nesumažėtų, – aiškina Nikosijos centre suvenyrus pardavinėjantis Nikos. – Priešingu atveju ne diržus veršimės, o visas kelnes siaurinsime.”
Sostinėje tvyro ramybė
Nikosijoje ramu. Plieskiant gegužės karščiui 300 tūkst. gyventojų turinčio miesto gatvės, namai, butai ir kabinetai kontorose įkaista greitai, tad vidurdienį čia girdėti tik ūžiantys oro kondicionieriai.
Žmonės čia niekur neskuba. Darbe nepersitempiama, o ir pats darbas nepervertinamas – Nikosijoje įprasta vidury dienos nugrimzti į kavinės krėslą su stikline šaltutėlės frapės.
„Supraskite, minutė Kipre yra ilgesnė nei pas jus, šiaurėje, – atlaidžiai paaiškina gide Nikosijoje dirbanti Titina Loizidou. – Galima sakyti, kad mūsų minutė lygi 65 vokiškoms sekundėms.”
Prieš atvykdamas į Nikosiją žinojau, kad bankai čia jau veikia įprastu režimu.
Tačiau vis tiek niekaip neišmečiau iš galvos minties, kad iš bankomato pinigų gal ir negaučiau – dar baugino kovo mėnesio chaosas.
Bet tuščios ir ramios netgi šiuo metu likviduojamo banko „Laiki” bankomato garsiojoje Ledros gatvėje, nusitęsiančioje į turkiškąją Nikosijos dalį, prieigos.
Prieš du mėnesius viso pasaulio televizijos ekonominę situaciją Kipre iliustravo būtent šio bankomato, prie kurio grūdosi daugybės žmonių eilė, vaizdais.
Ruošiasi didesniam nuosmukiui
Bet toks tik pirmasis, paviršinis, įspūdis.
Važiuojant pagrindinėmis prekybinėmis Nikosijos gatvėmis nesunku pastebėti aibę ženklų „Closed” („uždaryta”. – Red.) arba „For Sale” („parduodama”. – Red.).
„Štai, žiūrėkite. Ir čia”, – ranka vis mosikuoja taksistas, lėkdamas pro dar neseniai gyvybe alsavusias, bet dabar jau uždarytas parduotuves.
Panašiai 2009–2010 metais atrodė pagrindinė Vilniaus gatvė – Gedimino prospektas, pagalvoju.
„Situacija iš tiesų sudėtinga. Kipro ekonomika ir taip tiesiog šuoliavo į recesiją, o dabar atrodo, kad bus dar blogiau”, – netrukus jau aiškina S.Clerides.
Nedarbo lygis Kipre šių metų kovą perlipo 14 proc. ribą, tačiau neabejojama, kad jis kils ir ilgainiui pasieks Ispanijos bei Graikijos rodiklius – apie 27 proc.
Be to, manoma, kad biudžeto deficitas šiemet sieks 5–6 proc., o kitąmet dar išaugs. Todėl ruošiamasi iš esmės kirsti per valstybės išlaidas.
Oficialiai prognozuojama, kad recesija Kipre sieks 8,7 proc. – dėl bankų sistemos restruktūrizavimo, kurio mainais už 10 mlrd. eurų paskolą pareikalavo „troika”.
„Bet gali būti ir dviženklis skaičius. Esant nuosmukiui labai tiksliai prognozuoti neįmanoma, o dviženklis rodiklis nedaug skiriasi nuo 8,7 proc.”, – „Lietuvos rytui” Nikosijoje pripažįsta šalies finansų ministras Harris Georgiades.
„Metai ar dveji bus tikrai sunkūs. Ekonomika jau smukusi, o mes ruošiamės dar didesniam jos nuniokojimui”, – sako ministras.
Dirbama ir Niujorko laiku
Finansų ministerija – bene vienintelė valstybinė institucija Kipre, kurioje pastaraisiais metais darbo laikas neribojamas.
Iš kitų ministerijų išsivažinėjama net ne 17 valandą, bet kur kas anksčiau, o bent jau H.Georgiadžio kabinete šviesa plieskia ir vėlai vakare.
„Kiek dabar valandų? Šešios? Taip, amerikiečiai kaip tik pradeda dirbti, laukia pokalbiai su TVF atstovais Niujorke”, – atskleidžia vienas ministro patarėjų.
Darbo iš tiesų daug. H.Georgiades tikisi kaip įmanoma greičiau kibti į „troikos” primygtinai rekomenduojamas reformas ir net neslepia darantis tai, ką jo pirmtakams reikėjo padaryti kur kas anksčiau.
„Visi žino, kad tam tikri sprendimai turėjo būti priimti prieš metus, jei ne dar anksčiau. Turime žvelgti į padėtį, kurioje atsidūrėme, savikritiškai.
Nesinori kaltinti konkrečių vyriausybių, bet leisti pinigus, kurių neturi, visada bus klaida.
Tikrai pripažįstu, kad dabar artėjančias reformas turėjome įvykdyti anksčiau – ir savo pačių, o ne „troikos” iniciatyva, nusistatę savo terminus ir neveikiami spaudimo”, – „Lietuvos rytui” pasakoja H.Georgiades.
Su finansų ministru sutinka ir ekonomistas S.Clerides. Jo manymu, sunki dabartinė padėtis yra „sisteminių klaidų virtinės rezultatas”.
„Kaip ir daugelyje kitų į krizę patekusių šalių, čia sprogo nekilnojamojo turto burbulas ir pernelyg išsiplėtė bankų sektorius”, – pažymi specialistas.
„Prisitaikymo prie naujos realybės laikotarpis bus sunkus, bet taip jau nutinka, jei užmiegi stovėdamas ant uolos krašto”, – sako S.Clerides.
Apkirpimas – beprecedentis
Žinoma, Kipras turbūt nebūtų šalis Pietų Europoje, jei neieškotų kaltų svetur – taip, kaip net priėmusios gelbėjimo paketus iš pradžių elgėsi Graikija ar Ispanija.
O kliūva, žinoma, „troikai”. Ne dėl paties gelbėjimo pakto sutartyje įrašytų reformų sąrašo ir, savaime suprantama, ne dėl pačios pagalbos – Kipras pripažįsta, kad pinigų trūksta.
Nikosiją suerzino nurodymas apmokestinti indėlius bankuose – Kipras tapo pirmąja finansinių problemų prispausta euro zonos nare, kuriai buvo nurodyta pasielgti būtent taip.
Tarptautinėje žiniasklaidoje susitarimas dėl pagalbos Kiprui net vadinamas nebe gelbėjimo („bail-out”. – Red.), o išsigelbėjimo („bail-in”. – Red.) planu. Mat Kiprui reikėjo surasti 7 mlrd. eurų, kad gautų paskolą iš tarptautinių kreditorių.
Surasti ne bet kur, o pačioje šalyje. O kadangi pinigų tiesiog nėra, teko imtis tokių drastiškų priemonių, kurios pačiame Kipre buvo pramintos apkirpimu.
„Kadangi biudžete buvo 7 mlrd. eurų skylė, buvo nuspręsta „apkirpti” indėlius. Kipro bankuose palūkanos tikrai aukštos, todėl greičiausiai pamanyta, kad realių – savo pinigų indėlininkai nepraras”, – „Lietuvos rytui” aiškino S.Clerides.
Pavyzdžiu laiko Islandiją
„Taip, tokie veiksmai buvo beprecedenčiai. Bet niekas negalėjo numatyti tokio Kipro kryčio, tad reikėjo arba visiškai sugriūti, arba griebtis „apkirpimo”, – Lietuvos žurnalistams Nikosijoje teigia H.Georgiades.
Pripažindamas, kad kitos išeities tiesiog nebuvo, Kipro finansų ministras vis dėlto tikina, jog daugiau „išsigelbėjimo” planų Nikosija nepatirs.
Žinoma, visuomenė į tokius pažadus dabar jau žvelgia atsargiai. Turbūt tipiškiausia – bendrame chore kartu su Kipro turkais giedančio kipriečio nuomonė.
„Per televiziją mačiau įdomų interviu su Islandijos premjeru. Paklaustas, kaip islandams pavyko taip greitai ir sėkmingai išbristi iš krizės, jis atsakė: „Mes negelbėjome privačių bankų”, – pareiškė vyras ir išraiškingai mostelėjo rankomis.
Tiek jam, tiek daugeliui kitų kipriečių visai nesvarbu, kad Islandija nėra ES narė ir neturi euro. Ir kad Kipras bankų negelbėja, atvirkščiai, restruktūrizuoja visą jų sistemą – nepaisydamas milžiniškų nuostolių.
„O rusų oligarchai Londone?”
Politikai ir ekonomistai išmano daugiau, bet vis tiek paties Kipro ir kipriečių dėl kovą kilusio chaoso linkę nekaltinti.
„Apkirpimas” buvo klaida. Žinoma, horizonte matyti Italija, Ispanija, tad galbūt Kipras buvo pasirinktas kaip pavyzdys, įspėjimas.
Bet ar tikrai šalies bankų sistemos sunaikinimas yra geras pavyzdys? – klausia ekonomistas S.Clerides. – Visi kalba apie rusų pinigus, bet juk nukentėjo ir mokyklos, pensijų fondai.”
Ir jam, ir Kipro vyriausybės pareigūnams bene labiausiai būtent ir kliūva tai, kad šalis tarptautinėje žiniasklaidoje dabar matoma kaip didžiausia ir svarbiausia Rusijos juodųjų pinigų plovimo mašina.
Rusiškos kilmės indėlių Kipre – visa galybė.
Manoma, kad čia laikoma 5–31 mlrd. eurų rusiškų pinigų, bet jie jau pradėjo tekėti į kitas mažų mokesčių šalis. „Juk mes puikiai žinome, kad Kipras pritraukia pinigus iš Rusijos”, – gūžčioja pečiais S.Clerides.
„Nematau prasmės suvienodinti mokesčius Bendrijoje. Juk jei mes sugebame pritraukti pinigų iš už ES ribų, kodėl reikia ką nors keisti?” – klausia ir Kipro prekybos ir energetikos ministras Yiorgos Lakkotrypis.
Daugelį kaltinimų, esą Nikosija ramia sąžine priglaudžia nešvarius rusų pinigus, Kipras atremia paaiškinimais, jog rusai čia pinigus laiko dėl to, kad nepasitiki savo tėvyne.
„Rusijos oligarchai? Ką? Tai bauskite juos ir Londone, ir Paryžiuje!” – Lietuvos žurnalistams rėžė buvęs Kipro prezidentas George Vassiliou.
Kipre iki šiol galiojo vienas mažiausių Europoje pelno mokestis – 10 proc. Tiesa, balandį parlamentas pritarė siūlymui jį padidinti iki 12,5 proc.
Suerzino svarbi ataskaita
Nikosiją erzina ir nuolatiniai įtarinėjimai pinigų plovimu. Naujausias pavyzdys – audito kompanijos „Deloitte” ir Europos Tarybos padalinio tyrimas.
Praėjusios savaitės pradžioje auditoriai paskelbė, kad beveik 60 proc. Kipro bankų klientų, vertinant pinigų plovimo grėsmę, priskirtini didelės rizikos kategorijai.
Štai „Deloitte” nustatė, kad per pastaruosius 12 mėnesių Kipro bankuose buvo įvykdyti 29 įtartini sandoriai. Visos Europos žiniasklaida tuomet sutrimitavo: tyrimas ir jo rezultatai pakerta pasitikėjimą Kipro diplomatais ir politikais, aiškinusiais, kad šalies bankų sistema atitiko ES standartus.
Kipre iškart kilo triukšmas. Šalyje lankęsi Lietuvos žurnalistai apie tai, kad ataskaitos turinys esą suprantamas visiškai neteisingai, girdėjo iš daugybės pareigūnų.
„Ar matėte „Deloitte” ataskaitą? Ne? O mes matėme.
Ir galiu pasakyti, kad iš tiesų joje piešiamas teigiamas Kipro paveikslas. Bet spaudoje kažkodėl pabrėžiami keli paklydimai”, – skundžiasi Kipro finansų ministras H.Georgiades.
Kipras savaitės viduryje apkaltino „troiką” iškraipant informaciją, pateikiamą ataskaitoje, ir „susiejant” nesusijusius veiksnius.
Šalies centrinis bankas atkreipė dėmesį, kad informacija apie 29 įtartinus sandorius per praėjusius metus pateikiama pamirštant paminėti, jog iš viso buvo išanalizuota net 590 tūkst. transakcijų.
„Pinigų plovimas? Pučiamas didžiulis burbulas, o padėtis tikrai daug geresnė nei, pavyzdžiui, prieš 15 metų”, – „Lietuvos rytui” Nikosijoje teigia ekonomistas S.Clerides.
Reformų laukė 15 metų
Atrodytų, susidaryti įspūdį, kad kipriečiai nemato savo kaltės dėl šalį užpuolusios krizės, nesunku.
„Kipre įsigalėjusi politinio tinginiavimo kultūra beveik nepasikeitė”, – nesutinka S.Clerides.
Jis taip pat pripažįsta, kad reformoms, kurių reikalauja „troika”, tikrai atėjo laikas.
„Memorandume (jame nurodyti pagrindiniai antikrizinės programos principai. – Red.) įrašytos visos reformos, apie kurias mes čia kalbėjome pastaruosius 15 metų”, – sako ekspertas.
Žodžiai nevirto darbais. Šiandien Kipre daug kas pripažįsta, kad privatus sektorius tobulėjo sėkmingai ir efektyviai, o valstybės tarnyba virto kone pinigus siurbiančia pabaisa.
Buvęs Kipro lyderis G.Vassiliou „Lietuvos rytui” pripažino, kad valstybinis sektorius plėtėsi per greitai: „O aš manau, kad vyriausybė turi veikti kaip privati bendrovė.”
„Aš nusiųsčiau „troikai” gėlių! Jai tereikia sveikos šalies ekonomikos, o visiems, kurie aiškina, kad reikia nešdintis iš euro zonos, galima arba nusišypsoti, arba pasiųsti juos po velnių”, – įsitikinęs G.Vassiliou.
Nors prieš dvejus metus apie kokias nors reformas Kipre net nekalbėta, dabar pareigūnai vardija: reikia stiprinti privatų sektorių, mažinti valstybės tarnautojų skaičių, iškuopti finansų sektorių, pritraukti daugiau turistų.
Ypač patraukli Rusija. Skaičiuojama, kad vien šiemet iš šios šalies į Kiprą bus atvykę per 0,5 mln. rusų. Pagal turistų skaičių jie nusileidžia tik britams, kurių čia kasmet atskrenda beveik milijonas.
Kipriečiai įpročių nekeis
Paprastiems kipriečiams skaudės – tuo neabejoja niekas. Tačiau bent jau kol kas panikos nematyti.
„Žmonės iš pradžių pyko, bet tik porą dienų, – „Lietuvos rytui” pasakoja Larnakoje jau kelerius metus gyvenanti 25 metų lietuvė Vaida. – Netrukus restoranai ir klubai vėl buvo pilnutėliai.”
„Man atrodo, kad kipriečiai jokiu būdu neatsisakys tradicijos vaikščioti į restoranus, net jei turės 4 eurus, kurių užteks tik kavai. O iš klubų tiesiog parsineš 5 eurus, kurių prireiks maistui kitą dieną”, – sako Vaida.
Kita lietuvė Rūta antrina tautietei: „Nedarbas Kipro vyrus kažin ar gąsdina. Jie ir taip iki 35 metų arba gyvena su motina, arba susiranda žmoną, kuri jiems būna kaip motina.”
Kad reikia atsitiesti, o tiesiantis gyventi kitaip nei iki šiol, parodo ir tai, kaip trumpai dirba įvairios įstaigos.
Kipriečiai gal ir keliasi anksti, tačiau nemažai laiko praleidžia gerdami kavą ir plepėdami.
Iš darbo vis dėlto jau skubama – kai penktadienį iškart po vidurdienio su taksistu įstrigome spūstyje, tapo aišku, kad Nikosijoje būtent tokiu metu prasideda savaitgalis. Savo ruožtu bankai atidaromi 8 val. 15 min., o duris užveria 13 val. – ir taip kiekvieną darbo dieną.
Kipro bankuose – ir lietuviški milijonai
Kaip kovo pabaigoje jau rašė „Lietuvos rytas”, mokesčių rojumi ilgai vadintas Kipras suviliojo ir būrį garsių Lietuvos verslininkų bei investuotojų.
Tarp daug investavusių verslininkų Kipre – Augustinas Rakauskas, Alvydas Žabolis, Gediminas Žiemelis.
Kipre registravosi lietuviškos IT paslaugų, prekybos, nekilnojamojo turto bendrovės. Jas konsultavę specialistai teigia, kad mažiausiai pusė jų turėjo sąskaitas Kipro bankuose.
„Lietuvos ryto” šaltinių duomenimis, mūsų šalies piliečiai ir verslo bendrovės Kipro bankuose laikė ir šioje šalyje buvo investavę 583 milijonus litų.
Kipras – trečia šalis pagal sukauptas Lietuvos tiesiogines investicijas. 2012 metų trečiąjį ketvirtį, remiantis Statistikos departamento duomenimis, mūsų šalies įmonės ten buvo investavusios 574 mln. litų.
Tačiau Kipre nėra nei lietuviško kapitalo fabriko, nei kitokių didelių verslo bendrovių. Tai reiškia, kad Lietuvos verslininkai yra įregistravę savo bendroves Kipre arba šios šalies bendrovės tapo lietuviškų įmonių akcininkėmis.
„Kipre buvo steigiami lietuviški holdingai, investicijų valdymo įmonės. Tokiu būdu įmonės sutaupo lėšų per mokesčius, pavyzdžiui, išmokant dividendus, pelno mokestį, kuris yra mažesnis”, – „Lietuvos rytui” teigė mūsų šalies verslininkus dėl investicijų Kipre konsultavusios bendrovės „Amicorp Baltic” vadovas Justinas Klimašauskas.
Sala valstybė, kuri iki šiol yra padalinta į dvi dalis
Kipro Respublika – valstybė ir sala Viduržemio jūros rytuose, esanti į pietus nuo Turkijos ir į vakarus nuo Sirijos bei Libano.
Kipras – trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje, geografiškai priklausanti Azijai, bet politiniu ir kultūriniu atžvilgiu laikoma Europos dalimi.
Šalies sostinė – Nikosija, abiejose jos dalyse gyvena per 200 tūkst. žmonių. Kiti didesni miestai – pajūryje esantys Limasolis ir Larnaka.
Valstybė 1960 m. rugpjūčio 16-ąją paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir tais pačiais metais, po mėnesio, įstojo į Jungtinių Tautų Organizaciją. 2004 metais Kipras įstojo į Europos Sąjungą, o 2008-aisiais įsivedė eurą.
Kipro Respublikoje – apie 840 tūkst. gyventojų, dar kiek mažiau nei 300 tūkst. žmonių gyvena tik Turkijos pripažįstamoje Šiaurės Kipro turkų respublikoje.
Sala buvo padalinta į graikišką ir turkišką dalis po 1974 metų įvykių. Iš pradžių radikalūs graikų generolai pabandė įvykdyti valstybės perversmą ir paskelbti, kad Kipras tampa Graikijos dalimi.
Tuo kaip dingstimi įsiveržti į salą pasinaudojo Turkija, užėmė šiaurinę jos dalį su dalimi sostinės Nikosijos ir paskelbė nepriklausomą Šiaurės Kipro turkų respubliką. Dvi salos dalis skiria Jungtinių Tautų patruliuojama „žalioji linija”.
Kipras yra prezidentinė respublika. Šalies ir vyriausybės vadovas – prezidentas yra renkamas tiesioginiuose rinkimuose 5 metų kadencijai, jis skiria ir 11 ministrų kabineto narių.
Praėjusiais metais Kipro bendrasis vidaus produktas siekė 23 mlrd. JAV dolerių. Jo dalis vienam gyventojui sudaro 28 tūkst. dolerių ir nežymiai viršija ES vidurkį.
