Neteisingai apkaltintas jaunas vyras – aplinkybių ir griežtos Latvijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos auka ar įžūlus programišius, kompiuterinio viruso sukėlėjas, vaidinantis auką? Tokia dilema sprendžiama Strasbūre, Rygoje ir Vašingtone.
Dvidešimtuoju numeriu pažymėtas Zentenės gatvės namas Imantoje atrodo kaip ir visi kiti šiame Rygos rajone – pilkas sovietinis devynaukštis su niūria laiptine.
6-ajame aukšte kartu su tėvais pensininkais – buvusiais inžinieriais gyvena Denisas Čalovskis. 28 metų trumpaplaukis vyriškis iš pažiūros pernelyg nesiskiria nuo savo bendraamžių – galbūt kiek liesesnis ir atrodo jaunesnis. Bet išvaizda apgaulinga.
Praėjusių metų gruodžio 4osios rytą būdamas vienas namie Denisas išgirdo keistą garsą balkone. Pirmoji reakcija – šokas: į jo namus iš lauko veržėsi kaukėti vyrai. Vienas pradėjo daužyti buto langus, kitas įsviedė garsinę granatą.
Trumpam apkurtintas ir apakintas vaikinas po kelių akimirkų jau gulėjo priremtas ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai.
Nuo to laiko Denisas namie nesilankė – daugiau nei 8 mėnesius jis praleido centriniame Rygos kalėjime. Ten jis laikomas kaip grėsmingas nusikaltėlis, o ir įtarimai ypač rimti: kibernetinis šnipinėjimas, pagalba kuriant kompiuterinį virusą.
Už tokį nusikaltimą jam gali grėsti ilgi metai kalėjimo. Ir ne gimtinėje, o anapus Atlanto – JAV, kurios siekia D.Čalovskio išdavimo. Bet atsirado ir ginančiųjų jaunąjį programišių.
Išgaravo milijonai
Užkrėsta daugiau nei milijonas kompiuterių visame pasaulyje. Iš jų – vien 40 tūkst. JAV, kurios tikina, kad nepataisomai sugadinti 200 garsiosios šalies kosmoso agentūros – NASA kompiuterių. Tai ne vieninteliai nuostoliai, kurių sukėlimu įtariamas latvis.
Anot JAV prokurorų, D.Čalovskio sukurta kompiuterine programa padėjo pavogti apie 60 mln. dolerių iš įvairių sąskaitų. O tai ypač rimtas nusikaltimas, kurių mėgėjai paprastai nesiima, todėl amerikiečiai ir jų latvių kolegos nusprendė nejuokauti.
Būtent todėl suimant D.Čalovskį buvo pasitelktas Latvijos policijos specialusis būrys „Omega”, kurio veiksmus stebėjo ir amerikiečiai. Tokių pajėgų, anot policijos, esą reikėjo tam, kad įtariamasis nespėtų sunaikinti nusikaltimo įkalčių.
Pats D.Čalovskis visus jam metamus įtarimus neigia. Jis netgi tikina iki pat arešto nieko nežinojęs apie tariamai jo sukurto viruso egzistavimą, sakė neįsivaizduojąs, kaip sukurti virusą, nors pripažino apie kompiuterius nusimanąs daugiau nei kiti. Rygos technikos universiteto Informacinių technologijų studijų absolventas buvusių kurso draugų apibūdinamas kaip ne ypač gabus.
Sulaikę nutarė išduoti
Vis dėlto D.Čalovskio sulaikymo aplinkybės garantavo milžinišką visuomenės dėmesį, kurio nei pats sulaikytasis, nei policija dabar nebegali atsiginti.
Įspūdingą sulaikymo operaciją stebėjo ir D.Čalovskio kaimynai – jie tiesiog nustėro rytą išvydę virvėmis nuo gyvenamojo namo stogo besileidžiančius ginkluotus pareigūnus.
Atsipeikėję žmonės ėmė skambinti televizijoms, tiesa, žurnalistai spėjo užfiksuoti tik tą momentą, kai antrankiais surakintas vaikinas buvo vedamas į lauką. Kameros lydėjo D.Čalovskį ir teisme, ir prie kalėjimo.
Bet dabar jo sulaikymas įgavo ir politinį kontekstą.
Tai, jog JAV pareikalavo pagal ekstradicijos sutartį išduoti D.Čalovskį, sukėlė netikėtų problemų Latvijai. Ryga įsipareigojusi tai padaryti, ir Latvijos generalinė prokuratūra dar praėjusį gruodį sutiko, kad įtariamas programišius būtų išduotas JAV.
D.Čalovskio gynyba pateikė apeliaciją Aukščiausiajam teismui, bet nesėkmingai. Taip pat baigėsi ir D.Čalovskio mėginimas užginčyti Latvijos ir JAV ekstradicijos sutartį – esą ji yra antikonstitucinė.
Vis dėlto net ir Konstituciniam teismui atmetus D.Čalovskio skundą liko paskutinis barjeras – vyriausybė. Formaliai, kaip įprasta, vyriausybė turėjo paklusti teismo sprendimui, tačiau šį sykį viskas pakrypo kita linkme.
Susipriešino net ministrai
Dėl D.Čalovskio išdavimo JAV tarp Latvijos ministerijų kilo kone mažasis šaltasis karas. 5 iš 12 ministrų balsavo prieš jų šalies piliečio išdavimą JAV.
„Būtent Latvija turi tirti savo šalies piliečių bylas, o ne kita valstybė. Išduoti asmenis galima tik tada, kai tam yra pagrindo”, – teigė Reformų partijai priklausantis užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Jei D.Čalovskį Latvija išduotų, jam su gimtine tektų atsisveikinti labai ilgam laikui – pagal kaltinimus jam gali grėsti iki 67 metų kalėjimo. O tai – daug daugiau, nei jis galėtų tikėtis pagal Latvijos įstatymus.
„Mano nuomone, JAV jam taikytų neproporcingą bausmę už tokį nusikaltimą. Juk teisiškai nė neaišku, kur konkrečiai buvo padarytas nusikaltimas”, – teigė Latvijos diplomatijos vadovas. Jo argumentai paprasti: D.Čalovskis niekada nėra buvęs JAV, o blogiausiu atveju nusikalto sėdėdamas prie kompiuterio Rygoje.
Esą kas būtų, jei prokurorai ir iš kitų šalių, kurių gyventojai nukentėjo nuo tariamai D.Čalovskio sukurto viruso, pareikalaus jį išduoti?
O štai Latvijos teisingumo ministras Janis Buordanis įsitikinęs, kad D.Čalovskio byla „nereikalingai politizuojama”.
„Tai ne politikų, o teisėsaugos institucijų reikalas. Būtent pastarosios turėtų priimti sprendimą”, – kolegų įsikišimu piktinosi ministras.
Jo nuomone, teisėsaugos institucijos savo darbą atliko pavyzdingai, tad vyriausybė, kaip bet kurios kitos teisinės valstybės valdžia, turėtų paklusti teisiniam sprendimui.
Bet už tokius žodžius J.Buordanis sulaukė aštrios opozicijos kritikos.
„Ministrui rūpi tik instrukcijos iš JAV, o ne Latvijos piliečių teisės”, – drėbė Santarvės centro atstovas Andrejus Elksninis.
Grėsmė visų latvių teisėms?
Net keli gerbiami advokatai pasisiūlė be jokio atlygio ginti D.Čalovskį.
„Tai yra principinis klausimas, ne tik dėl D.Čalovskio, bet ir dėl visų Latvijos piliečių”, – teigė vienas įtariamojo gynėjų Saulvedis Varpinis.
Esą šiandien – D.Čalovskis, o rytoj – jau galbūt jūsų kaimynas, draugas, giminaitis ar brolis.
„Vieną dieną saugome ir gerbiame savo įstatymus, bet štai ateina prašymas iš kitos šalies: „Prašome išduoti mums jį ar ją, nes jis ar ji pažeidė tam tikrą mūsų įstatymą.” Taigi JAV galėtų pareikalauti išduoti trečdalį mūsų gyventojų dėl nelegalios kompiuterinės įrangos naudojimo”, – piktinosi S.Varpinis.
Viltis – Strasbūre
Beje, pats D.Čalovskis nėra kaltinamas pavogęs pinigus.
Pasak prokurorų, jis yra įvardijamas kaip nusikaltimo bendrininkas, kuris buvo pasamdytas tam tikram kompiuteriniam kodui sukurti.
Šis kodas pakeitė vaizdą, kurį mato elektroninės bankininkystės vartotojai.
D.Čalovskio kodas užkrėtė kompiuterius taip, kad prieš savo akis vartotojai manė regintys tikrą prisijungimo prie savo sąskaitų funkciją, o kai kurie naiviai sutiko pateikti papildomus asmeninius duomenis – kredito kortelių numerius, PIN kodus, vairuotojo pažymėjimo numerius ir pan. To užteko kibernetiniams vagišiams pavogti pinigus iš sąskaitų.
Tyrėjai šią sudėtingą aferą narpliojo ilgai. Iš pradžių 2011aisiais Niujorke buvo areštuotas vienas viruso kūrėjų – Nikita Kuzminas.
Jis Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentams atskleidė savo bendrininkų pravardes.
Vienas bendrininkų, pravarde Virusas, – rumunas Mihai Ionutas Paunescu teikė internetinės svetainės prieglobos paslaugas. Tai leido bendrininkams išplatinti virusą.
Šiuo metu M.I.Paunescu yra Rumunijos kalėjime ir tikisi į laisvę ištrūkti pateikęs apeliaciją. Kitas aktyvus bendrininkas slėpėsi po pravarde Miami. Tyrėjai nustatė, kad Miami iš tikrųjų yra D.Čalovskis.
„Nežinau, kodėl ši pravardė siejama su manimi. Nepamenu kada nors ją naudojęs”, – interviu Latvijos televizijai kalėjime gynėsi D.Čalovskis.
Jis piešė graudų aukos paveikslą: vaikinas esą ilgisi šeimos, namų, nepasitiki JAV teisėtvarkos sistema, tad išdavimas kitai šaliai jam esą būtų siaubinga.
Bent jau kol kas yra juo tikinčių – prieš D.Čalovskio išdavimą JAV rengiamos protesto akcijos, o vyriausybės sprendimą pristabdė Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) Strasbūre, priėmęs D.Čalovskio advokatų ieškinį. O tai paslaptingajam programišiui leidžia bent metus praleisti Latvijoje – tiek paprastai trunka EŽTT svarstymai.
