Trayvonas Martinas ir George’as Zimmermanas. Ko gero, šias pavardes pasakytų daugelis sąmoningų amerikiečių net pažadinti vidury nakties.
2012-ųjų vasario 26-osios vakaras buvo lemtingas abiem šiems jaunuoliams. Tai įvyko nedideliame Floridos valstijos Sanfordo mieste.
Vieną akimirką 17-metis juodaodis T.Martinas žingsniavo iš parduotuvės kalbėdamas mobiliuoju telefonu ir triaukšdamas saldainius, o jau kitą – merdėjo nuo kulkos, pataikiusios jam tiesiai į širdį.
28-erių Sanfordo viešosios tvarkos prižiūrėtojas G. Zimmermanas vieną akimirką sekė įtartiną tipą, o kitą – gulėdamas ant nugaros kraujuojančiu veidu išsitraukė ginklą ir šovė į jį talžantį paauglį.
Baltaodžio ir lotynų amerikietės sūnus G. Zimmermanas tvirtina, kad paauglį nušovė gindamas savo gyvybę. Bet T. Martino rėmėjai įsitikinę, kad G. Zimmermanas tyčia nužudė vaikiną, nes yra rasistas.
Viskas baigėsi ne tik kelių grupių pasikeitimu skirtingomis nuomonėmis, bet ir skandalingu teismo procesu, kuris suskaldė Ameriką. O ir žodį „baigėsi” galima vartoti su sąlyga.
Kai praėjusį šeštadienį Sanfordo teismas išteisino G. Zimmermaną, per šalį praūžė nauja masinių protestų banga. Nors dauguma demonstracijų buvo taikios, Kalifornijos valstijoje, Ouklande, chuliganai daužė langus, dažais purškė automobilius. Diskusijos dėl rasizmo JAV nesibaigia.
Seklys kėlė baimę
Kadangi nebuvo nė vieno incidentą mačiusio liudininko, teismui taip ir nepavyko iki galo išsiaiškinti, kaip lemtingą vakarą rutuliojosi įvykiai.
Laikinai iš mokyklos pašalintas T. Martinas 2012-ųjų vasario 26-ąją su tėvu viešėjo pas pastarojo sužadėtinę Sanforde. Paauglio tėvai išsiskyrę.
Apie 19 val. vakaro apsivilkęs juodą bluzoną ir užsimaukšlinęs gobtuvą vaikinas ėjo iš parduotuvės su saldainiais bei limonado skardine rankose. Jis telefonu kalbėjosi su savo drauge Rachel Jeantel.
Mergina teisme liudijo, kad T. Martinas jai pasiskundė, jog jį automobiliu seka kažkoks „baimę keliantis išprotėjęs šiknius” baltaodis. Esą vienu momentu jis dingo T. Martinui iš akių, bet tuomet vėl pasirodė.
R. Jeantel pasiūlė bičiuliui bėgti namų link, o po kelių akimirkų išgirdo, kaip šis klausia nepažįstamojo, kodėl jis jį seka. Tas atsakė klausimu: „Ką čia veiki?” Tuomet merginai pasirodė, kad išgirdo smūgį ir telefonas išsijungė.
Daugiau ji negalėjo prisiskambinti T. Martinui.
Vaikinas buvo nušautas 64 metrai nuo tėvo sužadėtinės namų durų.
Kas iš tiesų meluoja?
Iš G. Zimmermano varpinės įvykis atrodė kiek kitaip. Sanfordo policijai savanoriškai talkinęs vyras anksčiau buvo tapęs apiplėšimų liudininku, tad tamsoje tarp namų sliūkinantis nepažįstamasis jam pasirodė įtartinas.
Sekdamas paauglį automobiliu G. Zimmermanas paskambino Sanfordo policijai ir pranešė apie pastebėtą žmogų.
„Šis vaikinas neatrodo gerai – arba jis yra apsvaigęs nuo narkotikų, ar panašiai. Lauke lyja, o jis vaikštinėja, žiūrinėja į namus”, – tada kalbėjo jis.
„O tas vaikinas juodasis, baltasis ar lotynų amerikietis?” – paklausė operatorė.
„Atrodo, juodasis”, – atsakė G. Zimmermanas.
Dispečerė paprašė jį daugiau nesekti galimo piktadario, tačiau G. Zimmermanas nepakluso ir išlipo iš automobilio.
Vėliau jis teigė nenorėjęs sekti paauglio, bet pažiūrėti į kelio ženklus, kad galėtų policijai paaiškinti, kur vyksta veiksmas.
Anot G. Zimmermano, jam grįžtant automobilio link, T. Martinas netikėtai išniro iš tamsos ir paklausė: „Turi sup...tų problemų, homike?” Tada ėmė jį stumdyti.
G. Zimmermanas tvirtino, kad paauglys jį parbloškė, sugriebė jo galvą ir ėmė trankyti į šaligatvį šaukdamas: „Tu šiandien mirsi.” Vyresnysis muštynių dalyvis esą tuomet ėmė šauktis pagalbos, o nesulaukęs sugraibė pistoletą ir nušovė paauglį.
Aplinkinių namų gyventojai tuo metu puolė skambinti pagalbos numeriu 911.
Pokalbių įrašuose girdėti beveik minutę trunkantys pagalbos šauksmai.
G. Zimmermano motina teisme prisiekinėjo, kad aplinkinių namų gyventojų įraše girdimas būtent jo balsas.
Tačiau T. Martino motina lygiai taip pat atkakliai tikino, jog pagalbos riksmas – jos sūnaus. Tiesa, iškart po žmogžudystės paauglio tėvas policininkams sakė, jog įamžintas balsas ne T. Martino, bet vėliau persigalvojo.
Bausmės nevienodos?
Per mėnesį trukusį teismo procesą prokurorai siekė įrodyti, kad G. Zimmermanas įvykdė antrojo laipsnio žmogžudystę.
Tai yra – žudė iš pykčio, neapykantos arba blogos valios. Už tai jam grėsė nuo 25 metų iki gyvos galvos kalėjimo bausmė.
Tačiau teismo prisiekusiosios – penkios baltaodės ir viena lotynų amerikietė – nusprendė, kad nepakanka įrodymų dėl tyčinio nužudymo.
G. Zimmermaną jos išvadavo ir nuo kaltinimų netyčine žmogžudyste.
Nors teisme beveik nekalbėta apie rasizmą, daugybė JAV juodaodžių mano, kad kaip tik tai buvo šios bylos esmė.
O po teismo sprendimo praėjusią savaitę minios amerikiečių, regis, suabejojo valstybės teisine sistema.
„Teisingumo nėra!” – piktinosi viena T. Martino pusę palaikanti amerikietė.
„Jeigu būčiau baltaodis jaunuolis, kurį būtų nužudęs juodaodis vyras, ar jie jį būtų išteisinę?” – retoriškai klausė kitas protestuotojas.
Policija turi dėmių
Kad teisinė sistema veikia ne visiems vienodai, aktyvistai pateikia ne vieną argumentą. Pavyzdžiui, delsimas suimti G. Zimmermaną. Po T. Martino nužudymo jis buvo sulaikytas, apklaustas ir po penkių valandų paleistas.
Mat pagal Floridos įstatymus bet kuris valstijos gyventojas, manantis, jog kitas asmuo kelia grėsmę jo gyvybei arba gali sunkiai sužaloti, turi teisę gintis panaudodamas mirtiną jėgą.
Policininkai teigė, kad neturėjo pagrindo manyti, jog jų pagalbininkas meluoja.
Bet Sanfordo pareigūnams koją pakišo neskaidri praeitis – jau anksčiau jie buvo kritikuojami už tai, jog padeda išsisukti arba gauti lengvesnes bausmes savo nariams. Todėl manyta, kad jie nuolaidžiauja G. Zimmermanui.
Be to, Sanforde gyvenantys juodaodžiai teigia, kad rasizmas šiame miestelyje egzistuoja nuo seniausių laikų.
Už pagrasinimą – 20 metų
Delsimas suimti G. Zimmermaną sukėlė masinius protestus visose JAV. Demonstracijų simboliais tapo T. Martino valgyti saldainiai „Skittles”, limonado skardinės ir bluzonai su gobtuvais.
Visuomenės spaudimas davė rezultatų – praėjus šešioms savaitėms po paauglio žūties jį nušovęs vyras buvo suimtas.
JAV protestuotojai, pamėgę šūkį „Mes visi esame Trayvonas”, taip pat mėgsta lyginti G. Zimmermano bylą su toje pačioje Floridoje vykusiu Marissos Alexander teismo procesu.
31-erių juodaodė 2012 m. buvo nuteista 20 metų kalėti už tai, jog norėdama pagrasinti smurtaujančiam vyrui ji šovė į sieną. Per incidentą niekas nenukentėjo.
Trijų vaikų motinai kažkodėl negaliojo prieštaringai vertinamas Floridos savigynos statutas, kuris buvo sėkmingai pritaikytas G. Zimmermano teisme.
Kritikams pro akis nepraslydo ir G. Zimmermano prisiekusiųjų grupės rasinė sudėtis. Esą baltaodės galėjo tyčia priimti G. Zimmermanui naudingą sprendimą.
Formavo išankstinę nuomonę
Vis dėlto atrodo, kad šioje istorijoje nėra tik blogos arba tik geros pusės. Negalima atmesti, kad T. Martinas išties užpuolė G. Zimmermaną, šis išsigando dėl savo gyvybės ir todėl šovė.
Iškart po to vedęs vyras pateko į žiaurią viešųjų ryšių mėsmalę. Nuo pat pradžių jis buvo vaizduojamas kaip tulžingas kraugerys rasistas, nužudęs vargšą angelą dėl jo odos spalvos.
Dalis visuomenės dar iki teismo neabejojo, kad jis – kaltas.
Sanfordo policijos vadovas Billas Lee dėl spaudimo netgi pareiškė atsistatydinąs iš posto.
Pareigūnas tvirtino, kad Sanfordo valdininkai spaudė policiją suimti G. Zimmermaną, nes to nori visuomenė.
„Jiems reikia tik arešto”, – sakė B. Lee, apgailestaudamas, kad teisingumas niekam nerūpi.
Prie faktų iškreipimo prisidėjo ir kai kurios JAV žiniasklaidos priemonės.
Naujienų agentūra „Associated Press” pažymėjo, kad kai kurie leidiniai savo straipsniams iliustruoti tyčia parenka gražesnes T.Martino ir baisesnes G. Zimmermano nuotraukas.
O transliuotojas NBC taip iškarpė G. Zimmermano skambučio policijai įrašus, kad atrodė, jog jis pareiškė, kad vaikinas atrodo įtartinas, nes yra juodaodis. Vėliau paaiškėjo, kad odos spalvą viešosios tvarkos sergėtojas nurodė tik po dispečerės klausimo apie įtariamojo rasę.
Nori būti aukomis?
Viena iš prisiekusiųjų, patikėjusi, kad G. Zimmermanas nekaltas, taip aiškino savo sprendimą: „Tikiu, jog pono Zimmermano ketinimai buvo geri, bet įvykiai pasisuko labai bloga linkme. Manau, G. Zimmermanas yra geros širdies vyras. Visos mes manome, jog rasė čia neturėjo jokio vaidmens.”
Kodu B-37 įvardijamos moters įsitikinimu, 911 telefono pokalbių įrašuose skambėjo būtent G. Zimmermano balsas.
Tad kitiems ši byla labiau primena atpirkimo ožio medžioklę.
Juolab kad po Sanfordo teismo sprendimo svarstoma, kad G. Zimmermaną būtų galima iš naujo teisti, jei kaltinimus jam pateiktų federaliniai prokurorai dėl neapykantos paskatinto nusikaltimo. Anot JAV žiniasklaidos, lobistai intensyviai dirba ta linkme.
Be to, kovoti su pasaulio blogybėmis, įskaitant rasizmą – tikrą ar tariamą, yra ir tam tikra šiuolaikinė mada.
Žinomas Amerikos rašytojas bei apžvalgininkas Shelby Steele’as, kuris yra juodaodžio ir baltaodės sūnus, negailestingai kritikavo G. Zimmermano medžiotojus.
Anot jo, T. Martino mirtimi naudojasi grupė juodaodžių lyderių, kurie „istorinį buvimą aukomis nori paversti visos grupės identiteto esme”. Smurto protrūkis – dėl išteisintų sadistų
Didžiuliai protestai dėl rasinės nesantaikos JAV buvo kilę ir 1992 metais. Skurdžioje pietinėje Los Andželo dalyje kilo nuožmios riaušės, per kurias žuvo 53 žmonės ir buvo padaryta daugiau kaip 1 mlrd. dolerių žalos.
Šį smurtą įžiebė keturių policijos pareigūnų, kurie buvo nufilmuoti mušantys juodaodį Rodney Kingą, išteisinimas.
R. Kingas buvo 26 metų, kai grupė baltaodžių policininkų žiauriai jį sumušė. Juodaodį jie lazdomis auklėjo po to, kai jis važiuodamas automobiliu viršijo greitį ir bandė pasprukti.
Kol vieni pareigūnai daužė savo auką, kiti stebėjo sceną nemėgindami stabdyti kolegų. R.Kingui policininkai sudavė daugiau kaip 50 kartų, krėtė elektros šoku.
Tą 1991 metų kovo 3-iosios incidentą pro savo buto langą nufilmavo vienas žmogus. Kai vaizdo įrašas pasiekė visuomenę, kilo didelis pasipiktinimas.
O po metų, 1992 balandžio 29-ąją, prisiekusieji, kurie visi buvo baltaodžiai, tuos keturis policininkus išteisino. Įniršę dėl tokio sprendimo į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių ir didelėse Los Andželo dalyse prasidėjo kruvinas smurtas bei padeginėjimai.
Pernai R. Kingas mirė nuskendęs savo namų baseine. Rasinės įtampos JAV simboliui buvo 47 metai. Jo kraujyje patologoanatomai aptiko alkoholio ir įvairių narkotinių medžiagų.
