Iš visų baimių, kurios yra paplitusios Rusijoje, pati populiariausia yra imigrantų baimė. Apie 35 proc. Rusijos gyventojų mano, kad užsienio darbuotojai kelia rimtą grėsmę šaliai.
Antai Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas nerimauja dėl plūstančių vietnamiečių. Jo manymu, į regioną, kuriame nedarbas siekia 27,8 proc., negali nevaldomai plūsti daugybė naujų darbuotojų. R.Kadyrovas dėl šio „nusikaltimo“, kaltina ir darbininkus, kurie į šalį atvyksta pakviesti vietinių įmonių.
Reikalauja imtis priemonių
Maskvos meras Sergejus Sobianinas reikalauja, kad kitų miestų valdžia eitų anksčiau pasirinktu keliu naikindama verslus, kurie įdarbina nelegalius imigrantus ir deportuoja tuos, kurie į šalį buvo atvykę nelegaliai.
Šie žodžiai turėtų šildyti maskviečių širdis, kurie mano, kad jie nuo imigracijos nukenčia labiau nei kitų miestų gyventojai. Maskviečiai beveik dvigubai dažniau nei kiti Rusijos piliečiai skundžiasi, kad atvykėliai kelia daugiau problemų, nei suteikia naudos.
Net 88 proc. maskviečių teigia, kad turi būti imtasi priemonių, kurios sumažintų imigrantų skaičių sostinėje. Apklausoje apie didžiausias miesto problemas 55 proc. sostinės gyventojų teigė, kad mieste yra per daug imigrantų iš Šiaurės Kaukazo ir buvusių pietinių Sovietų Sąjungos respublikų.
Pasak apklausų agentūros „Levada Center“ direktoriaus Levo Gudkovo, didžiausias priešiškumas – Kaukazo gyventojų atžvilgiu. Migracijos tyrimų centro direktorius Dimitrijus Poletajevas teigia, kad maskviečiai imigrantų iš Čečėnijos nelaiko Rusijos piliečiais, nepaisant to, kad Čečėnija yra Rusijos dalis.
Gyvenimas ir darbas šešėlyje
Kol visi mano, kad šalyje yra labai daug imigrantų, oficiali statistika rodo, jog užsieniečių kiekis šalyje per pastaruosius metus smarkiai krito. Prieš 10 metų Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad Rusijoje yra apie 20 milijonų užsieniečių.
Kiekvienais metais 2–3 milijonai iš jų gyvena nelegaliai. Dabar migracijos tarnybos oficialiai skelbia, kad Rusijoje yra 10,8 milijono užsieniečių. Iš jų 3,7 milijono lankosi šalyje kaip svečiai arba atvyko dėl sveikatos priežiūros, 3,2 milijono dirba šalyje legaliai ir mažiau nei 4 milijonai yra „šešėlyje“, iš jų apie 3 milijonus dirba nelegaliai.
Žmonės yra linkę teigti, kad šalyje yra nuo 3 iki 5 milijonų žmonių, kurie dirba nelegaliai. Tačiau niekas negali įvardyti tikslaus skaičiaus.
Susumavus legalius ir nelegalius Rusijos darbuotojus iš kitų šalių, suskaičiuojama 6 milijonus imigrantų. Tie, kurie nori paskleisti baimę apie darbuotojus iš užsienio, dažniausiai pateikia labai išpūstus skaičius. Kai kurie yra teigę, kad Rusijoje yra įdarbinta nuo 25 iki 30 milijonų darbuotojų iš kitų šalių. Jei tai būtų tiesa, tai reikštų, kad vienas iš trijų Rusijos gyventojų yra užsienietis.
Pusė šalies ir 60 proc. sostinės gyventojų yra įsitikinę, kad imigrantai atima vietinių gyventojų darbo vietas. Bet taip pat daugelis mano, kad įdarbinti užsieniečius neprestižiniuose darbuose, tokiuose kaip viešojo transporto darbuotojas ar durininkas, yra gera mintis.
Darbuotojai iš užsienio uždirba beveik tiek pat, kiek ir patys rusai. Bet užsieniečiai turi dirbti kur kas ilgesnes darbo valandas, kad gautų panašias į rusų algas.
Iš esmės supuvusi sistema
Rusija neturi jokių galimybių išgyventi be darbuotojų iš užsienio. Taip yra dėl to, kad kiekvienais metais šalyje darbingo amžiaus gyventojų mažėja keliais šimtais tūkstančių. Tai yra jaučiama net ekonomikos stagnacijos metu. Jei ekonomika suklesti, per labai trumpą laiką verslas pajaučia žmonių, tinkančių fiziniam darbui, stygių.
Tačiau įmonės, kurios užsieniečius nori įdarbinti legaliai, turi pateikti prašymą ir už tai gauti dalį „kvotos“. Dėl to kyla didelis nepasitenkinimas, nes vietos dažniausiai yra skiriamos toms pačioms kompanijoms, kurios jas perparduoda už kokį tūkstantį dolerių. Dažniausiai darbdaviams tai yra per didelė suma. Už 100 dolerių kyšį jie gali gauti tokį patį rezultatą. Galiausiai užsienio darbuotojai ir jų darbdaviai neturi kitos galimybės, kaip patekti į korupcijos piramidę.
„Prieš 10–15 metų imigrantai atvykdavo iš miestų,– teigia D.Poletajevas. – Dabar jie atvyksta iš žemės ūkio teritorijų. Maskviečiams tai nepatinka. Atvykėliai iš miestų žino, ką reiškia miestietiškas gyvenimas, o imigrantai iš kaimų pasižymi prastais kalbiniais gebėjimais ir visai kitokia kultūra.“
Paradoksas, bet tie, kurie labiausiai nemėgsta imigrantų, patys į Maskvą atvyko prieš 10 ar 15 metų. Vis daugiau neseniai atvykusių imigrantų neturi pakankamai išteklių ir bijo, kad jiems teks konkuruoti su kitais atvykėliais, todėl jie reikalauja tokių dalykų, kaip etninė hierarchija.
Štai kodėl nepasiturintys maskviečiai problemų su imigrantais turi daugiau nei vidutinės klasės ar pasiturintys gyventojai. Žmonės mano, kad valdžia turi juos aprūpinti ne tik apsauga, bet ir tam tikru gyvenimo lygiu, kaip buvo sovietų laikais. Bet valdžia taip nesielgia, todėl žmonės perteikia savo nusivylimą užsieniečiams.
„Tai yra pavyzdys agresijos, kuri yra nukreipta ne ten, kur turėtų būti, – sakė L.Gudrovas. – Šuo neloja ant savo šeimininko. Jis loja kampe. Bent jau tas, kuris yra nors kiek išdresuotas.“
