78 metų Dalai Lama į Vilnių rugsėjį atvyksta Seime įkurtos Tibeto rėmimo grupės kvietimu. Šįkart į Vilnių Dalai Lama atvyks iš Rygos, kur, neoficialiomis žiniomis, jam nenumatyta net apsauga.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija Dalai Lamai suteikia ypatingojo svečio statusą, kuris numato apsaugą, transportą ir galimybę Tibeto dvasinį lyderį sutikti oro uoste prie lėktuvo.
Dalai Lamos gyvenimo faktai:
Dalai Lama XIV gimė 1935 metais liepos 6 d. smulkių žemdirbių šeimoje, Takceros kaime, Amdo provincijoje, šiaurės rytų Tibeto pakraštyje. Lhamo Tondupu (išvertus iš tibetiečių kalbos „Troškimus išpildanti Deivė“) – taip tėvai pavadino būsimąjį Tibeto karalių.
1937 metais jis buvo pripažintas didžiojo tryliktojo Dalai Lamos Tupteno Gjaco inkarnacija.
1939-ųjų vasarą su didele palyda mažasis Dalai Lama XIV iškeliavo į Tibeto sostinę Lhasą. Kelionė užtruko tris mėnesius.
1940 metais jis buvo įšventintas novicijumi vienuolyne ir jam suteikiami Tibeto dvasinio vadovo įgaliojimai bei naujas vardas – Džetsunas Navangas Lobsangas Ješi Tenzinas Gjatso Sisumas Vandžuras Tsungpa Mepai Dhe Palsangpo – Garbingasis, Valdąs savo Kalbą, Maloningą Širdį ir Protą, Išminties Vandenynas, Tikėjimo Sergėtojas, Trijų Pasaulių Viešpats, Visa Regintysis.
1949 metais Kinijos Liaudies Armija palengva ėmė skverbtis į Tibeto teritoriją, o 1950 spalio 7 dienos atvirai peržengė Tibeto sienas.
1950 lapkričio 17 dieną Dalai Lama XIV oficialiai tapo politiniu Tibeto lyderiu.
1954 metais jis išvyko į Pekiną tartis dėl taikaus susidariusios situacijos sprendimo. Ten susitiko su komunistų vadovu Mao Dzedunu bei kitais Kinijos Liaudies Respublikos lyderiais.
1959 metais Džokhango šventykloje, stebint 20 tūkst. vienuolių, Jo Šventenybė išlaikė egzaminus ir jam buvo suteiktas Gešės Lharampos – aukščiausias Tibeto mokslinis laipsnis.
Ilgametės Dalai Lamos XIV pastangos taikiu būdu išspręsti tibetiečių-kinų konfliktą buvo Pekino valdžios ignoruojamos. 1959 metų kovo 10 d. Lhasoje prasidėjo nacionalinis tibetiečių sukilimas, kurio dalyviai reikalavo kinų valdžios pasitraukimo iš Tibeto.
Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija šį sukilimą žiauriai numalšino. Netrukus prasidėjo žiaurios tibetiečių represijos, pasauliečių ir vienuolių žudymai bei budistinės Tibeto civilizacijos naikinimas.
Baiminantis, kad Kinijos valdžia gali pakenkti Tibeto vadovui, Dalai Lama XIV, persirengęs pasaulietiniais drabužiais, su maždaug 300 asmenų pasitraukė iš Lhasos ir sėkmingai perėję sieną pasiprašė politinio prieglobsčio Indijoje.
1960 metais Indijos vyriausybė tibetiečių pabėgėliams Šiaurės Indijos regione visam laikui išskyrė nedidelį žemės plotą aplink mažą Dharamsalos miestelį. Ilgainiui čia įsikūrė Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, Tibeto vyriausybė tremtyje bei tūkstančiai tibetiečių pabėgėlių, kasmet plūstančių iš okupuotos Tėvynės.
Dharamsaloje ir kitose Indijos vietose atkurti pagrindiniai Tibeto vienuolynai ir kiti budistiniai centrai, kuriuose siekiama puoselėti tikrojoje tėvynėje įprastą, bet dažnai negalimą gyvenimo būdą, vienuolystės, tibetietiškos medicinos, religinio meno bei pasaulietiškų amatų tradicijas. Todėl Dharamsala šiandien dažnai vadinama „mažąja Lhasa“.
Pirmąjį tremties dešimtmetį Dalai Lama XIV ne kartą kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizaciją, prašydamas imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant Tibeto tautos tragediją. 1959, 1961 ir 1965 metais JT Generalinė Asamblėja priėmė tris rezoliucijas, kuriose Kinija yra kviečiama bendradarbiauti sprendžiant tibetiečių klausimą.
1962 metais anglų kalba buvo išleista pirmoji Jo Šventenybės Dalai Lama XIV knyga „Mano šalis ir mano tauta“. Nuo tada išleista per pusšimtis kitų knygų, kurių autoriumi ar bendraautoriumi yra Jo Šventenybė.
1963 metais Dalai Lama XIV, klodamas pamatus būsimo nepriklausomo Tibeto valdymui, paskelbė demokratinę konstituciją, sukurtą remiantis budistiniais principais bei Tarptautine žmogaus teisių deklaracija.
Nuo 1967 metų jis nuolatos keliauja po visą pasaulį, skelbdamas nesmurtinio pasipriešinimo kelią, mokydamas atjautos bei kelio į laimę.
1973 metais Dalai Lama XIV susitiko su popiežiumi Pauliumi VI, o 1980 m., 1982 m., 1990 m., 1996 m. ir 1999 m. – su popiežiumi Jonu Pauliumi II.
Nuo 1973 metų iki dabar daugelyje pasaulio šalių Dalai Lama XIV įvairiose pasaulio šalyse pagerbtas premijomis, garbės vardais bei padėkomis už savo budistinės filosofijos darbus, tarpreliginio dialogo skatinimą, taikaus konfliktų sprendimo propagavimą, žmogaus teisių gynimą bei rūpestį gamtos apsauga.
1987 metais JAV Kongrese Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, kaip pirmą žingsnį siekiant taikos Tibete, pasiūlė „Penkių punktų taikos planą“, kuriuo siekiama atkurti žmogaus teises bei demokratiją Tibete, nutraukti kinų naujakurių perkėlimo į Tibetą politiką, nustoti Tibeto žemę naudoti branduolinių bei cheminių atliekų laidojimui ir kt.
1989 metais gruodžio 10 dieną „už nesmurtinės kovos propagavimą dėl Tibeto išsilaisvinimo, taikingą filosofiją, kuri remiasi didžia pagarba viskam, kas gyva, ir pasaulinės atsakomybės, apimančios žmoniją ir gamtą, koncepciją.“ Jo Šventenybė Dalai Lama XIV apdovanotas Nobelio Taikos premija.
1990 metais balandžio 4 d. pradžioje Jo Šventenybė Dalai Lama XIV vienas pirmųjų telegrama pasveikino ką tik Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą.
1991 metais Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pirmą kartą lankėsi nepriklausomoje Lietuvoje, o 2001 jis aplankė Lietuvą antrą kartą.
2011 kovo mėnesį Dalai Lama XIV atsisakė politinio Tibeto vadovo pareigų. Rugpjūčio mėnesį, po įvykusių demokratinių rinkimų, Tibeto vyriausybės tremtyje vadovu prisaikdintas Harvardo universiteto (JAV) absolventas Lobsangas Sangay.
Rugsėjo 13 dieną Dalai Lama skaitys viešą paskaitą „Kelias į Taiką ir Laimę Globalioje visuomenėje“ „Siemens“ arenoje. Ši paskaita – nekomercinis ne pelno siekiantis renginys – už bilietus renkamos aukos vizito išlaidoms padengti. Surinkus daugiau lėšų – jos bus panaudotos Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV nuožiūra. Bilietus platina „Tiketa“.
