Dar visai neseniai „Hezbollah” organizacija iš dalies ar visa į juoduosius sąrašus įtraukta tik Kanadoje, Australijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, JAV ir, suprantama, Izraelyje, su kuriuo kovoti praėjusio amžiaus 9-jame dešimtmetyje ir buvo sukurta.
Izraelis iš „Dievo partijos” – taip verčiama „Hezbollah” – sulaukdavo raketų salvių į savo miestus, judėjimo kovojai rengė teroro išpuolius, grobė Izraelio karius ir siekė ne tik žodžiais, bet ir darbais sunaikinti žydų valstybę, rašoma „Lietuvos ryto“ priede „Rytai-Vakarai“.
Tad kodėl visa tai staiga parūpo Europai, kurioje judėjimo kovotojai ir politikai kartais lankydavosi, o kai kur netgi buvo šiltai priimami kaip kovotojai už laisvę? Juk Izraelis nesyk buvo smerkiamas dėl bandymų pažaboti Libane įtakingą judėjimą.
Oficialiai viską esą pakeitė pernai Bulgarijoje įvykdytas išpuolis prieš žydų turistus. Per sprogimą tada žuvo penki Izraelio turistai ir juos vežusio autobuso vairuotojas.
Izraelis netruko apkaltinti „Hezbollah”, o kartu su bulgarų pareigūnais rasti ir įrodymai.
Bet ar dabar, kai „Hezbollah” nariai ES teritorijoje jau nebegali nei laisvai judėti, nei laikyti savo santaupų, kas nors realiai pasikeitė?
Apie tai „Lietuvos rytas” paklausė Carnegie centro atstovybės Europoje analitiko, Artimųjų Rytų eksperto, buvusio ES diplomato Turkijoje, Tunise, Libijoje, Sirijoje Marco Pierini.
– Ar tai, kad ES įtraukė „Hezbollah” į teroristinių organizacijų sąrašą, yra prasminga? Juk kalbama, kad atskirti politinę ir karinę judėjimo dalis labai sunku ir tokie juodieji sąrašai nebus efektyvūs.
– Taip, klausimas, ar teisingai ES padarė įtraukdama „Hezbollah” į teroristinių organizacijų sąrašą, yra visiškai teisėtas. O ar tai bus efektyvu – neaišku.
Kita vertus, galbūt to visai ir nesiekta.
– JAV ir Izraelis ilgai spaudė ES priimti sprendimą dėl „Hezbollah”. ES spyriojosi, bet oficialiai įtraukimą į sąrašą pagrindžia teroro išpuoliu Bulgarijoje. O kodėl, jūsų manymu, ES pakeitė savo poziciją?
Kodėl spaudimas neveikė anksčiau, bet dabar viskas priimta sutartinai?
– Mano nuomone, „Hezbollah” įsiraukimas į Sirijos pilietinį karą buvo svarbiausia ES sprendimo priežastis.
Manau, kad politinis ES pareiškimas reiškia kai ką kita – taip yra bandoma pasiųsti signalą.
Kad politinė organizacija, turinti atstovų Libano parlamente, siunčia geriausius savo kovotojus kovoti Sirijos pilietiniame kare, yra anomalija.
– „Hezbollah”, nors ir įkurta kovai su Izraeliu, tapo sudėtinga politine ir karine jėga, net efektyviu labdaros judėjimu.
Ar yra tikimybė, kad be Izraelio įsikišimo šis judėjimas artimiausiu metu žlugtų?
– Siūlau pažvelgti iš kitos pusės. Viena sudėtingų Sirijos karo ypatybių yra neginčijamas faktas, jog dvi šalys – Rusija ir Iranas bei organizacija – šiuo atveju „Hezbollah” tiekia Basharo al-Assado režimui karinę paramą – visa tai, ko Sirija pati neturi.
Šiuo specifiniu atveju „Hezbollah” tapo svarbiausiu kovos instrumentu.
Pavyzdžiui, dėl Kusairo miesto – tai yra svarbi jungtis tarp Damasko ir Latakijos uosto, į kurį plaukia minėta parama iš Rusijos.
„Hezbollah” tapo išlikimo režimo garantu. O tai reiškia, kad šis judėjimas ir toliau pats gaus paramą bent jau iš Irano ir neturėtų žlugti.
– Ar ES sprendimas dėl „Hezbollah” gali padėti Briuselio ir Tel Avivo santykiams?
– Kad Briuselis sprendimą priėmė išimtinai dėl „Hezbollah” vaidmens Sirijos pilietiniame kare, rodo, jog ne Izraelio nuomonė rūpėjo Europos Sąjungai.
Izraelis su „Hezbollah” ir jų pozicija kovojo jau ilgą laiką. Ir, manau, akivaizdu, kad Izraelis pats gali imtis reikiamų priemonių pasirūpinti savimi. Bet santykių su ES tai nepakeis.
– Turkija rėmė „Hezbollah” veiklą Libane, tačiau kai šis judėjimas įsitraukė į pilietinį karą Sirijoje, Ankara tai pasmerkė. Kokį žaidimą žaidžia turkai?
– Turkija lygiai taip pat žiūri savo reikalų. Nepamirškite, kad tai yra NATO priklausanti valstybė, ir Aljanso paprašiusi pagalbos dėl grėsmės, kylančios iš Sirijos, ją gavo. (Pernai po kelių incidentų pasienyje Turkijoje Ankaros prašymu dislokuotos NATO šalių priešlėktuvinės gynybos baterijos. – Red.)
Ir to jai užtenka. Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad, be smerkiamų arba paramos žodžių, Ankara nesiruošia imtis jokių veiksmų, kurie padėtų „Hezbollah”.
Kas yra judėjimas „Hezbollah”?
* Šiitų judėjimas „Hezbollah” (kitaip – „Hizbollah”) pažodžiui reiškia „Alacho partija”.
* Ši karinė ir politinė grupuotė, kuriai nuo 1992-ųjų vadovauja H.Nasrallah, įsikūrusi Libane ir turi daug įtakos šios šalies politiniam, visuomeniniam ir kariniam gyvenimui.
* „Hezbollah” karinis sparnas daugelyje musulmonų šalių pripažįstamas kaip kovotojų už laisvę judėjimas. Manoma, kad jis yra galingesnis nei visa Libano armija.
* „Hezbollah” kariniam sparnui priklauso tūkstančiai gerai parengtų kovotojų, tačiau šią karinę grupuotę iki šio pirmadienio kaip teroristinę organizaciją pripažino tik JAV, Nyderlandai, Prancūzija, Australija, Kanada ir Izraelis.
* Nuo šiol „Hezbollah” karinis sparnas teroristine grupuote laikomas visoje ES, tad ir Lietuvoje.
* „Hezbollah” įkurta praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje po Izraelio invazijos į Libaną kaip organizacija, kurios siekis – priešintis Izraelio okupacijai.
* „Hezbollah” oficialiai skiria savo antiizraelietišką poziciją nuo antisemitinės, bet ir politinė, ir karinė „Hezbollah” valdžia pasisako už Izraelio, kaip valstybės, sunaikinimą.
* Nuo pat įkūrimo „Hezbollah” vykdė aktyvią karinę, politinę ir propagandinę kovą su Izraeliu. 2006 metais izraeliečiai kariavo karą su „Hezbollah” – buvo sunaikinta šimtai kovotojų, tačiau Izraelis taip pat patyrė nemažai nuostolių.
