Krizė – ko gero, tai bus pirmasis žodis, kurį pradės tarti Ispanijos vaikai. Tai jiems yra labiausiai pažįstamas ir dažniausiai namuose kartojamas garsas.
Ispanijos motinos žino, kad labiausiai jų kūdikiams reikia motinos rankų ir jos pieno. Tačiau paskolos bankams spaudžia taip smarkiai, kad dabar jos yra priverstos vos ne ką tik gimusius kūdikius palikti lopšelyje.
Be to, kas trečias ispanas neturi darbo, o motinystės pašalpos – jau seniai negirdėtas dalykas. Algos mažėja, o darželių kainos auga lyg ant mielių. Kaip sekasi ispanams auginti mažylius tokiomis sąlygomis?
Krizė keičia įpročius
Motinystės atostogos Ispanijoje trunka keturis mėnesius, o dabartinis šeimos biudžetas neleidžia mokėti algos auklei.
Dažnai kūdikius prižiūri jų seneliai, bet jei tokios galimybės nėra, vos keturių mėnesių kūdikį tenka palikti vaikų lopšelyje.
„Jei ne paskolos, Ispanijos šeimoms dabar nebūtų taip sunku”, – sako Montse Grau, Barselonos provincijoje esančio San Salvador de Gvardiolos miestelio vaikų darželio „Dentetes” direktorė. Pasak M.Grau, krizė keičia Ispanijos šeimų įpročius.
„Anksčiau motinos palikdavo kūdikius netgi ir tuomet, kai tai nebuvo būtina. Dabar šeimos atneša į lopšelį kūdikius tik tuomet, kai motinos priverstos grįžti į darbą. Žmonės išsigandę dėl ateities. Jeigu tik vienas šeimoje dirba, jie atsargiau išlaidauja”, – sako M.Grau.
Darželio „Dentetes” direktorė M.Grau mano, kad krizė galbūt netgi atves šeimas į protą.
„Buvome atsidūrę taip toli nuo gamtos ir motinystės, kad vaikus tėvai į darželį vesdavo ne iš būtinumo, bet kaip į kokią automobilių stovėjimo aikštelę. Dabar finansai nebeleidžia to daryti.
Vyresnių vaikų popamokinės veiklos irgi sumažėjo, tad jie dabar tikrai praleidžia daugiau laiko namie. Tačiau nesu tikra, ar tėvai naudojasi proga ir daugiau su jais užsiima, ar vaikai tiesiog sėdi vieni prie kompiuterio ar televizoriaus”, – dvejoja M.Grau.
Motinystei – 4 mėnesiai
Motinystės atostogos Ispanijoje – vienos trumpiausių Europoje. Valstybė motinoms suteikia tik 4 mėnesius atostogų. Vėliau jos turi rinktis – imti nemokamų atostogų arba grįžti į darbą.
Tuomet krizės krečiamas šeimas pradeda kankinti galvosūkiai. Kur palikti mažylį? Kaip toliau maitinti krūtimi? Kai spaudžia paskolos ir šalį temdo nedarbo debesis, motinos nebedrįsta imti nemokamų atostogų.
27 metų fizioterapeutė Aitxiber Aparicio dirba, nors augina dvi mažametes dukras. Vyresniajai Haizeai – 3-eji, o mažajai Ilargi – tik 6 mėnesiai.
A.Aparicio vyras Oscaras Oliveresas oficialiai nedirba jau ketverius metus ir negauna bedarbio pašalpos. Elektriko profesiją turintis vyras verčiasi dirbdamas nedidelius darbus pažįstamiems.
„Mums labai padeda Oscaro tėvai – jie rytais pasilieka mažylę Ilargi ir nuveda vyresniąją į darželį. Per pietus pasiima vyresniąją ir tuomet abi mergaitės pietauja pas senelius, prie jų per darbo pertrauką prisidedu ir aš”, – pasakoja A.Aparicio.
Tačiau auginti antrąją dukrą ekonomine prasme jiems sunkiau. A.Aparicio – laisvai samdoma darbuotoja, todėl kas mėnesį valstybei turi mokėti 280 eurų mokestį.
„Kai auginau pirmąją dukrą, sugrįžusi į darbą po motinystės atostogų metams nuo šio mokesčio buvau atleista, tačiau dabar ši lengvata jau panaikinta. Be to, fizinių asmenų pajamų mokestis per tą laiką išaugo 6 procentais – nuo 15 iki 21”, – skundžiasi jauna mama.
„Ačiū Dievui, kol kas mums netrūksta būtiniausių dalykų. Bet finansinė padėtis nepaprastai sunki – kai susimokame paskolos įmoką, už elektrą, vandenį ir vaikų darželį, iš mano atlyginimo nebelieka nieko. Ką kalbėti apie benziną ir valgį. Seniai nesu sau nusipirkusi jokio naujo drabužio ar knygos. Mergaitėms drabužių taip pat neperkame – visi jie yra atiduoti. Dabar didžiausia prabanga, kurią galiu sau leisti, – rytinė kava bare”, – sako dviejų mergaičių motina.
Smaugia vyriausybės politika
34 metų paštininkė ir seniūnijos darbuotoja, tris vaikus auginanti Nelia Rincon sako, kad jai Ispanijos vyriausybės politika dėl mažamečių vaikų auginimo atrodo neteisinga.
„Kai žinai, kad kitose ES šalyse motinystės atostogos trunka ilgiau ir šeimos gauna pašalpas už vaikų auginimą, padėtis Ispanijoje atrodo neteisinga ir absurdiška.
Anksčiau už vaiką buvo mokama 700 eurų pašalpa per metus, tačiau vos prasidėjus krizei ji buvo panaikinta. Dabar vaikus auginančios šeimos negauna iš valstybės jokios pagalbos”, – sako nedidelio miestelio seniūnijoje dirbanti N.Rincon. Moteris tvirtina, kad Ispanijoje suderinti motinystę ir darbą beprotiškai sunku.
„Man labai sunku palikti mažuosius vaikų darželyje. Mažajam Aloy dar tik 5 mėnesiai, jam labiausiai reikia mano šilumos ir pieno, tačiau mes tikrai neturime kitos išeities.
Mano atlyginimas per pastaruosius metus du kartus buvo sumažintas 5 procentais, iš mūsų buvo atimta papildoma priemoka per Kalėdas, o statybose dirbantis mano vyras nebegauna 700 eurų, kuriuos uždirbdavo už viršvalandžius. Kiekvieną mėnesį mokame 890 eurų įmoką už namą. Nelieka nieko kita, kaip grįžti į darbą ir palikti mažąjį vaikų lopšelyje”, – skundžiasi N.Rincon.
Atlyginimai Ispanijoje mažinami, o vaikų darželių kainos nuolat auga. Anksčiau už vaikų darželį mokėdavo Katalonijos vyriausybė, seniūnijos, o šeimoms tekdavo nedidelė dalis.
Be to, mažas pajamas turinčioms šeimoms būdavo skiriamos pašalpos susimokėti už darželį. Dabar jokių pašalpų nebėra, o darželių kainos kas pusę metų kyla po 40 eurų.
Šiuo metu Katalonijoje valstybinis darželis vidutiniškai kainuoja 150 eurų. Jei vaikas lieka pietums kasdien, reikia pridėti dar apie 120 eurų (vieni pietūs kainuoja maždaug 5 eurus vienam vaikui). „Mano atlyginimas išeina vien tik paskolai ir darželiui”, – sako N.Rincon.
„Nesuprantu, kodėl Ispanijos vyriausybė puola gelbėti bankų ir visai nesirūpina mažamečius vaikus auginančiomis šeimomis. Juk panaikindami pašalpas jie nesuteikia vaikams lygių galimybių lavintis.
Mokykloje, kurią lanko mano vyresniosios dukros, kai kurie vaikai groja muzikos instrumentu. Nors tai kainuoja nedaug – po 20 eurų per mėnesį, yra vaikų, kurie negroja, nes tėvai neturi tam pinigų. O valstybė leidžia milijonus privatizuodama skęstančius bankus”, – piktinasi paštininkė.
Maitina trumpiau
Trumpos motinystės atostogos reiškia, kad Ispanijoje kūdikiai gauna mažiau motinos pieno nei tose šalyse, kur motinos su vaikais gali namuose praleisti daugiau laiko.
Dėl darbo mažylius palikti turinčios ir toliau juos maitinti krūtimi norinčios motinos ieško būdų, kaip, pasikeitus aplinkybėms, ir toliau džiaugtis šia gamtos dovana. Tačiau daugumai jų tenka susitaikyti su tuo, kad bent kelis kartus per dieną kūdikiui teks maitintis pieno mišiniu iš buteliuko.
Ispanijoje pilna knygų, kursų ir tinklalapių, kur patariama, kaip suderinti darbą ir maitinimą krūtimi. Į lopšelius motinos gali atnešti savo pieno buteliukuose, kurį vėliau kūdikiams sugirdo auklėtojos.
„Tačiau dauguma motinų, nusprendusių keturių mėnesių kūdikį palikti lopšelyje, specialiai nutraukia maitinimą krūtimi ir iš anksto pradeda jį pratinti prie mišinukų iš buteliuko”, – pasakoja nedidelės gyvenvietės vaikų lopšelyje-darželyje dirbanti auklėtoja Marta Saa.
Grupėje – po 8 vaikus
Ši auklėtoja turi šešerių metų dukrą Carme. Ją augino dvejus metus – buvo pasiėmusi nemokamų atostogų ir pati maitino iki 3 metų.
„Todėl šiemet, prieš atidarant lopšelį, ilgai dvejojau, ar susitvarkysiu su tokiais mažais vaikais.
Man pasisekė – šiemet grupėje kol kas tik trys vaikai, jie pradėjo lankyti lopšelį ne visi vienu metu ir mes turėjome laiko vienas prie kito priprasti. Nebuvo taip sunku, kaip maniau. Žinoma, jei turėčiau 8 kūdikius vienoje grupėje, kalbėčiau visai kitaip”, – mano M.Saa.
Pagal įstatymą vienoje vaikų lopšelio grupėje gali būti ne daugiau nei 8 kūdikiai. Didmiesčiuose lopšeliai perpildyti – kai kuriuose vienoje grupėje yra net po 14 metų neturinčių vaikų.
„Neįsivaizduoju, kaip galima vienu metu prižiūrėti šitiek kūdikių – juk vienas nori miego, kitas – valgyti, trečiam reikia keisti sauskelnes ir t.t. Ką jau kalbėti apie rankų šilumą – juk to kūdikiams reikia nuolatos”, – sako lopšelio auklėtoja.
Kūdikiai – ir baruose
Pastaruoju metu Katalonijos restoranuose galima išvysti netikėtą reginį. Vidury restorano stovi kūdikio lovelė, pro kurios plyšius žvelgia metų neturintis pyplys. Jo motina – virėja ar padavėja – sukasi šalia.
Tokią išeitį renkasi darbą ir ankstyvą motinystę suderinti mėginančios Katalonijos motinos. Tiesa, jos privilegijuotos – dažniausiai jų vyrai, uošviai ar tėvai yra restorano savininkai. Kitaip vargu ar kas nors priimtų jas į darbą su kūdikiu ant rankų.
„Gabrielis jau taip įpratęs būti restorane, kad nebesiprašo ant rankų ir vienas pabūna vežimėlyje kelias valandas, kai daugiausia darbo, o vėliau aš ar mano vyras arba seneliai jau galime juo pasirūpinti. Visi čia dirbame”, – praėjusią vasarą pasakojo vieno pajūrio miestelio restorano virėja kroatė Cristina. Padėtis nesikeičia ir šiemet.
Tokį pat vaizdą išvydau ir kitame restorane. Kelių mėnesių Maria restorane gulėjo specialiai jai iš medžio tėvo išskaptuotame lopšyje, o jos motina sukosi tiekdama klientams pusryčius.
„Manau, kad tokius mažus vaikus atiduoti į lopšelį yra žiauru”, – sako tris vaikus auginanti 25 metų Sara Pibrall. Dar vieną dukrą ir sūnų iš ankstesnės santuokos turinti moteris jau dirba, nors Mariai – vos 2 mėnesiai.
„Buvęs vyras neprisideda prie jų išlaikymo. Tačiau man pasisekė – naujieji uošviai turi restoraną, čia galiu suderinti darbą su motinyste. Dirbti taip anksti nusprendžiau ir dėl to, kad pabodo sėdėti namie”, – sako dalį dienos restorane su dukra praleidžianti S.Pibrall.
„Maria – nuostabi mergaitė, ji beveik niekada neverkia. Na, o jei pravirksta, anyta lieka virtuvėje viena, o aš einu raminti dukros. Kartais palieku ją viršuje, kur gyvena uošviai, ir į virtuvę pasiimu radijo stotelę.
Ketinu dirbti kartu su Maria, kol jai sueis treji metai, – vėliau jau galės lankyti darželį.
Manau, mergaitė nuo mažens pripras prie restorano aplinkos ir bėdos nebus”, – „Lietuvos rytui” pasakojo katalonė.
