Kaip rašo slate.com, galimybė įlįsti į slaptas visuomenės kišenes yra grįsta pasitikėjimu – jį A.Karenas vadina fotožurnalistikos pagrindu. „Šis dalykas nuolat vyksta, kai be žodžių su kamer esi įsileidžiamasa į kažkieno asmeninę erdvę“, – sako fotografas.
Kad būtų įsileistas į privačią kukluksklano erdvę, A.Karenas su jo nariais pradžioje susisiekė kontaktiniais duomenimis, nurodytais jų puslapiuose – telefonu ir elektroniniu paštu. 2005 m. nufotografavo vieną kukluksklano renginį ir, kai pelnė narių pasitikėjimą, jam buvo leista fotografuoti be apribojimų.
„Manau, kad tas didžiulis mano nusipelnomas pasitikėjimas kyla iš pamatinės mano filosofijos, kad pirma reikia atiduoti dalį savęs, kad gautum kažką atgal. Su žmonėmis praleidžiu daug laiko, įsiklausau į tai, ką jie sako, ir į kiekvieną žmogų žiūriu kaip į individualybę. Aš neprivalau tikėti tuo, kuo jie tiki, bet, būdamas kažkieno erdvėje aš jaučiuosi privalantis stebėti viso to nevertindamas. Tai nereiškia, kad aš neįsikišiu, jeigu jausiu, kad situacija to reikalauja, bet aš renkuosi stebėti akimirką po akimirkos ir tiesiog priimti tai, ką matau ir patiriu, be išankstinių nusistatymų ar pretenzijų“, – sakė A.Karenas per interviu po jo knygos „White Pride“ išleidimo.
Pradėjęs projektą jis neskuba ir visada stengiasi į istoriją pažvelgti giliau, kartu išlaikydamas neutralumą. „Aš labai domiuosi religine ideologija ir marginalinėmis temomis. Labiau mėgstu dokumentuoti ilgas istorijas, nes jaučiu, kad istorija visada gali būti patobulinta; visada yra tam tikrų niuansų, kuriuos tu gali atrasti per vėlesnes keliones. Ši metodika man dirbant fotožurnalistu pasiteisino kaip labai naudinga, – sako A.Karenas. – Kuo daugiau laiko praeina ir kuo daugiau patirties aš sukaupiu, tuo didesnis tampa mano savikritiškumas, netgi redaguojant, bet viskas – projekto labui. Jaučiu, kad metu sau vis didesnius iššūkius ir visada steigiuosi nueiti dar giliau.“
A.Kareno sugebėjimas prieiti prie kukluksklano sudomino ir „Discovery“ – bendradarbiaujant buvo sukurtas dokumentinis filmas apie kukluksklaną, pavadintas „KKK: anapus gobtuvo“.
Parengė Jurgita Noreikienė
