Lenkijos teismas leido niekinti sovietinius paminklus

Lenkijoje – precedento neturintis teismo sprendimas. Du devyniolikamečiai, dažais apipylę paminklus Raudonajai armijai, negavo jokios bausmės. Vaikinai buvo išteisinti, o teismas pripažino, kad monumentai, šlovinantys Raudonąją armiją, neatitinka paminklo apibrėžimo. Kartu teismas pareiškė, kad šie objektai turi būti nukelti. Grzegorzas Krzywakas portale plwolnosci.pl klausia, ar tai – naujas kovos su komunistiniais simboliais Lenkijoje puslapis? Tuo tarpu pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nėra skirtumo, ar išniekintas paminklas šlovina sovietmetį, ar pagerbia ką nors kita. Paminklo išniekinimas išreiškiant savo pažiūras baudžiamas netgi griežčiau nei paprastas chuliganizmas.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė

Jul 26, 2013, 12:24 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 2:26 PM

Neatitinka paminklo apibrėžimo

Wojciechas B. ir Danielis L. Apipylė raudonais dažais du Varšuvoje stovinčius paminklus ir užrašė ant jų žodžius „Raudonasis maras“. Taip išniekintas buvo Ginklo brolių paminklas Vilniaus aikštėje ir padėkos Raudonajai armijai paminklas Skaryszewski parke. Vaikinai pripažino kaltę, bet pabrėžė, kad tai padarė dėl ideologinių motyvų.

Teismas patenkino atsakovų prašymą – nutraukė bylą, o kaip tokio sprendimo priežastį nurodė stebinančią išvadą. Apygardos teismo teisėja Ewa Grabowska nusprendė, kad „aptariami objektai neatitinka paminklo apibrėžimo“. Teismas taip pat nustatė, kad abu paminklai turėtų dingti iš miesto erdvės. Teismo pozicija nustebino prokurorus, kurie jau pateikė apeliacinį skundą šioje byloje.

Aiškinamajame memorandume teigiama: „Teismas, nagrinėdamas bylą, nuodugniai susipažino su šių dviejų paminklų istorija ir padarė išvadą, kad abu paminklai – „Padėka Raudonajai armijai“ ir „Ginklo broliai“ – kuriuos išniekino kaltinamieji, negali būti laikomi paminklais menine prasme. Objektai neatitinka paminklo apibrėžimo, todėl teisinė apsauga nepriklauso nei patiems objektams, nei asmenims, kurių garbei jie pastatyti.“

Siūloma iškelti

Kovos ir kankinystės atminties apsaugos tarybos sekretorius profesorius Andrzejus Kunertas sakė: „Lenkija turi siaubingai blogą patirtį, naikinant mūsų paminklus užsienio okupantams. Nereikia sunaikinti paminklų „Ginklo broliai“ ir „Padėka Raudonajai armijai“, o, kaip mes siūlėme kovo mėnesį, perkelti juos į Żwirko ir Wiguros gatvę, kur yra kapinės-mauzoliejus.“

Paminklas Ginklo broliams yra pirmasis paminklas, pastatytas Varšuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Keturių karių figūros išlietos iš vokiečių amunicijos, konfiskuotos Raudonajai armijai užėmus Berlyną. Ant paminklo užrašas: „Šlovė Raudonosios armijos didvyriams, ginklo broliams, kurie atidavė gyvybes už lenkų tautos laisvę ir nepriklausomybę. Šis paminklas pastatytas Varšuvos piliečių 1945 m.“ Statant metro stotį, paminklas buvo nukeltas. Jo sugrįžimas į ankstesnę vietą, ypač po tokio teismo sprendimo, yra labai abejotinas.

„Ar objektai „Padėka Raudonajai armijai“ ir „Ginklo broliai“ įamžina istorinius įvykius ar asmenis, kurie verti pagarbos? Deja, šie prievartiniai paminklai, nes tik taip turėtų būti vadinami komunizmo simboliai, įamžina iškreiptą Lenkijos istoriją, jie, kaip teisingai pažymėjo kaltinamojo L. gynėjas, - „prievartinės sovietinės okupacijos materialūs simboliai“.

Teismo sprendimas dėl monumentų, pastatytų sovietų didvyriams, gali atversti naują kovos su komunistiniais simboliais puslapį. Tokios tvirtos pozicijos iš valstybinės institucijos nuo 1989 m. dar nebuvo.

Lietuvoje už išniekinimą „su idėja“ – bausmė griežtesnė

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, nėra skirtumo, ar bus išterliotas sovietinę praeitį šlovinantis paminklas, ar bet koks kitas. Bausmės dydis priklausys nuo išterliojimo masto, nuo to, ar išterliojimas tyčinis, ar netyčinis, ar jį galima laikyti vandalizmo aktu, ar ne. Pasak Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės, vienais atvejais gali tekti tiesiog atlyginti žalą (padengti paminklo nuvalymo išlaidas), o kitais gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Bausmės už sovietinių paminklų išniekinimą būtų skiriamos pagal Baudžiamojo kodekso 312 straipsnį – „Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas“. Maksimali galima bausmė – treji metai nelaisvės. Nacionaliniai motyvai išniekinant paminklą pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą, kitaip nei Lenkijos atveju, grėstų net didesne bausme nei paprastas chuliganizmas be rimtesnių idėjinių motyvų.

„Jeigu ta skulptūra yra, vadinasi, kažkas turi motyvų ją ten laikyti. Sakykim, savivaldybė ar kas nors kitas, kieno kompetencija yra tai spręsti. Jeigu mes skirstysim skulptūras, tai ir kapuose reikės skirstyti, ar vieną kapą išniekino, ar kitą, ar nusikaltėlio, ar garbaus visuomenės veikėjo“, – svarsto prokuratūros atstovė.

BK 312 straipsnyje rašoma: „Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.