Patinusios, peršinčios akys, augliai, skrandžio skausmai. Tokie negalavimai kamuoja vis daugiau Čilės indėnų diagitų, gyvenančių siauroje oazėje tarp plikų kalnų – Huasko slėnyje.
Nors Atakama laikoma bergždžiausia vieta pasaulyje, iš Andų ledynų ištekančios upės drėkino slėnį ir leido vietos gyventojams veisti kvapias apelsinmedžių giraites ir vešlius vynuogynus.
Huasko upės pakrantės garsėjo kaip žemdirbystės kraštas. Šią gyvybės arteriją sudaro įtekančios Estrecho ir Potreriljoso upės, kurių šniokštimą palaiko penki Andų ledynai.
Tačiau į kalnus įsiveržus pramonei oazės gyventojus pradėjo kankinti nepritekliai ir nerimas.
Upės ėmė sekti, išnyko žuvys, ėmė dvėsti gyvuliai.
„Mes nežinome, ar labai užteršti mūsų valgomi vaisiai ir daržovės. Jie džiovina upę, ir mūsų ūkiai jau ne tokie. Gyvuliai stimpa badu.
Jau nebeturime nei mėsos, nei sūrio. Mūsų gyvenimas absoliučiai pasikeitė”, – tvirtino Paskvos-Lamos papėdėje gyvenančių diagitų lyderė Yovana Paredez Paez.
Huasko miesto gyventoja Soledad Fuentealba atkreipia dėmesį ir į kitą, kur kas baisesnę, problemą: „Visi pažįsta ką nors, kas serga vėžiu.”
Skyrė didžiausią baudą
Andų gyventojai skundžiasi įvairiais taršos šaltiniais, tarp kurių – toksiškas atliekas išmetanti elektrinė ir milžiniška dvokianti kiaulių skerdykla.
Tačiau pastaruoju metu itin daug nemalonaus tarptautinio žiniasklaidos dėmesio sulaukia pasaulinė kalnakasybos milžinė „Barrick Gold”.
Ši Kanados bendrovė kvapą gniaužiančiame 5 tūkst. metrų aukštyje vykdo milijardinį tarptautinį Paskvos-Lamos projektą.
Pagal jį ant Čilės (Paskva) ir Argentinos (Lama) sienos kyla didžiulis brangiųjų metalų gavybos kompleksas.
Jis pradės veikti 2016 metais. Per 25 metus turėtų būti iškasta tūkstančiai tonų aukso ir sidabro.
Bet gamyba net nespėjo prasidėti, o „Barrick Gold” priversta stabdyti darbus. Jai skirta maksimali Čilės įstatymų numatyta bauda už aplinkosaugos pažeidimus – 16,4 mln. JAV dolerių.
Bendrovė kaltinama Čilės aplinkosaugininkams neatskleidusi visos tiesos apie statybvietėje įvykusias avarijas ir aplaidumą. Manoma, kad didžiausia „Barrick Gold” padaryta žala – apnuodytos upės ir Huasko slėnio vandens šaltiniai – ledynai.
Teršalai tekėjo į upes
„Nustatėme, jog įmonės pateikta informacija apie avarijas netiksli ir neteisinga. Be to, radome kitų sutarties pažeidimų”, – praėjusį mėnesį per spaudos konferenciją Čilės sostinėje Santjage kalbėjo aplinkosaugos inspektorius Juanas Carlosas Monckebergas.
Pavyzdys – blogai pastatytas nutekėjimo kanalas, dėl to įvyko griūtis ir užvertė apačioje esantį lauką uolienų gabalais.
„Nemanau, kad šią žalą įmanoma ištaisyti”, – pridūrė inspektorius.
Iš viso buvo nustatyti 23 pažeidimai. Daugumą jų „Barrick Gold” pripažino.
Tarp pažeidimų – be leidimo atlikti žemės darbai. Taip pat neįdiegta apsaugos sistema, kuri turėjo užtikrinti, kad lietus nepadidintų natūralių mineralinių rūgščių ištekėjimo iš skaldomų uolienų.
„Barrick Gold” taip pat neneigė, kad į Estrecho upę leido tekėti teršalams iš rūgščių valymo įrenginių. Šis procesas nebuvo nei deklaruotas, nei kontroliuojamas.
Vandenyje – chemikalai
Tiesa, bendrovė įtikino aplinkosaugos kontrolierius atsiimti kaltinimą, esą ji netinkamai pastatė milžinišką vandeniui nepralaidžią sieną, kurios apačia – giliai po žeme.
Ji turi saugoti nuo neigiamo poveikio apačioje esantį Estrecho upės slėnį.
Pasak „Barrick Gold”, sienos ilgis – 206 metrai, po žeme – 62 metrai. Po ja dar 30 metrų gylyje viskas sutvirtinta hermetiku. Pasak bendrovės, šie matmenys atitinka JAV aplinkos apsaugos agentūros standartus.
Nepaisant to, Čilės kontrolieriai, padarę penkis gręžinius po siena, vandens mėginiuose aptiko rūgšties.
Auksakasiai užginčijo šiuos įrodymus, nes suabejojo aplinkosaugininkų tyrimo metodika, ir tvirtino, kad aptiktos rūgštys – natūralios.
Tik kai kontrolieriai sutiko patvirtinti, kad siena gera, „Barrick Gold” pažadėjo imtis veiksmų, kad užterštas vanduo po siena būtų surenkamas.
Andų upes teršia ir pakrančių gyventojus nuodija ne tik chemikalai. Ne mažesnę grėsmę kelia statybinės dulkės. Stiprus kalnų vėjas jas paskleidė daugybės kilometrų spinduliu. Nusėdusios ant ledynų tos dulkės sušąla, o vėliau ištirpsta ir suteka į upes.
Negana to, siekdama pradėti brangiųjų metalų gamybą, įmonė turi suvežti į kalną tūkstančius tonų cianido, gyvsidabrio ir kitų toksiškų chemikalų.
Kai projektas bus baigtas, Čilei liks kalnai suskaldytų uolienų, o Argentinai – nuodingosios atliekos. Visa tai turės sutvarkyti ateities kartos.
Klaidos kainuos brangiai
„Aš taip pykstu ant šios bendrovės”, – neslėpė 42 metų Koralio gyventoja Meri del Rosario, serganti skydliaukės vėžiu. Pernai jai iš gerklės pašalintos dvi cistos. Dėl savo ligos ji kaltina Paskvos-Lamos projektą.
„Jeigu jie ir toliau dirbs, slėnis visiškai išdžius, o mes turėsime išsikraustyti. Kur?
Man atrodo, kraustytis reikėtų ne mums, o „Barrick Gold”, – svarstė moteris.
„Mes labai susirūpinę dėl to, kad jie naudos milžinišką kiekį cianido, – antrino 56 metų ūkininkas Leonelis Rivera Zuleta. – Kas užtikrins, kad neįvyks kokia nors avarija ir nepasklis šie nuodai?”
Siekdami išprašyti nekviestus svečius, apie 500 diagitų iškėlė „Barrick Gold” civilinį ieškinį, tvirtindami, kad dėl projekto nukentės jų žemės ūkis.
Gegužės mėnesį indėnai džiūgavo – teismas sustabdė vadinamosios megakasyklos statybas. O liepą indėnų ieškinį priėmė ir Čilės aukščiausiasis teismas – siekiama „Barrick Gold” suteikti leidimą tik tuomet, kai bus pašalintos visos abejonės dėl žalos gamtai.
Tai privertė įmonę prabilti apie pasitraukimą iš Čilės ir projektą vykdyti tik Argentinoje. Pastaroji patvirtino, kad liks įsipareigojusi „Barrick Gold” netgi tada, jei Čilė nuspręs viską mesti.
Pamoka kalnakasiams
Tačiau Santjagas jaučiasi tvirtai. Mat beveik 70 procentų Paskvos-Lamos naudingųjų iškasenų (iš viso ten turėtų būti apie 500 tonų aukso ir 20 tūkstančių tonų sidabro) yra būtent Čilės pusėje.
Pagal planą iš didžiulių atvirų šachtų iškasta žaliava tuneliais bus gabenama į Argentiną ir ten perdirbama.
Tad galiausiai gavybos darbų terminą „Barrick Gold” teko atidėti iki 2016 metų. Per tą laiką bendrovė ketina pašalinti pažeidimus. Tam ji pažadėjo skirti 30 mln. JAV dolerių. Vandens valymo įrenginius kanadiečiai planuoja sutvarkyti iki 2014 metų pabaigos.
Šie įvykiai sudavė smūgį didžiausiai pasaulio aukso gavybos bendrovei. Paskva-Lama – strateginis „Barrick Gold” projektas, o nuolatinis atidėliojimas kelia abejonių dėl jo ateities ir pykdo investuotojus.
Iš pradžių planavusi į kompleksą investuoti 5 milijardus JAV dolerių, bendrovė dabar nurodo 8,5 mlrd. JAV dolerių sumą, kuri ateityje gali dar išaugti.
Be to, didžiausios aukso gavybos įmonės padėtį komplikuoja smarkiai kritusi aukso kaina. Bendrovės akcijų vertė šiais metais smuko perpus.
„Manau, kad visi kalnakasiai turėtų pasimokyti iš klaidų, kurias padarė „Barrick Gold”, – išstudijuoti jas ir išvengti galvos skausmo ateityje.
Esminis klausimas, ar už šį projektą yra atsakingi profesionalai ir ar jie suvokia, kas vyksta iš tikrųjų”, – samprotavo Plėtros universiteto Santjage profesorius Alexas Godoy.
