Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos” komisija paviešino raketos nešėjos „Proton-M” avarijos tyrimo rezultatus.
Šiaip jau patikima laikoma raketa liepos 2-ąją turėjo išvesti į kosminę orbitą tris palydovus GLONASS.
Bet nepasiekusi nė kilometro aukščio apsivertė, subyrėjo ore ir žnektelėjo ant žemės sukeldama įspūdingą sprogimą. Kaipmat imta ieškoti katastrofos priežasčių, mat tai jau ne pirma kosminė Rusijos nesėkmė per pastaruosius kelerius metus. Ilgai ieškoti nereikėjo, rašoma „Lietuvos ryto“ priede „Rytai-Vakarai“.
Nepatikėjo išvadomis
Išvados pasibaisėtinos: daugiau nei 200 milijonų dolerių kainavusi raketa ir trys strateginės reikšmės palydovai nukrito ant žemės jau pirmąją paleidimo minutę dėl to, kad trys iš šešių kapeikos dydžio kampinio greičio daviklių surenkant raketą buvo prijungti „aukštyn kojomis” – apversti 180 laipsnių.
Nustatytas ir konkretus kaltininkas: jaunas vaikinas surinkėjas, Valstybiniame kosminiame M.V.Chruničevo moksliniame-gamybiniame centre dirbęs vos kelis mėnesius.
Tuo vadovybė patikėjo ne iš karto.
Rusijos vicepremjeras, šalies karinio-pramoninio komplekso kuratorius Dmitrijus Rogozinas iš pradžių pareiškė, kad to nebuvo ir negalėjo būti.
Sau būdingu stiliumi jis gyrė „analogų pasaulyje neturinčią rusišką techniką”. Iš dalies tai teisybė, mat 87 proc. visų „Proton” startų buvo sėkmingi.
To galėtų pavydėti ir amerikiečiai, ir europiečiai. Bet D. Rogozinas taip pat tikino, kad pagrindinėje šalies kosmoso bendrovėje dirba inžinierių-konstruktorių ir rusų pramonės darbininkų elitas.
Bet papildomi patikrinimai patvirtino: davikliai išties buvo įstatyti netinkamai.
Parodė neeilinį sugebėjimą
Ko gero, ne veltui Rusijoje po kelių nesėkmingų „Proton” paleidimų pernai imta sovietiniu papročiu ieškoti „užsienio agentų sabotažo pėdsakų”.
Mat norint netinkamai sudėti daviklius, surinkėjui teko rimtai pasistengti.
Tai paaiškėjo išardžius išlikusius raketos dalis.
Viena vertus, ant daviklių specialiai nupieštos strėlės, kurios turi būti nukreiptos į priekinę raketos dalį, bet trys iš šešių buvo nukreiptos į priešingą pusę.
Įdomu tai, kad daviklių konstrukcija neleido jų įrengti netinkamai, bet vaikinas sugebėjo – liko jo panaudotos šiurkščios fizinės jėgos įspaudas.
Kaip sakoma sename sovietinių laikų anekdote, unikalūs mechanizmai pagrindinėje šalies kosmoso bendrovėje buvo surenkami pasitelkus kūjį ir riebius keiksmažodžius.
Beje, surinkėjas, kuris surastas pagal įrašus atliktų operacijų žurnale, įsitikinęs, kad viską padarė teisingai – įrengė daviklius ir sulitavo kontaktus kaip pridera.
„Ką, nejau raketų gamykloje dirba atvykėliai tadžikai?” – sumišęs klausė vienas aukštas pareigas einančių komisijos narių.
Broko pasitaiko visur
Bet surinkėjas pasirodė esąs rusas, Pamaskvio gyventojas.
Nors ši aplinkybė atsitiktinė: M. V. Chruničevo kosminio centro cechuose darbuojasi nemažai nevietinių specialistų. Šių žmonių kvalifikacija kelia daug abejonių.
Ir ne tik čia. Per pastaruosius penkerius metus Rusijoje įvyko penkios avarijos paleidžiant raketas į kosmosą: keturios nesėkmės susijusios su raketų „Proton”, penktoji – su raketos „Rokot” paleidimu.
Tiesa, dėl visų penkių avarijų buvo kaltos ne raketos, o paleidimo blokai „Briz”, sukonstruoti tame pačiame M.V.Chruničevo centre.
Bet dabartinė, šeštoji, avarija padėjo galutinį tašką ginče dėl darbo kokybės: brokas įmanomas visur.
Trūksta specialistų
Kaip kalbama Pamaskvyje įsikūrusiame Koroliove – legendiniame ir pagrindiniame rusų raketų kūrimo centre, kvalifikuotų specialistų stygius, kurį patiria Rusijos karinis-pramoninis kompleksas, dabar pasiekė katastrofišką mastą.
Ypač trūksta darbininkų: derintojų, staklių operatorių, šaltkalvių-remontininkų, elektrikų, suvirintojų ir kt.
Paimti nėra iš kur – įmonės tik vilioja darbuotojus viena iš kitos. O kur nauji?
Naujų nėra, nes šalyje sugriauta profesinio rengimo sistema. Nors apie tai kalbama ne pirmus metus, nieko nedaroma: net techninio profilio mokyklų dėstytojų atlyginimas 20–30 proc. mažesnis už vidutinį. Kas gi ten eis?
Rengia nevykėlius
67 procentai stambių verslo įmonių jau atsisako tokių specialistų ir mėgina savarankiškai sau rengti darbuotojus, bet rezultatai irgi nedžiugina.
Štai surenkamais tankais garsėjusioje Kalugoje žinomų užsienio koncernų automobilių gamyklos įkūrė mokyklas, kurios rengia kadrus dirbti prie „Citroën”, „Volkswagen”, „Škoda” surinkimo konvejerių.
Pirmasis mokymo etapas – teorinis, antrasis – praktinių įgūdžių įtvirtinimas.
Po to egzaminas: per 14 minučių reikia priveržti 320 sraigtų. Štai ir visa kvalifikacija.
Tokio mokymo rezultatas buvo pademonstruotas per liepos pradžioje Vokietijos mieste Leipcige vykusį pasaulinį darbinių profesijų ir įgūdžių čempionatą „WorldSkills International 2013”.
Rusija pirmą kartą dalyvavo tokiame solidžiame renginyje, nors organizacija „WorldSkills International” (WSI) gyvuoja nuo 1946-ųjų.
Į Vokietiją sugužėjo 1009 dalyviai iš 52 pasaulio valstybių, vyko 46 specialybių – nuo kirpėjo iki automechaniko, nuo mūrininko iki konditerininko – varžytuvės.
Rusijai atstovavo 15 įvairių regionų dalyvių, jau perėjusių atrankos išbandymus.
Rezultatas liūdnas: komanda užėmė vieną paskutinių – 41-ąją vietą. Rusams teko „garbė” dalytis vietą su Čile, Estija, Islandija, Kuveitu, Omanu ir Saudo Arabija.
Į geriausiųjų dešimtuką pateko Pietų Korėja, Šveicarija, Taivanas, Japonija, Brazilija, Austrija, Vokietija, Prancūzija, Suomija, Jungtinė Karalystė.
Rusus pašiurpino atsilikimas
Bet svarbiausia – tai nebuvo pralaimėjimas vien pagal taškus: Leipcige rusams teko akivaizdžiai įsitikinti, kaip stipriai technologiniu požiūriu jie atsilikę nuo kitų valstybių.
Šoką sukėlė ir normatyvai, ir įranga – tokios jie akyse nematė, ir šiuolaikinės medžiagos, ir asmeninio patogaus instrumento neturėjimas.
Antai suvirintojas Ilja Kulakovas niekaip negalėjo išmokti dirbti šiuolaikine įranga.
Automobilių kėbulų remonto meistras Ivanas Goldobinas neįkando techninės užduoties anglų kalba ir negalėjo atsitokėti, kad visus matavimus konkurentai atlieka lazerine įranga, o jis – paprasta liniuote.
Dėl to itin keistai nuskambėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžiai, kad iki 2020 metų Rusijoje turi būti sukurta 25 milijonai aukštos technologijos darbo vietų.
Net jeigu jas pavyks nupirkti už dolerius, gautus už naftą, kas dirbs?
