Kembridžo kunigaikštienė Catherine gimdyti neskubėjo. Nors visažinės bukmekerių kontoros ir šalies geltonoji spauda jau liepos pradžioje buvo paskelbusi „tikrąją” gimdymo datą – ja neva turėjo tapti liepos 13-oji, prie ligoninės tądien budėję žurnalistai liko nusivylę, rašo „Lietuvos rytas”.
Dar iki vestuvių su Williamu kunigaikštienė ilgai buvo vadinama Waitie Katie – kantriai laukiančiąja Katie. Juk ji sutiko metų metus mindžikuoti šalia savo princo, kol jis 2010-ųjų rudenį pagaliau apsisprendė ją vesti ir pasipiršo.
Šią liepą senoji pravardė įgijo visai kitą prasmę.
Daugiau kaip dvi savaites didžiulė armija fotografų ir reporterių iš viso pasaulio kepė neįprastai kaitrioje Londono saulėje priešais ligoninę, o Waitie Katie niekur per daug neskubėjo.
Kunigaikštienė laikėsi auksinių savo konsultantės motinystės klausimais Christine Hill patarimų: išjungti mobilųjį telefoną, neskaityti jokių laikraščių, nesekti naujienų, pasiimti gerą knygą – žodžiu, visiškai atsiriboti nuo išorinio pasaulio.
„Skirk vertingo laiko tik sau pačiai, nes iš karto po kūdikio gimimo jau niekada nebebus tokios progos”, – būsimajai motinai patarė gimdymo guru titulą turinti Ch. Hill, pas kurią Catherine ir Williamas kelis mėnesius lankė privačius kursus.
Jeigu Kate turi subtilų humoro jausmą, galėjo prieš gimdydama smagiam skaitymui išsirinkti satyrinę garsios rašytojos Suzanne Azzopardi knygą „Ką daryti, kai aristokratė laukiasi: patarimai dėl nėštumo ir motinystės ištaigingoms moterims”.
Nesunku suvokti, kad knyga skirta būtent Kate nėštumui.
Jos autorė pristatė savo opusą kaip sarkastišką britų kritikų visuotinai išjuoktos Pippos Middleton – jaunėlės Kate sesers – knygos apie vakarėlių ir gimtadienių organizavimą šaržą. P.Middleton tokios satyros nesuprato ir kreipėsi į Londono civilinių bylų teismą.
Laukė gerosios naujienos
Vis dėlto Catherine gimdymo buvo laukiama dėl įvairių priežasčių.
Pavyzdžiui, princas Charlesas ir jo palyda visa širdimi troško, kad jo vyriausiojo sūnaus Williamo pirmasis vaikas gimtų pačioje šios savaitės pradžioje. Ir ne vien dėl sentimentalių priežasčių, nors jos, žinoma, irgi labai svarbios. Juk ne kasdien tampama karališkuoju seneliu.
Tačiau Velso princui ir Kornvalio kunigaikščiui būtų buvę tiesiog idealu, jei Windsorų dinastija šeimos padidėjimo būtų sulaukusi būtent šį pirmadienį arba antradienį.
Mat visų taip laukiama geroji žinia apie kūdikį būtų visiškai paskandinusi į dugną kitas – „blogąsias naujienas”. O jos – gana rimtos. Jungtinės Karalystės parlamente princas Charlesas buvo atvirai apkaltintas išsisukinėjimu nuo mokesčių.
Įtakingame Bendruomenių Rūmų Viešųjų išlaidų komitete sosto įpėdinio valdoma didžiulė nekilnojamojo turto kompanija „The Duchy of Cornwall” („Kornvalio kunigaikštystė”; būtent kabutėse, nes geografiškai tokios teritorijos nėra jau nuo XVII amžiaus) prilyginta kitoms stambioms tarptautinėms korporacijoms.
Ir prilyginta, pavyzdžiui, toms, kurios piktybiškai vengia mokėti pelno mokesčius į Jungtinės Karalystės iždą: „Google”, „Amazon” ar „Starbucks”.
Daugelis paprastų britų apie „The Duchy of Cornwall” žino iš geresniuose prekybos centruose pardavinėjamų „originaliųjų kunigaikštystės” sausainių, šokolado ir marmelado. Tačiau ši kompanija – ne tik mėgėjiška saldumynų manufaktūra.
Išlaiko viduramžių reliktą
„Kornvalio kunigaikštystė” – didžiulis nekilnojamojo turto investicinis holdingas, kuris valdo kone 850 milijonų svarų (3,4 mlrd. litų) turtą.
Princui Charlesui ir jo „kunigaikštystei” priklauso pramoniniai pastatai, viešbučiai, kompanijų akcijos, taip pat dideli žemės plotai miesto ir kaimo vietovėse – iš viso apie 54 tūkst. hektarų, esančių net 23-ose Jungtinės Karalystės grafystėse.
Parlamentarai tokią karališkąją korporaciją pavadino „viduramžiška anomalija, transformuota į šiuolaikinį verslą”.
Įstatymų leidėjai pareikalavo, kad šis konglomeratas mokėtų visus deramus mokesčius.
Velso princo dešinioji ranka, asmeninis sekretorius Williamas Nye, pripažino, kad „kunigaikštystė” iš tikrųjų yra XIV amžiaus reliktas. Ją įkūrė karalius Eduardas III 1337 metais.
Vienintelis šios firmos tikslas – nuolat uždirbti dideles pinigų sumas ir šitaip metai iš metų išlaikyti Anglijos sosto įpėdinį, jo vaikus ir anūkus.
Vien pernai princas Charlesas sau, savo sūnums Williamui bei Harry ir marčiai Catherine iš korporacijos aruodo atseikėjo 19 milijonų svarų sterlingų (76 mln. litų). Tiesa, nuo šios sumos Velso princas jau sumokėjo visus pajamų mokesčius – apie 24 proc.
Tad „blogųjų naujienų” iš parlamento atmiešti gerąja žinia iš valstybinės Londono ligoninės privataus gimdymo skyriaus princui Charlesui šįkart nepavyko. Jo laimei, žiniasklaida pagrindinį dėmesį vis dėlto buvo sutelkusi į ligoninę, kur turėjo gimdyti Catherine. Net jei beveik visą savaitę nebuvo ko pranešti.
Bombardavo apklausomis
Laukdama naujojo Windsorų karališkosios dinastijos nario – jis automatiškai užims 3-iąją poziciją eilėje į Jungtinės Karalystės sostą – Londono žiniasklaida stūmė laiką tiesiog bombarduodama skaitytojus begalėmis viešųjų apklausų.
Iš jų paaiškėjo gana įdomių dalykų. Pasirodo, nors britai mėgsta pakalbėti apie būtinybę Windsorų šeimai adaptuotis XXI amžiuje, didžioji dalis Elizabeth II pavaldinių ne itin pageidauja kardinalių šiuolaikinių permainų savo konstitucinėje monarchijoje.
Pavyzdžiui, dauguma apklaustųjų prieštarauja pačios Catherine norui kuo greičiau po gimdymo sugrįžti prie savo visuomeninių pareigų – mat Catherine savo globojamoms labdaros organizacijoms yra pranešusi, kad vėlų rudenį ji jau dalyvaus jų renginiuose.
Tačiau vos 30 proc. britų pritaria jos norui kuo greičiau grįžti į darbą. Net 6 iš 10 apklaustųjų įsitikinę, kad po gimdymo kunigaikštienė turi visą savo laiką skirti vaikui auginti.
Tačiau tuo pat metu tokio reikalavimo britai nekelia kūdikio tėvui princui Williamui: net 73 procentai įsitikinę, kad britų karinių oro pajėgų sraigtasparnio pilotas turi tęsti savo profesinę karjerą ir gimus atžalai.
Tik kas aštuntas britas mano, kad princas turėtų baigti kario karjerą ir visą laiką skirti savo karališkosioms ir tėvo pareigoms.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija Williamą tėvystės atostogų išleis tiktai 2 savaitėms. Kaip ir kiekvienam dirbančiam britui, už tą pusmėnesį jam nebus mokama, bet bus skirta 137 svarų savaitinė pašalpa. Milijonieriui princui tokių pinigų vargu ar užtektų net taurei pamėgto išskirtinio prancūziško „Krug” šampano.
Net 53 procentai apklaustųjų teigia, kad jaunajai šeimai nereikėtų samdytis vaiko auklės (37 proc. yra už auklę). Ką populiariajai porai daryti, kai su oficialiu vizitu teks vykti į užsienį? Net trys ketvirtadaliai turi tvirtą nuomonę – vežtis savo pirmagimį kartu.
Britai taip pat pataria jauniesiems Kembridžo kunigaikščiams savo vaiką dažniau vežti į Baklberio kaimelį, kur gyvena Kate tėvai Carole ir Michaelas, nei į Haigrouvo dvarą – ten dažnai apsistoja Williamo tėvas princas Charlesas ir jo antroji žmona Camilla. Daugumos nuomone, kuo daugiau kūdikis matys normalų šeimos gyvenimą, tuo geriau.
Turi sekti tėvų pavyzdžiu
Su šiuo paskutiniu teiginiu visiškai sutiko ir Margaret Rhodes, artimiausia dabartinės monarchės Elizabeth II draugė ir jos pusseserė.
88-erių M.Rhodes, kuri dabartinę karalienę pažįsta nuo vaikystės ir kuri buvo jos pamergė per karališkąsias vestuves 1947 metais, gana atvirai prisipažino, kad visas žiniasklaidos užsuktas cirkas dėl naujo Windsorų palikuonio jai nekelia itin didelio entuziazmo.
„Juk žinote, visi susilaukia vaikų. Taip, tai gerai, bet nepasakyčiau, kad dėl to labai džiūgaučiau”, – ramiu balsu dėstė monarchės draugė.
Užtat M. Rhodes pabrėžė, kad Williamas ir Catherine turi kiek išgalėdami stengtis sekti Elizabeth II tėvų pavyzdžiu.
Karalius Jurgis VI ir jo žmona Elizabeth dvi savo dukteris tarpukariu stengėsi auklėti kiek galima kukliau, saugodami jas nuo visos monarchijos pompastikos.
„Jie saugojo savo mergaičių vaikystę. Tai buvo laikas, kai jos galėjo džiaugtis ir mokytis. Ir jiems pavyko išauklėti tikrai geras dukteris.
Tikiuosi, kad Williamo ir Catherine atžala turės smagią, paprastą vaikystę”, – palinkėjo artimiausia monarchės draugė.
Normali vaikystė neįmanoma?
Bet valstybinės Anglikonų bažnyčios galva – Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby dar prieš jaunojo Windsorų dinastijos palikuonio gimimą suabejojo, ar jam pavyks turėti normalią vaikystę.
„Gyvename laisvo pasirinkimo epochoje. Bet šis vaikas, kad ir kaip būtų keista, tos laisvės turės mažiau nei daugelis mūsų.
Šis vaikelis jau gimdamas taps ypatingas – jo gyvenimas bus kupinas privilegijų, bet tuo pat metu ir atsakomybės. Jau ankstyvoje vaikystėje šiam mažam žmogui teks mokytis, kaip tarnauti savo šaliai ir savo žmonėms”, – sakė naujasis Anglikonų bažnyčios vadovas.
Pasak jo, šią vasarą gimęs kūdikis suteiks visai Jungtinei Karalystei du kertinius dalykus – nuspėjamumą ir saugumą. Šalis žinos, kas gali būti valstybės galva iki pat XXII amžiaus pradžios.
„Vaiko gimimas visada dramatiškas, nes jis suteikia mums viltį ir skatina į ateitį žvelgti su optimizmu.
Kai šis kūdikis sulauks senatvės, jau bus prasidėjęs XXII amžius. Bet tuo pat metu ji arba jis galės savo vaikams ir anūkams pasakoti, kad pažinojo savo promočiutę, kuri gerai mena Antrąjį pasaulinį karą”, – teigė arkivyskupas.
Abejonės dėl ateities
Nors monarchistinės nuotaikos Jungtinėje Karalystėje dominuoja, maždaug kas aštuntas britas nėra tikras, kad Windsorų dinastija šalį valdys dar beveik 100 metų.
„Pripažinkime, gana keistai skamba teiginys, kad jau dabar, 2013-ųjų liepą, mums yra pasakoma, kas bus oficialus šios valstybės vadovas XXII amžiaus pradžioje. Tai nekvepia didele demokratija.
Maža to, gali neprireikti laukti nei šimto, nei 20, net ir 5 metų. Jei kitų metų rudenį Škotijos žmonės per referendumą balsuos dėl savo nepriklausomybės, visa Jungtinės Karalystės konstitucinė santvarka patirs didžiulį smūgį. Sosto ir visos karališkosios šeimos vaidmuo gali radikaliai keistis”, – „Lietuvos rytui” sakė Grahamas Smithas, vadovaujantis respublikoniškai britų politinei organizacijai „Republic”.
Antimonarchisto nuomone, šiemet Vestminsterio parlamento Bendruomenių ir Lordų rūmuose priimtas „Karūnos paveldėjimo aktas 2013” yra tik menkas kosmetinis pakeitimas, palyginti su rimtu demokratiniu konstituciniu remontu, kurio esą reikia visai šaliai.
Naujojo akto esmė – pirmagimė mergaitė automatiškai paveldės sostą, net jeigu Williamas ir Catherine ateityje susilauktų berniuko.
Negana to, būsimajai valdovei ar valdovui nebus taikomi apribojimai, kokios religijos atstovą rinktis į partnerius.
Iki šiol būsimieji britų monarchai jokiu būdu negalėjo tuoktis su Romos katalikais. Šis draudimas, įvestas dar karaliaus Henriko VIII laikais, siekė apsaugoti Anglijos sostą nuo galimos Romos popiežių įtakos.
Tačiau net ši gana kukli reforma, kurią Jungtinės Karalystės, Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir dar 12 Britų Sandraugos valstybių įstatymų leidėjai užsimojo įdiegti iškart po karališkųjų vestuvių 2011-ųjų balandį, dar neturi teisinių galių.
„Britų parlamentarai pasiekė savo – įstatymas dėl lygių lyčių teisių ir religinio diskriminavimo uždraudimo yra baigtas. Bet jis dar nėra įsigaliojęs – nėra monarchės parašo.
Šitaip yra todėl, kad tokią pat pataisą turi ratifikuoti dar penkiolikos valstybių, kurių formali vadovė iki šiol yra karalienė Elizabeth II, parlamentai.
Mano skaičiavimais, prireiks mažiausiai pusmečio arba netgi vienų metų, kol šis procesas pasibaigs.
Jei per tuos 12 mėnesių Williamui ir Catherine gimtų antrasis kūdikis, galimi ir rimti konstituciniai ginčai dėl eilės į sostą”, – „Lietuvos rytui teigė britų konstitucinės teisės ekspertas profesorius Robertas Hazellis.
Pelną dėl kūdikio skaičiavo dar jam negimus
Laukdami karališkojo kūdikio britų verslininkai sukosi kaip vijurkai. Nepriklausomo britų mažmeninės prekybos tyrimo centro skaičiavimais, karališkasis kūdikis šalies ekonomikai per pirmąsias 9 savo gyvenimo savaites suteiks teigiamą 243 mln. svarų (972 mln. litų) postūmį.
Tikimasi, kad švęsti vaiko gimimo į gatves, barus ir restoranus išeis apie 4,8 milijono žmonių. Alkoholiui ir gaiviesiems gėrimams jie išleis 62 mln. svarų, o maistui – dar 25 mln. svarų.
Knygoms, vaizdo ir garso įrašams, kuriuose įamžinta karališkoji šeima, britai išleis dar 76 mln. svarų. O likusius 80 mln. svarų pasiryžę investuoti kolekcininkai ir karališkosios šeimos garbintojai, nusipirksiantys net 14 mln. suvenyrų.
Daugelis Kinijoje masiškai prigamintų puodelių, šaukštelių, lėkštučių ir žaisliukų yra ir liks bemaž beverčiai tiek dabar, tiek po poros dešimtmečių.
Tačiau rimti kolekcininkai jau dabar medžioja ribotais kiekiais Anglijoje gaminamus aukštos prabos suvenyrus. Pavyzdžiui, rankų darbo puodeliai, dabar kainuojantys apie 20 svarų, per ketvirtį amžiaus pabrangs keturiskart.
Riboto tiražo anglų bendrovės „Merrythought” tradiciniai meškučiai Royal Baby Teddy Bear (nuotr.) ateityje gali kainuoti apie 800 svarų. Tiesa, ir dabar toks išskirtinis karališkasis žaislas prieinamas ne kiekvienam britui – jis kainuoja per 250 svarų.
Bene labiausiai pasiseks maždaug dviem tūkstančiams britų šeimų, kurios savo kūdikio susilauks tą pačią dieną kaip Williamas ir Kate.Mat Anglijos centrinė monetų kalykla „The Royal Mint” kiekvienai tokiai šeimai pagal seną tradiciją nukaldino ir padovanos po sidabrinį pensą. Nominali monetos kaina – apie 20 svarų, tačiau jų tiek mažai, kad jau dabar numizmatai pasiruošę sidabrinį pensą pirkti už dešimteriopai didesnę kainą.
