Vokietijoje toliau tęsiasi neonacių teismo procesas, jau dabar vadinamas didžiausiu istorijoje. Kaltinamųjų suole – Beata Zschäpe, kaltinama prisidėjusi prie 10 nekaltų žmonių nužudymo.
Procesą ypač susidomėję stebi ir Jamelio bei kitų Meklenburgo-Pomeranijos žemės kaimų gyventojai. Mat čia kartais galima pasijusti tarsi grįžus į praėjusio amžiaus 4-ąjį dešimtmetį, kai Vokietijoje šeimininkavo naciai. Ar kas pasikeitė? Ir taip, ir ne.
Anot Vidaus reikalų ministerijos, šioje žemėje gyvena itin daug dešiniųjų radikalų ir prijaučiančių neonaciams.
Kaime – neonacių smurtas
Pora pusiau sugriuvusių namų abiejose akmenimis išgrįsto kelio pusėse.
Ant galinio namo dešinėje pusėje – jūrų plėšiko Klauso Stortebekerio šūkis: „Lever dood as slaav.” „Geriau miręs nei vergas.”
Ant garažo sienos – idiliškas šeimos portretas, nupieštas nacionalsocialistų stiliumi: tėvas, motina, trys šviesiaplaukiai vaikučiai. Po piešiniu – užrašas: „Jamelio kaimo bendruomenė. Laisva, sociali ir nacionalinė”.
„Mes nieko nesakysim”, – nekviestiems atvykėliams šūkteli vyras juoda odine liemene, žilstelėjusia barzda ir kasele.
Sveiki atvykę į Jamelį! Vos 37 gyventojus turintis kaimas per 35 kilometrus nuo Šverino, netoli Vismaro, jau gerą dešimtmetį garsėja negerais dalykais.
Suvešėjo radikalų valdžia
Kaimo seniūnas Uwe Wandelis spėja, jog maždaug pusė kaimo gyventojų – dešinieji radikalai. Tai politkorektiški atvirai nacistines idėjas reiškiantys veikėjai.
Jų veiklos sąraše – iki pamatų sudeginti namai, ant iešmo pasmeigti naminiai gyvuliai, iš savo namų išguiti naujieji gyventojai, karo žaidimai miške.
Pasak seniūno, derėtis su bankais dėl paskolų kaime planuojamiems projektams beviltiška: visi nusisuka, vos išgirdę, kad gyveni Jamelyje. Lyg kaimą būtų jau seniai nurašę. Naujas statinių planas jau kelintus metus dulka seniūno stalčiuje.
Jamelyje dar neseniai gyveno Svenas Krügeris – 38 metų Vokietijos nacionaldemokratinės partijos (NPD) politikas, anksčiau – krašto apygardos deputatas, namų griovimu užsiėmusios įmonės savininkas ir, kaip nustatė atitinkamos Vokietijos tarnybos, „Meklenburgo-Pomeranijos žemės „Hammerskins” nariams vadovaujantis asmuo”.
Prieš pusantrų metų neonacis buvo nuteistas kalėti ketverius metus už neteisėtą ginklų laikymą ir vogtų daiktų slėpimą.
Terliojo ir pleškino namus
Viskas prasidėjo 1992 metais. Susirėmimai buvo pirmą kartą užfiksuoti balandžio 19 dieną, Velykų sekmadienį. Apie 120 neonacių ruošėsi švęsti 103-iąjį Adolfo Hitlerio gimtadienį ir virš senos sodybos Miško gatvės gale iškėlė Reicho vėliavą. „Išrūkysim jus iš čia”, – esą pagrasino dešinieji radikalai kaimynams.
Vieno vyro, kuris prisistato tik savo vardo pirmąja raide G, šeima jau prieš tai kelis kartus skundėsi neonacių muzika, sklindančia iš namų kaimynystėje.
Skundų kaina: įsiveržimai į namus ir supjaustytos padangos. Vieną dieną G. rado savo vištas, sukabintas ant sodo tvoros.
Susirėmimų naktį šeima užsibarikadavo namuose. Su jais kartu buvo ir buvęs, dabar jau miręs, kaimo seniūnas, socialdemokratas Fritzas Kalfas su šautuvu rankoje.
Policininkai atvažiavo keturiese, bet eiti į radikalų namus nedrįso. Vėliau, kai G. šeimos namų stiklai buvo išdaužyti, durys sulaužytos, o F.Kalfo automobilis subraižytas, neonacių šventę baigė geros trys dešimtys policijos pareigūnų.
Neonaciai dingo prietemoje. Atsakyti turėjo tik seniūnas, laikęs ginklą neteisėtai.
Po šių įvykių prasidėjo teroras. Vienaip ar kitaip nukentėjo kiekvienas, išdrįsęs bent rimčiau pagalvoti, kaip įsikurti šiame tariamai taikiame, nuošaliame Vokietijos kaimelyje.
G. šeima iškentė dar trejus metus ir išsikraustė iš kaimo. Naujieji nuomininkai irgi greitai pajuto kaimynų neapykantą. 1996 metais namas, pažymėtas Miško gatvės 10-uoju numeriu, degė pirmą kartą. Vėliau į jį buvo įsilaužta, sulaužyti baldai.
Prieš keletą metų nauji nuomininkai nutarė atnaujinti namą, investuoti kelias dešimtis tūkstančių eurų – nepaisydami šūkio, kuriuo nuo namo sienos juos pasitiko kaimynai: „P... iš čia!” Tą dieną, kai pora susiruošė įsikraustyti į namą, jis vėl degė.
Suliepsnojo ir dar vienas namas kaimo pakraštyje. Interesantai, susiruošę jame apsigyventi, dingo visiems laikams. Padegimu buvo apkaltintas vienas kaimo alkoholikas. Teismas jį išteisino.
200 metų senumo namą, kuriame neonaciai šventė A.Hitlerio gimtadienį, seniūnijai pavyko uždaryti 1996 metais, įsikišus statybų policijai.
Krügerių šeima išsikraustė, bet netrukus sugrįžo ir įsikūrė kaimynystėje.
Naujasis savininkas norėjo remontuoti namą – planavo įsteigti viešbutį, tačiau pavargęs nuo nuolatinių grasinimų, teplionių ir sulaužytų daiktų, šios idėjos atsisakė.
Karingojo komendanto įtaka
2003 metais medžiotojai pranešė policijai apie nelegalias pratybas Jamelio miškuose.
Policijos pareigūnai ne iš karto ėmėsi tyrimo, bet ir praėjus 2 mėnesiams nuo pranešimo jie rado apkasus, o juose – daugybę šovinių tūtų ir plakatą su užrašu „Atsargiai, vyksta šaudymai! Komendantas”.
Jamelyje jie aptiko maskuojamųjų spalvų visureigį su vermachto simboliais, o jo viduje – šautuvų ir dujinių pistoletų.
S.Krügeris vadino save komendantu. Jis ir du jo draugai 2004 m. buvo apkaltinti subūrę ginkluotą grupę ir pateko į teismą.
Prieš tai policija ir prokuratūra keliasdešimt kartų fiksavo smulkesnius pažeidimus: įsilaužimus, vagystes, uždraustų simbolių naudojimą. Teigiama, jog 1996 m. jis tiesiog užsiundė dešiniųjų radikalų grupę, kuri sumušė stovyklavietėje nakvojantį jaunimą.
Šiandien Jamelyje apgaulingai ramu. Svastikų, kurios dar neseniai „puošė” kaimo pavadinimą, nebeliko, kaip ir rodyklės, ant kurios buvo užrašyta, kiek kilometrų iki Braunau prie Ino miesto Austrijoje – A.Hitlerio gimtinės. Tačiau seniūnas vieną po kito rodo namus Miško gatvėje, kuriuose gyvena dešinieji radikalai.
„Mes nesismulkiname”, – ant kai kurių automobilių užrašyta senuoju stilizuotu vokišku raštu, kokį mėgo naudoti naciai.
Tai S.Krügerio bendrovės šūkis. Logotipas – sulaužyta Dovydo žvaigždė.
Už pasipriešinimą – prizai
Kaimo seniūnas šiuo metu kovoja savais būdais – bendruomenė stengiasi supirkti visus sklypus, kad jie nepatektų į neonacių rankas.
„Taip jau yra šiame kaime – čia vis kas nors dega”, – sako Horstas Lohmeyeris ir gūžteli pečiais.
Lohmeyeriai atsikraustė į Jamelį iš Hamburgo 2004-aisiais. Niekam nė į galvą nešautų pavadinti jų dešiniaisiais radikalais. Priešingai.
Ilgų žilstelėjusių plaukų muzikantas su VDR simboliais ant švarko atlapo ir jo žmona, detektyvų ir įvairių straipsnių autorė, suremontavo XIX a. statytą girininkiją ir dabar joje gyvena.
Pamažu iš laikraščių jie sužinojo, kas dedasi kaime. Kurį laiką jie gyveno netrukdomi – nors girininkija ir Miško gatvėje, užrašų ant automobilių iš jų namų nematyti.
Nemalonumai prasidėjo tik tada, kai Lohmeyeriai sugalvojo kaime surengti mažą muzikos festivalį. Vieną savaitgalį scenoje pasirodė roko, Lotynų Amerikos muzikos ir folkroko stiliaus grupės. Žiūrovų buvo vos šimtas.
Nuo to laiko Lohmeyeriai ėmė trukdyti aplinkiniams. Gatvėje jiems kartkartėmis kas nors šūkteli „Užsip...” Naujųjų metų naktį kažkas prie įvažiavimo į namą išvertė kalną mėšlo. Sumušė festivalio svečius.
Kol kas niekas neskuba Lohmeyeriams į pagalbą. Kartkartėmis atvažiuoja politikų delegacijos. Buvo atvykęs ir Bundestago viceprezidentas Wolfgangas Thierse.
Visi pasipiktinę purto galvą, tačiau niekas nesikeičia, išskyrus tai, jog Lohmeyeriai gauna vieną apdovanojimą po kito iš įvairių prieš nacizmą kovojančių organizacijų: faktiškai už tai, kad gyvena Jamelyje. Ir už tai, kad nebijo.
Siekia pakirsti demokratiją?
Vidaus reikalų ministerijos tarnybos kruopščiai aprašė S.Krügerio ir jo bendražygių veiklą ir daro išvadą: įvairiais būdais, bet tikslingai veikdama NPD siekia „planingai ir ilgam laikui pakirsti laisvos demokratinės visuomenės pamatus”.
Dienraščio „Die Welt” žurnalistai, paviešinę slaptą 145 puslapių dokumentą, pastebėjo, jog jame aprašomi vis tie patys kaimai ir asmenys. Dauguma jų įsikūrę Vokietijos rytuose, Meklenburgo-Pomeranijos žemėje.
Pora kilometrų iki Jamelio, Liubtėne, buvusiame pasienyje, NPD įrengė savo biurą. Geriausioje vietoje – VDR veikėjo Ernsto Thälmanno aikštėje. Andreas Theissenas nesimuisto, kai žurnalistai pareiškia norintys pasikalbėti.
Būdamas 20-ies jis buvo 1994 metais uždraustos organizacijos „Vikingų jaunimas” „unterfiureris” (grupės lyderis).
Šiandien jis dirba NPD frakcijos Bundestage vadovo ir partijos valdybos pirmininko pavaduotojo Udo Pastorso, kuris kadaise uždirbo milijonus iš juvelyro veiklos, asistentu.
„Dabartinės didžiosios partijos turi per daug įtakos. Norime pakeisti sistemą iš esmės”, – mėgsta kartoti A.Theissenas. O jeigu partiją vis dėlto uždraus? Tokių bandymų jau buvo ne vienas.
„Tada imsimės ko nors kito”, – šypsosi jis.
Uždrausti partijos nepavyksta
Žurnalistams pradėjus kalbą apie ant sienos kabančią nacionalsocialistų funkcionieriaus, Osvencimo koncentracijos stovyklos komendanto Rudolfo Hösso kapo nuotrauką, jis pasistengia nukreipti kalbą.
NPD stengiasi oficialiai nebūti siejama su nacionalsocialistais, tačiau, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 6 iš 11 šios partijos prezidiumo narių ir 32 kiti funkcionieriai iš dalies veikia kaip intensyvus neonacių judėjimas.
Vis dėlto Vokietijos vyriausybė iki šiol nepajėgė uždrausti šios partijos. Balandžio 25 dieną balsavimas Bundestage baigėsi NPD naudai.
Šverine NPD aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime. Jos deputatai nuolatos kelia skandalus žemės parlamente ir yra vejami iš posėdžių, bet jų šalininkams tai patinka.
Rytų Vokietijos kaimuose, ypač šiaurinėse žemėse ir Lenkijos pasienyje, NPD siūlo konsultacijas bedarbiams ir rengia šventes vaikams su fakelų eitynėmis ir ant laužo keptomis dešrelėmis.
116 pastatų, priklausančių partijos nariams Rytų Vokietijoje, funkcionieriai dalijasi su vadinamaisiais laisvaisiais kameradais (draugais), kurie atvirai naudoja nacionalsocializmo simbolius.
Neonacių tema intensyviai besidomintys žurnalistai nesistebi, kad žmonės aplinkui nebemato pavojingų ženklų. Neonacių spauda? Šventėje Uzedome daugelis papurto galvą ir tiktai įsigilinę į leidinį „Uzedomo salos kurjeris” (vok. „Usedomer Inselbote”) pripažįsta, kad tai NPD leidinys.
Žurnalistams, keliavusiems po dešiniųjų radikalų vietas Meklenburge-Pomeranijoje, telieka pripažinti, kad neonaciais niekas nesistebi, o NPD šiose apylinkėse laikoma normalia partija.
Kodėl neonaciai populiarūs rytuose?
Buvusi Rytų Vokietija ne veltui vadinama neonacizmo lopšiu. Menkiau išsivysčiusi šalies dalis yra persmelkta revanšistinių nuotaikų, čia dažnai rengiami neonacių paradai, vyksta susirėmimai su policija.
Neonaciai sulaukia populiarumo dėl savo požiūrio į ekonomiką, imigrantus, jie taip pat kursto vokiečių nepasitenkinimą dėl po karo Lenkijai prarastų žemių, žydų turto grąžinimo.
Rytinėje Vokietijos dalyje taip pat populiaresnės holokausto neigimo teorijos. Sociologai tai aiškina tuo, kad socialistinėje Rytų Vokietijoje nuo 1945-ųjų žmonės buvo auklėjami kitaip nei vakaruose.
Vakarų Vokietijoje gėdos ir kaltės jausmas dėl vokiečių sukelto karo bei genocido prieš žydus ir kitas etnines grupes buvo kalamas į galvą nuo mažens, o rytuose nieko panašaus nebūta.
Rytų Vokietijoje atsakomybė suversta tik abstrakčiam nacių režimui, jį rėmusiems žmonėms neprisiimant kaltės ar gėdos. Nedaryta nieko, kad panašios idėjos nesklistų, o veiksmai nesikartotų.
Ironiška, jog sovietinė ir Rytų Vokietijos propaganda Vakarų Vokietiją nesyk kaltino fašizmo atgimimu, bet būtent rytuose, ypač po Berlyno sienos griuvimo, išpopuliarėjo neonacistinės idėjos.
Tam įtakos, žinoma, turėjo sunki ekonominė padėtis, nacių išpopuliarinta atsakomybės perkėlimo kitiems – žydams, lenkams, verslininkams – taktika ir pasiūlymai imtis radikalių priemonių.
