15 narių turinti JT Saugumo Taryba dėl Sirijos nesutaria nuo pat 2011-ųjų, kai šioje šalyje prasidėjo neramumai, dabar jau virtę pilietiniu karu.
Sirijos lyderio Basharo al-Assado sąjungininkė Rusija ir Kinija jau yra vetavusios tris rezoliucijas, kuriose smerkiami Damasko režimo veiksmai.
Vis dėlto JAV į karinius konfliktus kitose šalyse yra sėkmingai įsikišusios ir be JT Saugumo Tarybos pritarimo. Geriausias pavyzdys – NATO kampanija Kosove 1999 metais.
Burs „norinčiųjų koaliciją”?
Bet koks karinis JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų sąjungininkių smūgis Sirijai įsiutintų Rusiją, kuri tokius veiksmus iš anksto vadino neteisėtais.
Tačiau JAV veikiančios Tarptautinių santykių tarybos vadovas Richardas Haasas atmeta Maskvos bandomą primesti mintį, kad Sirijos užpuolimui būtinas JT pritarimas.
„JT Saugumo Taryba nėra vienintelis teisėtumo sargas. Kaip daug kas jau pastebėjo, Kosove ji buvo apeita.
Teigti, kad tik Taryba gali nuspręsti, kas teisėta, o kas – ne, leidžia tokiai šaliai kaip Rusija tapti vienintele tarptautinių santykių teisėja”, – sako R.Haasas.
Smūgiui Sirijai teisėtumo galėtų suteikti „norinčiųjų koalicija” – grupė šalių, siekiančių parodyti B.al-Assadui, kad cheminės atakos netoleruotinos.
Anot R.Haaso, į tokią koaliciją įeitų musulmonų valstybės, o ją formaliai paremtų NATO.
Retorika staigiai pasikeitė
JAV ir Europos šalių pareigūnai pastaruoju metu neretai kalba apie NATO kampaniją 1999 metais, kuria buvo siekiama priversti Jugoslavijos prezidentą Slobodaną Miloševičių pasitraukti iš Kosovo.
Tą kartą Vašingtonas apėjo balsavimą JT Saugumo Taryboje, taip išvengdamas Maskvos veto, o operaciją parėmė NATO sąjungininkai.
Niujorko universiteto užsienio politikos eksperto Richardo Gowano teigimu, kampaniją Sirijoje formaliai galėtų paremti ir Arabų lyga – kaip operacijos Libijoje 2011 metais atveju.
Žinoma, JAV prezidentas Barackas Obama siekia veikti kitaip nei jo pirmtakas George’as W.Bushas ir ieškoti tarptautinių kompromisų.
Todėl jam operacijos Sirijoje teisėtumas ypač svarbus.
Oficialiai Baltieji rūmai sprendimo dėl Sirijos dar nepriėmė.
Bet itin griežti, netgi karingi JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry komentarai apie „beatodairiškas civilių žudynes” rodo, kad smūgio vis dėlto bus sulaukta.
„Moterų ir vaikų žudymas cheminiais ginklais yra morališkai koktus. Nepaisant pasiteisinimų ir išsisukinėjimų, kuriuos kai kas pateikė, tai yra nepaneigiama”, – pareiškė J.Kerry.
Lūžis retorikoje buvo staigus. Mat dar praėjusios savaitės pabaigoje B.Obama buvo perspėjęs, kad kruvini konfliktai Artimuosiuose Rytuose „gali įklampinti JAV į labai sudėtingą padėtį”.
Būdų užsitikrinti paramą yra
Be formalių operacijos palaiminimų iš NATO ar Arabų lygos, B.Obama turi ir kitų išeičių – pavyzdžiui, JT chartijos 51 straipsnį.
Jame skelbiama apie „prigimtinę teisę imtis individualios ar kolektyvinės savigynos, jei įvykdomas JT narės ginkluotas užpuolimas”.
Tad teoriškai Turkija ar Izraelis galėtų prašyti JAV ir jų sąjungininkų pagalbos dėl šių šalių pasienyje su Sirija jau trečius metus liepsnojančio smurto.
Tiesa, diplomatų teigimu, pagrįsti karinį smūgį JT chartijos 51 straipsniu būtų sudėtinga. Mat praėjusios savaitės cheminė ataka tiesioginės žalos nei Turkijai, nei Izraeliui, nei JAV nepadarė.
Vašingtonui praverstų ir 1950 metais priimta Vienybės taikos labui rezoliucija.
Dokumentas leidžia JT Generalinei Asamblėjai sušaukti neeilinę sesiją ir perimti Saugumo Tarybos kompetenciją tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo srityje.
Ši rezoliucija leido JAV ir jų sąjungininkams apeiti Sovietų Sąjungos veto JT Saugumo Taryboje, kai Maskva bandė tokiu būdu nutraukti paramą JT tarptautinėms pajėgoms, 1950–1953 metais kovojusioms Korėjos kare.
Jei JAV ir neprimins Vienybės taikos labui rezoliucijos, įmanoma, kad amerikiečiai paramos JT Generalinėje Asamblėjoje ieškos neįpareigojančios rezoliucijos forma.
Tokia rezoliucija, žinoma, neprilygtų JT Saugumo Tarybos mandatui, bet parodytų, kad daugelis pasaulio šalių remia karinę bausmę Sirijai už cheminio ginklo panaudojimą.
„Tokia išeitis turi potencialo. Rusija ir Kinija aršiai prieštaraus, tačiau šias šalis užgoš dauguma kitų JT Generalinės Asamblėjos narių”, – įsitikinęs R.Gowanas.
Palaiko vienintelį sąjungininką
Tiesa, pastarasis kelias ilgas – neaišku, ar B.Obama nusiteikęs tiek laukti. Tad kalbama ir apie galimybę kariniams smūgiams Sirijai pritarti jau po jų.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas konfliktą Sirijoje praėjusiais metais pavadino pilietiniu karu.
Tai reiškia, kad šioje šalyje galioja Ženevos konvencijos.
O JT diplomatai tikina, kad dujų ataka yra karo nusikaltimas, netgi nusikaltimas žmonijai.
Vis dėlto Rusija nenustygsta. Maskva smerkė ir NATO kampaniją Kosove, ir 2011-ųjų Aljanso operaciją Libijoje.
Ne išimtis – ir Sirija, bet režimas paramos iš Rusijos sulaukia todėl, kad yra vienintelis likęs Maskvos sąjungininkas Artimuosiuose Rytuose.
„Užbaigti isteriją dėl Sirijos” raginanti Maskva vis stengiasi priminti 2003 metų invaziją į Iraką.
Esą Vašingtonas tada irgi subūrė „norinčiųjų koaliciją”, bet tik tam, kad ilgainiui įsitikintų, jog Irakas neturi masinio naikinimo ginklų. O jie ir buvo pretekstas įsiveržti į šalį.
JAV jau ruošiasi būsimam smūgiui
Aiškėja galimas JAV ir amerikiečių sąjungininkų karinių veiksmų prieš Siriją scenarijus. Režimo pajėgoms greičiausiai panaudojus cheminį ginklą prieš civilius, Vašingtonas esą planuoja 1–2 dienų karinį smūgį.
Kaip skelbia dienraštis „The Washington Post”, JAV prezidentas B.Obama svarsto apie ribotos apimties ir ribotos trukmės intervenciją.
Operacija esą būtų vykdoma iš Viduržemio jūroje esančių JAV karo laivų paleidžiant raketas arba panaudojant ilgojo nuotolio bombonešius. Ataka būtų nukreipta į taikinius, tiesiogiai nesusijusius su Sirijos cheminio ginklo programa.
Be to, dėl galimos karinės intervencijos Sirijoje JAV paprašė galimybės naudotis dviem bazėmis Pietų Graikijoje ir Kretoje. Apie tai vakar pranešė Atėnų laikraštis „Kathimerini”.
Kalbama apie Sudos bazę Vakarų Kretoje ir Kalamatos oro uostą Peloponeso pusiasalyje. Esą jau registruojamas karinių skrydžių aktyvumas per Graikijos oro erdvę Viduržemio jūros rytinės dalies link.
Karinio smūgio laikas priklausys nuo trijų veiksnių: informacijos apie cheminio ginklo panaudojimą patvirtinimo, konsultacijų su sąjungininkais ir Kongresu baigties bei tarptautinės teisinės padėties įvertinimo.
Be to, karinė intervencija bus vykdoma tik iš Sirijos išvykus JT cheminių ginklų ekspertams. Vakar inspektoriai dar dirbo Damaske ir jo priemiesčiuose.
Vakarų pareigūnai vakar Stambule informavo Sirijos opoziciją, kad režimui bus smogta dar šią savaitę.
