„Žinoma, nebuvo būdo žinoti, ar esi bet kurią akimirką stebimas. Kaip dažnai Minčių policija perimdavo vieną ar kitą pranešimą, tebuvo spėlionės.”
Taip pirmajame garsiojo savo antiutopinio romano „1984-ieji” skyriuje rašė britų rašytojas George’as Orwellas, rašo „Lietuvos rytas“.
Sąmokslo teorijų kūrėjai jau senokai tikino, kad Didysis Brolis (Big Brother. – Red.) mus stebi ne tik G. Orwello fantazijoje, bet ir realybėje.
Dabar aiškėja, kad teorijos jau yra virtusios praktika.
Minčių policija – slaptumu garsėjanti JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), kuri, pasirodo, šalyje ir už jos ribų vykdo didžiulio masto interneto ir pokalbių telefonu sekimo programas.
Paprasti amerikiečiai pašiurpę. Jie dėkoja buvusiam NSA darbuotojui Edwardui Snowdenui, paviešinusiam informaciją apie slaptą duomenų rinkimo programą.
Vis dėlto greta liaupsių ir kalbų apie naująjį JAV herojų nestinga ir tylesnių, iš pirmo žvilgsnio blaivesnių abejonių.
JAV vyriausybė, žinoma, reikalauja baudžiamojo tyrimo. O kiti kritikai pažymi, kad E. Snowdenas, atskleisdamas detalių apie įmantrias žvalgybinės informacijos rinkimo programas, sukėlė pavojų amerikiečiams.
Klausėsi žurnalistų pokalbių
Amerikos žvalgybininkai ir visa šalies vyriausybė jau anksčiau purtėsi įtarimų, kai slaptus JAV dokumentus ėmė viešinti tinklalapis „WikiLeaks”.
Įslaptintus karinius ir diplomatinius dokumentus šiam portalui perdavęs 25 metų JAV karys Bradley Manningas praėjusią savaitę pagaliau stojo prieš teismą.
Jam gresia 154 metai už grotų, nors kiek glumina pagrindinis prokurorų teiginys, kad B. Manningas sąmoningai padėjo priešui – teroristų tinklui „Al Qaeda” ir jo velioniui lyderiui Osamai bin Ladenui.
B.Manningo šalininkai teigia, kad karys – tiesiog jautrus žmogus, kuris troško informuoti visuomenę apie tamsesnes akimirkas JAV vadovaujamuose karuose Irake ir Afganistane.
Vyriausybė sulaukė itin daug kritikos, kai atsisakė paviešinti teisinius dokumentus per ikiteisminį procesą – esą kam toks slaptumas?
Kiek anksčiau taip pat paaiškėjo, kad žvalgybos tarnybos mažiausiai du mėnesius slapta klausėsi naujienų agentūros AP darbuotojų pokalbių.
Agentūra apkaltino vyriausybę pažeidus konstitucinę AP teisę aiškintis žinias ir jas skleisti, sujudo ir piliečių teisių gynimo organizacijos.
Duomenys renkami masiškai
Vis dėlto vyšnia ant valdžiai neskanaus torto tapo praėjusios savaitės pranešimai, vienas po kito privertę suabejoti prezidento Baracko Obamos administracijos politika.
Iš pradžių britų dienraštis „The Guardian” paskelbė slapto žvalgybos stebėjimo teismo įsaką telekomunikacijų bendrovei „Verizon”, pagal kurį pastaroji privalo perduoti visų savo klientų duomenis valstybei.
Dokumentas teisėjo pasirašytas balandžio 25-ąją, o galioja iki liepos 19 dienos. Vadinasi, ir dabar.
Į „Verizon” esą kreiptasi pagal prezidento George’o W.Busho valdymo laikotarpiu priimtą Patriotinį įstatymą (Patriot Act. – Red.).
Šis teisės aktas leidžia valdžiai perimti privačių bendrovių kaupiamus duomenis „tyrimams dėl užsienio žvalgybos veiklos ir tarptautinio terorizmo”.
NSA iš „Verizon” paprašė duomenų apie visus – tiek vietinius, tiek tarptautinius pokalbius.
Agentūrai perduodami telefono numeriai, telefonų modelių numeriai, informacija, kada buvo skambinama ir kiek užtruko pokalbiai. Tiesa, bendrovė skelbia neperduodanti NSA pačių pokalbių įrašų.
„Tai pirmą kartą parodė, jog ir valdant B.Obamos administracijai milijonų JAV piliečių privatūs duomenys renkami masiškai ir be jokių skrupulų”, – pabrėžė „The Guardian” žurnalistas Glennas Greenwaldas.
Siurbiami įrašai internete
Jau kitą dieną kartu su kitu dienraščiu „The Washington Post” „The Guardian” smogė dar vieną smūgį JAV valdžiai.
Paskelbta, kad NSA ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) naršo devynių didžiųjų interneto bendrovių serverius pagal dar vieną slaptą duomenų rinkimo programą – PRISM.
Esą žvalgyba turi tiesioginę prieigą prie serverių, kuri leidžia sekti bet kurio asmens veiklą internete pagal jo įkeliamus garso ir vaizdo įrašus, nuotraukas, elektroninius laiškus ir prisijungimo žurnalų įrašus. Žodžiu, jei naudojatės internetu, galite būti ramūs – esate sekami žvalgybininkų.
Devynios dokumentuose minimos bendrovės yra garsios: „Microsoft”, „Yahoo”, „Google”, „Facebook”, „Apple”, „PalTalk”, AOL, „Skype ir „YouTube”.
„The Washington Post” padarė išvadą, kad 2007 m. sukurta programa PRISM šiuo metu yra tapusi srauniausiu informacijos šaltiniu B. Obamai kasdien pateikiamai žvalgybos duomenų suvestinei.
„Galima stebėti, kaip formuojasi jūsų idėjos, kai jūs surinkinėjate tekstą”, – dienraščiui teigė paslaptingasis šaltinis.
Tikina nebegalėjęs kentėti
Praėjusį savaitgalį šaltinis pagaliau paaiškėjo, o jei tiksliau – tapatybę paviešino savo noru.
Jis – 29 metų E. Snowdenas, buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) techninis darbuotojas, pastaruosius ketverius metus dirbęs NSA.
Į Honkongą nuo ilgų JAV teisėsaugos rankų pasprukęs amerikietis paskelbė negalėjęs „leisti JAV vyriausybei griauti privatumo, interneto laisvės ir esminių žmonių laisvių visame pasaulyje šia didžiule sekimo mašina, kurią jie slapta kuria”.
„Vienintelis mano poelgio tikslas – informuoti visuomenę, kas yra daroma jos vardu ir kas yra daroma prieš ją”, – „The Guardian” sakė E. Snowdenas.
JAV vyras paliko dar gegužės 20-ąją – NSA biure Havajuose, kur gyveno su mergina, jis nukopijavo naujausius įslaptintus dokumentus, nieko nesakęs draugei ją paliko ir išskrido į Honkongą. O dokumentus vėliau perdavė „The Guardian”.
NSA 200 tūkst. dolerių per metus uždirbdavęs E. Snowdenas dabar gyvena itin atsargiai: „Savo viešbučio kambarį per tris savaites buvau palikęs galbūt tris kartus.” O kartais atsargumo priemonės primena paranoja sergančių sąmokslo teorijų mėgėjų veiksmus.
Bijodamas būti susektas kambario duris jis užkamšė pagalvėmis, o rinkdamas slaptažodį nešiojamajame kompiuteryje ant savęs užsimeta didelį raudoną apsiaustą – kad pirštų judesių neatpažintų slaptos kameros.
E. Snowdenas esą turi pagrindo bijoti.
Maždaug dešimtmetį žvalgybos srityje dirbęs amerikietis savo tapatybę pats atskleidė tiktai dėl to, kad suvokė, jog naujausiomis technologijomis apsiginklavę JAV pareigūnai jį anksčiau ar vėliau aptiks.
„Bet aš nebijau – priėmiau būtent tokį sprendimą, nes manau, kad NSA veiksmai kelia egzistencinę grėsmę demokratijai”, – teigė E. Snowdenas.
Jis nelygina savęs su B. Manningu. Esą, skirtingai nei JAV karys, E.Snowdenas kruopščiai atrinko informaciją paviešinti, taip pasirūpindamas, kad nekiltų grėsmė atskiriems asmenims.
Sekti visų įrašų neįmanoma
B. Obama ir Kongreso, palaiminusio tokią plačią sekimo programą, lyderiai, žinoma, gina NSA veiksmus kaip teisėtus ir reikalingus.
Neva tiek E. Snowdenas, tiek jį šiomis dienomis aukštinantys dienraščiai „The Guardian” ir „The Washington Post” gerokai pervertina žvalgybininkų ambicijas. Ypač kalbant apie programą PRISM.
Naujienų agentūros „Reuters” šaltiniai, susipažinę su Silicio slėnio milžinų ir žvalgybos tarnybų derybomis, mano, kad NSA negali tiesiog siurbti visos informacijos serveriuose.
Esą duomenų iš interneto bendrovių prašoma tik susidomėjus konkrečiais asmenimis užsienyje. Kitaip tariant, įtariamais teroristais.
Vienas buvęs aukštas NSA pareigūnas „Reuters” teigė, kad rinkti tiek daug duomenų yra svarbu antiteroristiniams tyrimams.
„Jei mums žinomas teroristas iš Jemeno paskambina kam nors Amerikoje, svarbu sužinoti, kodėl buvo skambinama ir, pavyzdžiui, kodėl asmuo Amerikoje iškart ėmė skambinti kitais numeriais.
Juk nesunku numanyti, kad visa tai atrodo kaip teroristų grupelės būrimasis”, – svarstė buvęs žvalgybininkas.
„Taip, nėra jokių abejonių, kad NSA duomenis pasilieka visam laikui, – pridūrė su programa PRISM susipažinęs buvęs FTB agentas Markas Rossini. – Bet mūsų įrašai ne skaitomi, o kaupiami sistemoje.”
Realiu laiku sekti visus įrašus iš tiesų atrodo neįmanoma tiesiog fiziškai – „Reuters” šaltinių JAV žvalgyboje teigimu, tokių sistemų dar nesukurta.
„Bet analitikai gali atlikti paiešką jau sukauptuose duomenyse.
Pavyzdžiui, tokiu atveju, jei kas nors, saugumo siejamas su įtariamu teroristu, elektroniniame laiške pamini žodį „bomba”, – teigė M. Rossini.
Regis, tokius žvalgybos veiksmus palaiko ir paprasti amerikiečiai.
Dienraščio „The Washington Post” ir sociologinių tyrimų agentūros „Pew Research Center” užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dauguma amerikiečių palaiko vyriausybės vykdomas sekimo programas.
56 proc. amerikiečių atrodo priimtina aukoti dalį savo privatumo dėl nacionalinio saugumo.
Veikia ir senamadiški metodai
Vis dėlto piliečių teisių gynimo organizacijos ir kai kurie kongresmenai akivaizdžiai susirūpinę dėl paaiškėjusių NSA galių.
„Taip, toks įstatymas, bet man neramu dėl to, kaip įstatymas interpretuojamas, – sakė demokratų senatorius Markas Udallas. – Man atrodo, kad braunamasi į mūsų privatumą.”
Kritikams ypač užkliūva tai, kad žvalgyba kaupia milijonų amerikiečių duomenis, nors bent oficialiai NSA šnipinėti JAV piliečių neturi teisės.
O aiškinimai, kad PRISM padeda užkirsti kelią teroro išpuoliams, atsimuša į kardinaliai skirtingų liudijimų sieną.
Štai „Reuters” ir „The New York Times” praėjusią savaitę paskelbė, kad pasitelkus PRISM buvo atskleisti afganų kilmės amerikiečio Najibullah Zazi ketinimai 2009 metais surengti sprogdinimus Niujorko metro.
Bet netrukus paaiškėjo, kad sučiupti „Al Qaeda” smogikus padėjo ne kibernetinis šnipinėjimas, o senamadiški JAV sąjungininkų britų veiklos metodai.
Sąmokslas buvo atskleistas suėmus kelis įtariamus teroristus Londone.
Galiausiai, jei sistema ir veikia tvarkingai, nesibraudama į privatų amerikiečių gyvenimą, kas gali garantuoti, kad tai nepasikeis ateityje?
Jei, pavyzdžiui, Amerikoje įsigalės autoritarinis režimas, jo lyderiai galės laisvai piktnaudžiauti per ilgus metus sukaupta informacija apie šalies gyventojus.
Didvyriai – ir civiliai
Svarbus ir pragmatiškumo argumentas. Esą tiek daug investuojant į virtualaus sekimo programas visiškai apleidžiamas ne mažiau svarbus fizinis darbas.
Juk, pavyzdžiui, Bostono sprogdintojo Tamerlano Carnajevo veikla internete buvo ilgą laiką stebima CŽV. Vis dėlto tai jam nesutrukdė surengti išpuolių pačiame miesto centre per masinį renginį.
Apskritai nemažai garsiausių bandymų surengti teroro išpuolius buvo sužlugdyti ne dėl kibernetinio šnipinėjimo ir net ne žvalgybos agentų „ant žemės”, o drąsių civilių.
Umarą Farouką Abdulmutallabą, per 2009-ųjų Kalėdas ketinusį susprogdinti keleivinį lėktuvą ore, laiku pastebėjo ir sustabdė kitas keleivis.
2010 metais vadinamasis „Times” aikštės sprogdintojas, kuris JAV žvalgybai nekėlė nė menkiausio įtarimo, buvo sučiuptas, kai gatvės prekeiviai pranešė policininkams apie jo įtartiną elgesį.
Informacijos rinkimas seniai kelia ginčus
1978 m. JAV Kongresas priėmė Užsienio žvalgybos stebėjimo aktą (Foreign Intelligence Surveillance Act), pagal kurį stebima įtariamų užsienio agentų, teroristų ir su jais bendradarbiaujančių amerikiečių veikla JAV. Aktu įkuriamas slaptas teismas, sutrumpintai vadinamas FISA teismu.
2001 m. rugsėjo 11-osios atakos paskatino tuometį JAV prezidentą George’ą W.Bushą ir jo administraciją ieškoti būdų, kaip pagerinti žvalgybinės informacijos rinkimą, kad būtų užkirstas kelias terorizmui.
2001 m. priimtas JAV Patriotinis įstatymas (USA Patriot Act). Šis įstatymas suteikė valdžiai precedento neturinčias galias apieškoti, sulaikyti ir klausytis įtariamųjų terorizmu. Kadangi tai kėlė susirūpinimą dėl žmogaus privatumo, kai kurios akto dalys padarytos laikinomis. Jas po kurio laiko turi iš naujo patvirtinti Kongresas.
2005 m. gruodį žiniasklaida pranešė, kad Nacionalinio saugumo agentūra be teismo įgaliojimų slapta klausėsi amerikiečių pokalbių ir stebėjo susirašinėjimą su už JAV ribų gyvenančiais žmonėmis. Kritikai teigė, kad tokia veikla pažeidžia konstituciją, tačiau G.W.Busho administracija tikino, jog tai teisėta.
2006 m. rugpjūtį teismas nutarė, kad įgaliojimų neturinti NSA stebėjimo programa pažeidžia konstituciją. Ji pažeidžia žodžio laisvę, teisę į privatumą ir valdžios atskyrimą. Programa tęsta, nes byloje pateikta apeliacija.
2007 m. rugpjūtį Kongresas pritarė Užsienio žvalgybos stebėjimo akto pakeitimui. Pagal jį NSA gali sekti bendravimą tarp amerikiečio ir įtariamo užsieniečio be teismo pritarimo.
2010 metais smūgiu JAV tapo amerikiečio kario Bradley Manningo sprendimas nutekinti tūkstančius įslaptintų JAV vyriausybės dokumentų, tarp jų karo dokumentų, portalui „WikiLeaks”. B. Manningas buvo žvalgybos analitikas netoli Bagdado dislokuotame dalinyje.
2011 m. gegužę Kongresas priėmė, o B. Obama pasirašė sprendimą pratęsti kai kurių JAV Patriotinio įstatymo dalių galiojimą 4 metams.
