Kas tai – pasikėsinimas į Prancūzijos pamatus, tautiškumą ir didingos kalbos skaistybę? O gal, kaip teigia dalis mokslininkų ir politikų, – neišvengiama būtinybė, norint, kad Prancūzijos mokslas judėtų į priekį, rašo „Lietuvos rytas“.
Tokios aršios diskusijos kilo papūtus naujiems vėjams universitetuose.
Kita vertus, to buvo galima tikėtis. Juk tai Prancūzija.
Dar visai neseniai prancūzų kalba buvo neišvengiamai būtina daugeliui išsilavinusių žmonių – nuo diplomatų, verslininkų ir mokslininkų iki keliautojų ir romantiškų įsimylėjėlių.
Moderniais laikais daugelis dalykų neretai net pačioje Prancūzijoje tvarkoma angliškai. Dalis prancūzų tai priima skausmingai. Ir kyla į kovą.
Prezidentas trenkė durimis
Prieš aštuonetą metų tuometis šalies prezidentas Jacques’as Chiracas trinktelėjo durimis ir šokiruotas paliko Europos Sąjungos viršūnių susitikimą po to, kai Europos darbdavių grupės atstovas, Prancūzijos verslo lyderis Ernestas Antoine’as Seilliere’as į susirinkusiuosius kreipėsi verslo kalba. Tai yra angliškai.
Anglų kalbos žinios yra kietas riešutėlis Prancūzijos respublikos vadovams.
Vieno didelio britų laikraščio žurnalistė, kuri sekė Nicolas Sarkozy vizitus į Jungtinę Karalystę, galėtų papasakoti ne vieną anekdotinę situaciją, kuri parodo, kaip kartais sunkiai buvusiam šalies vadovui sekėsi mintis reikšti anglų kalba.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as šioje srityje atrodo geriausiai.
Tiesa, nors jis ir kalba su ryškiu, beveik su niekuo nesupainiojamu prancūzišku akcentu, šalies vadovas viską supranta ir sugeba į klausimus rišliai atsakyti angliškai.
Šalyje, kuri taip rūpinasi savo kalba, kad net turi viceministro postą frankofonijos reikalams, anglų kalbos dominavimas ilgai buvo subtilus klausimas politikoje. Iki šiol.
Nesutarimai dėl studijų
Dabar užvirė nauja kova tarp socialistų valdomos vyriausybės ir kalbos globėjos – Prancūzų akademijos.
O jų nesutarimo priežastis – valstybinės reikšmės: ar leisti Prancūzijos valstybiniuose universitetuose dalykus dėstyti anglų kalba.
Iki šiol mokymas ir dėstymas anglų kalba valstybinėse mokyklose buvo ne šiaip tabu. Jis buvo uždraustas įstatymu.
Išimtis taikyta tik tais atvejais, kai mokoma pačios užsienio kalbos arba svečio teisėmis pakviečiamas paskaitų skaityti užsienietis dėstytojas. Ir ne kitaip.
Bet štai vyriausybė nusprendė, kad šis draudimas turėtų būti sušvelnintas.
Naujajame aukštojo mokslo įstatyme, kurį Nacionalinis Susirinkimas priėmė gegužę, o šį mėnesį, tikimasi, patvirtins Senatas, numatoma leisti dėstyti užsienio kalba tais atvejais, jei bus dėstomos Europos studijų programos arba bendri kursai su užsienio universitetais.
Idėja netruko sulaukti pasipriešinimo. Prancūzų akademija kreipėsi į šalies deputatus prašydama nepritarti teisės aktui.
Mitų apgaubta akademija
Siekdamas geriau suprasti akademijos poziciją, „Lietuvos rytas” apsilankė šioje kalbą globojančioje institucijoje, kitapus Paryžių skiriančios upės Senos, jeigu žvelgtume nuo Luvro.
Tai yra vos keli žingsniai įsimylėjėlių spynelėmis nusagstytu mediniu tiltu, ant kurio sustoję turistai fotografuoja didingą akademijos pastato kupolą.
Viena klišių yra ta, kad būtent čia sėdi ir dirba tie mitiniai prancūzų kalbos saugotojai, kita – kad jie žūtbūt siekia įveikti anglų kalbos įtaką.
Dažnai norint tam iliustruoti turistams pasakojama istorija apie „tuos mokslininkus, kurie kompiuteriui (nuo angliško žodžio – „computer”) sugalvojo prancūzišką terminą „l’ordinateur”.
Tiesa yra ta, kad po žymiuoju kupolu rengiami tik garbių akademikų susitikimai, o pagrindinės šios iškilmingos vietos durys, nukreiptos į Senos pusę, yra atveriamos tik tuo atveju, kai susitikime dalyvauja šalies prezidentas.
Taip nutinka nedažnai, tačiau F.Hollande’as pažadėjo dalyvauti kitame susitikime, taigi šiuo metu po kupolu vyksta tvarkymosi darbai.
O štai kasdienis darbas verda greta įsikūrusiame Prancūzų institute. Klaidžiame ir kiek baugiame.
„Nesijaudinkite, jus palydės atgal”, – greitu žingsniu einant instituto koridorių labirintais padrąsina darbuotoja.
Anglų kalba – ne priešas
Šiuose labirintuose įsikūrusiuose kabinetuose dirba tie, kurie yra atsakingi už „Prancūzų kalbos žodyno” sudarymą.
Vienas mokslininkų – Patrickas Vannier, žmogus, kuriam patikima bendrauti su žurnalistais ir aiškinti, kodėl akademija nepritaria, kad studijos vyktų anglų kalba.
„Prancūzų akademija neturi nieko prieš anglų kalbą, – interviu labai aiškiai pabrėždamas pradėjo mokslininkas ir tada tarė savo „bet”. – Bet Konstitucijoje nurodyta, kad Prancūzijoje mokymosi kalba yra prancūzų.
Yra, žinoma, išimčių užsienio kalbų studijoms arba kai atvyksta kviestiniai dėstytojai iš užsienio, ir Prancūzų akademija niekada nenorėjo to ginčyti.”
Aukštojo mokslo ministrė Genevieve Fioraso mano, kad to neužtenka.
Ji naujo įstatymo iniciatyvą grindžia siekiu pritraukti daugiau studentų iš užsienio.
„Prieš dešimtmetį mes buvome treti pagal užsieniečių studentų skaičių. Dabar mes esame penkti. Kodėl mes praradome tiek daug patrauklumo?
Nes Vokietija pradėjo studijų programas anglų kalba. Mes turime įveikti šį trūkumą”, – dėstė G.Fioraso.
Beje, prieš tapdama ministre ji buvo anglų kalbos ir ekonomikos dėstytoja.
Be pokyčių, anot ministrės, Prancūzijos aukštasis mokslas taps lyg penki žmonės, atsisėdę aplink stalą diskutuoti apie prancūzų rašytoją Marcelį Proustą.
Tradicijų griauti nenori
Prancūzų akademijos mokslininko įsitikinimu, siekiant patrauklumo užsieniečiams, būtų klaida keisti nusistovėjusias tradicijas.
„Prancūzų kalba taip pat suteikia patrauklumo. Jei mes kviesime užsieniečius studentus atvykti į Prancūziją ir leisime jiems mokytis angliškai, neskatinsime jų išmokti prancūzų kalbos.
Be to, jei paskaitos vyks anglų kalba, ne visi prancūzų studentai turės galimybę jų klausytis”, – dėstė P.Vannier.
Mokslininko įsitikinimu, nauja sistema sudarytų problemų tiek ne tik gimtąja kalba studijuosiantiems studentams, bet ir dėstytojams.
„Mes suprantame, kad anglų kalbą išmokti yra svarbu. Bet turime suvokti, kad kalba yra skirta ne tik bendrauti, ji taip pat skirta suvokti pasaulį. Žmonės neatvyksta į Prancūziją todėl, kad kalbėtų vokiškai, itališkai ar angliškai”, – sakė P.Vannier.
Universalumas kenkia?
Dalis studentų organizacijų dėsto panašią poziciją.
Jos pasisako už tai, kad pagerėtų anglų kalbos dėstymo kokybė, bet prieš studijas anglų kalba, nes tai esą padidintų socialinę nelygybę. Esą tokias studijas galėtų rinktis tik tie, kurių tėvai turėjo galimybių savo vaikus išleisti į Jungtines Amerikos Valstijas ar Jungtinę Karalystę mokytis kalbos.
Mokslininkas pripažįsta, kad prancūzų kalba nebėra „ta tarptautinė kalba, kokia ji buvo iki Pirmojo pasaulinio karo”.
Bet, anot jo, anglų kalbos tapimas universalia kalba daro ir jai pačiai meškos paslaugą.
„Tai lemia ir pačios anglų kalbos skurdimą, kai du milijardai žmonių, mokančių penkis tūkstančius žodžių, kalba šia kalba. Tai mes vadiname oro uosto anglų kalba”, – sakė P.Vannier.
Baimė dėl skolinių – nuo seno
Tai, kad Prancūzų akademija ieško pakaitalų absoliučiai visiems anglicizmams arba kitų šalių kilmės žodžiams pakeisti, tėra mitas. Tie žodžiai, kuriems „nėra atitikmenų” ir kurie yra „įsigyvenę ir prigiję kultūriškai” leidžiama toliau teisėtai gyvuoti.
Dabartiniame Prancūzų akademijos žodyne iš 38 897 žodžių 686 yra kilę iš anglų, 753 – iš italų, 253 – iš ispanų ir 242 – iš arabų kalbų.
Tad užsienio kalbų įtaka prancūzų kalbai nėra naujiena. Dar XVI amžiuje buvo reiškiančių susirūpinimą, kad prancūzai ima vartoti itališkus žodžius.
Anot mokslininkų, kai kurie skoliniai vartojami, kai prancūzų kalboje nėra tokiems žodžiams atitikmens, patogaus būdo jam sukurti, kai jis atitinka poreikį ir kai jo reikšmė yra aiški.
Tačiau yra ir parazituojančių anglicizmų, kurie galėtų būti pakeisti prancūziškais, bet vis tiek vartojami. Pavyzdžiui, fun, speed, cool. Daliai anglicizmų mokslininkai pasiūlė sėkmingai prigijusius prancūziškus atitikmenis. Bet suvaldyti angliškai vis geriau kalbančio jaunimo nepavyksta. O jaunimą remia žiniasklaida. Antai dienraštis „Liberation” neseniai šokiravo savo skaitytojus pirmajame puslapyje kreipęsis anglų kalba.
