Paskutinį kolūkį Lenkijoje dar išlaiko valstybė

Sulovska Rudos kaimelio gyventojai giriasi ne tik tuo, kad tęsia 800 metų žuvininkystės tradicijas, bet ir dirba paskutiniame dar gyvuojančiame kolūkyje Lenkijoje.

Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas

Jul 14, 2013, 5:03 PM, atnaujinta Mar 3, 2018, 1:39 AM

Ir tikrai – vietos žmonių pagyros nėra prasimanytos. Žemutinėje Silezijoje, septyniasdešimt kilometrų nuo Vroclavo esančio kaimo apylinkėse, vienuoliai cistersai pirmą tvenkinių kompleksą įkūrė XIII a.

Mėsos nevalgantys cistersai žuvieną propagavo ir kitiems katalikybės išpažinėjams, tad karpių tvenkinius steigdavo visur, kur įsikurdavo, rašo "Lietuvos rytas".

Milickų tvenkiniams tapti pačiais didžiausiais dirbtiniais žuvininkystės telkiniais Europoje padėjo geležies rūdos kasėjai.

Nuo senų laikų geležies gamintojai kasdavo vietos durpynuose rūdą, dėl to apylinkėse atsirado daugybė dirbtinių daubų.

Cistersai tas daubas aptvarkė, pagilino ir specialiais kanalais sujungė su lygumoje labai lėtai tekančia Baryčės upe. Į vieną sistemą buvo sujungta daugiau kaip trys šimtai tvenkinių, iš jų dabar veikia 285.

Tvenkiniai aprėpia septynis tūkstančius hektarų, o didžiausias jų – trijų šimtų hektarų.

Tvenkiniai su aplink juos augančiais miškeliais prieš keturiasdešimt metų buvo paskelbti gamtos rezervatu.

Jame veisiasi trys šimtai retų paukščių, o pakrantės miškeliuose ir brūzgynuose – daugybė unikalių augalų ir gyvūnų. Rezervatas buvo pavadintas Milickų tvenkiniais – taip, kaip ir Sulovska Rudoje sovietmečiu veikęs valstybinis žuvininkystės ūkis. Į pastarąjį įeina penkiuose aplinkiniuose kaimuose veikiančios žvejų bendrovės.

Prieš pusantrų metų valstybinė žemės ūkio bendrovė Milickų tvenkiniai perėjo iš Iždo ministerijos į Žemutinės Silezijos regiono rankas.

Įmonės direktorius Slawomiras Mazurekas teigia, jog nors Milickų karpiai garsėja Lenkijoje, bendrovė visą laiką dirbo nuostolingai. Mat rezervate žuvis galima šerti tiktai natūraliais pašarais ir draudžiama naikinti kenkėjus – kormoranus, bebrus, o tai didina nuostolius ir žuvų savikainą.

Be to, laikantis šimtamečių tradicijų, prieš patiekiant karpius į prekybą jie tris mėnesius laikomi be pašaro baseinuose, kad jų organizmas apsivalytų.

Karpių mėsa tada tampa skanesnė, bet jie netenka daugiau kaip dešimtadalio svorio.

Siekiant sumažinti valstybės paramą intensyviau plėtojama žuvininkystė ir turizmas.

Sulovska Rudoje statomas viešbutis ir restoranas, kad keliautojai ir žvejybos mėgėjai galėtų čia poilsiauti ir gėrėtis unikalia gamta visus metus.

Siekiama, jog valstybės parama mažėtų, o pati įmonė užsidirbtų ne mažiau kaip tris ketvirtadalius reikiamų lėšų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.