Šaltojo karo laikais po storu Arkties ledo sluoksniu nuolat patruliavo povandeniniai laivai, pasirengę bet kurią akimirką paleisti branduolinėmis galvutėmis užtaisytas raketas į priešininkų strateginius objektus. Tad strategine prasme šis regionas buvo ypač svarbus, o Rytų ir Vakarų konfrontacijai kiek atslūgus sumenko ir svarba. Bet dabar įtampa vėl auga. Tik ne dėl raketų, o dėl gamtos turtų, rašo „Lietuvos rytas”.
Arktyje auga laivų srautai, planuojama dujų ir naftos gavyba, o interesų nevengiama paremti jėgos diplomatijos demonstravimu. Tai tik pirmosios kovos dėl Arkties užuomazgos, į kurias veliasi vis daugiau šalių. Ko galima tikėtis ateityje?
Klimato atšilimas ir laivyba
JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, Arktyje yra iki šiol nepaliestos 30 proc. pasaulio dujų ir 13 proc. naftos išteklių atsargos.
Kol šį regioną visais metų laikais kaustė storas ledo sluoksnis, jų išgavimas ir laivyba atrodė sunkiai tikėtini. Dabar dėl klimato atšilimo vasarą atsiveria naujas, daug trumpesnis jūrų kelias tarp Amerikos ir Eurazijos, kuriam nereikia ledlaužių.
O jis, pasak Arkties instituto ekspertų Malte Humperto ir Andreo Raspotniko, gali būti trumpesnis 40 proc., palyginti su iki šiol įprastu keliu per Sueco ar Panamos kanalus.
Dar prieš keletą metų manyta, kad, nepaisant globalinio klimato atšilimo, Šiaurės ašigalis liks sukaustytas ledo iki pat šio amžiaus pabaigos.
Bet dabar, kaip teigia JAV Nacionalinės okeanų ir atmosferos tyrimo valdybos bendradarbis Jamesas Overlandas, visiškai įmanoma, kad vasarą 2030 m. ar net anksčiau šiauriausiame mūsų planetos taške nebus ledo ir netgi kelias per Šiaurės ašigalį bus tinkamas jūrų navigacijai.
Arkties instituto ekspertai teigia, kad ledo sluoksnis Arktyje, palyginti su 1979 m., kai jis pradėtas stebėti kosminiais palydovais, vasarą suplonėjo iki 70 proc., o teritorija, kuri lieka aptraukta ledu, sumažėjo iki 40 proc.
Dėl to laivų srautas Arkties vandenynu, palyginti su praėjusiais metais, šį sezoną išaugs 5 kartus. Vien 2012 m. per Arktį gabenta 1,5 mln. tonų krovinių – dvigubai daugiau nei 2011 m.
Naftos ir dujų karštligė
2012 m. Rusijos bendrovė „Rosneft” ir Italijos kompanija ENI sutarė dėl gamtos išteklių žvalgybos Barenco jūroje. Šių metų kovą Rusijos dujų bendrovė „Novatek” ir prancūzų kompanija „Total” pasirašė susitarimą dėl darbų Rytų Tazovo telkinyje.
Šios dvi kompanijos su Kinijos kompanija „China National Petroleum” ant Arkties vandenyno kranto statys suskystintųjų dujų terminalą. Jo produkcija keliaus į Kiniją. Projekto vertė – 20 mlrd. dolerių.
Į Arktį, susitarusi su Rusija, kelia koją ir „Exxon Mobil” (JAV). Kanados Atlanto tarybos ekspertės Brennos Owen teigimu, naftos ir dujų žvalgymas bei gavyba Arktyje gali apversti aukštyn kojomis situaciją naftos ir dujų gavybos sektoriuje pasaulyje, sumažindama Artimųjų Rytų, Venesuelos ir Nigerijos svarbą.
Žinoma, esama ir nerimo dėl pavojų. Arktyje būtų sunku išvengti ekologinės katastrofos, jeigu, pavyzdžiui, išgaunant naftą įvyktų avarija, mat regione nėra išplėtota infrastruktūra avarijos padariniams likviduoti.
Gavybos sezonas truktų tiktai keletą mėnesių. Jei avarija įvyktų jo pabaigoje, visą likusį metų laiką gamtinės sąlygos neleistų sustabdyti to naftos išsiliejimo ir paplitimo.
Vienintelė Arkties taryba atsakinga už politiką šiame regione. Ši institucija iš pradžių svarbiausiu savo tikslu laikė Arkties ekologijos išsaugojimą. Gamtos išteklių žvalgyba ir gavyba tarp jos darbų atsirado vėliau. Bet pasaulio įtakingųjų šalių interesai Arktyje tokie dideli, kad gali nustelbti pradinį organizacijos tikslą.
Susikerta galingųjų interesai
Arkties taryboje yra 8 nuolatinės narės: Kanada, Danija, atstovaujanti Grenlandijos bei Farerų salų interesams, Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija, Švedija ir JAV.
Tai valstybės, kurios turi bent dalį teritorijos už Arkties rato. Dabar į Arkties tarybą ėmė belstis ir toliau esančios pasaulio šalys. Tiesa, jos gali būti tik stebėtojos.
Šį pavasarį po kelerius metus trukusių diskusijų nuolatinėmis stebėtojomis tapo šešios valstybės: Kinija, Japonija, Indija, Pietų Korėja, Singapūras ir Italija.
Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija šį statusą jau buvo įgijusios iki tol.
Kinus masina ištekliai
Įdomu tai, kad bene didžiausią apetitą rodo Azijos galingieji. Japonijos tarptautinių santykių institutas parengė rekomendaciją vyriausybei, kurioje pažymėjo, kodėl svarbu aktyviai dalyvauti Arkties politikoje.
Japonija pirmauja pasaulyje pagal importuojamų skystųjų dujų kiekį ir yra trečia pagal naftos importo kiekį.
Ji viena pirmųjų gavo suskystintųjų dujų, atplukdytų iš Arktikos Šiaurės jūrų keliu.
Tai jai labai svarbu atsikratant priklausomybės nuo energijos išteklių tiekėjų iš Artimųjų Rytų. Japonija jau parengė ir technologiją dujų gavybai Arkties sąlygomis.
Vis dėlto labiausiai Arkties regiono valstybėms nerimą kelia Kinijos apetitas. Dar 2010 m. visi buvo šokiruoti Kinijos pareiškimų, kad Arktis priklauso visoms pasaulio tautoms, vadinasi, ir Kinijai.
Stodami į Arkties tarybą Pekino politikai turėjo pakeisti retoriką, bet ir šiandien, kaip teigia JAV armijos karinio koledžo Strateginių tyrimų instituto profesorius Stevenas Blanckas, Kinija tvirtina esanti šalis, turinti ypatingų interesų Arktyje.
Gviešiasi visos teritorijos
Kol kas daugiausia užkariaujant Arktį yra pasistūmėjusi Rusija. Daug dabartinėje situacijoje lemia ir klimato sąlygos.
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra paskelbė, kad ne visoje Arkties teritorijoje ledas tirpsta vienodu greičiu. Labiausiai prieinamas navigacijai bus kelias ties Rusija.
Mažiau prieinamas – ties Kanada ir Grenlandija, priklausančia Danijai. Šiais metais Rusija iš 392 paraiškų praplaukti Šiaurės jūrų keliu atmetė 52. Rusija jaučiasi šio kelio ir Arkties šeimininke.
Rusijos kariškių žurnalo „Nacionalinė gynyba” vyriausiasis redaktorius Igoris Korotčenka tvirtina, kad šios šalies diplomatai, dirbantys su Arktimi, privalo turėti už nugaros karinį potencialą, o žodžio kišenėje paprastai neieškantis vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas pareiškė, jog tai turi būti plieninio kumščio diplomatija.
Savo pretenzijas į visą Arktį Rusija pareiškė 2007 m. Ji pasiuntė karinį povandeninį laivą į Šiaurės ašigalį ir iškėlė ten Rusijos vėliavą. Šiam žygiui vadovavo žinomas Arkties tyrinėtojas, politikas, Federacijos Tarybos narys Artūras Čilingarovas.
Dabar jis teigia, kad Rusija šių metų pabaigoje pareikš pretenzijas į papildomą 1,2 mln. kv. km teritoriją.
A.Čilingarovas išgarsėjo tvirtinimu, kad Lomonosovo ketera Arkties vandenyne esą yra Rusijos kontinentinio šelfo dalis. Rusijos pretenzijas pripažinus, jai atitektų beveik visa Arktis.
Suprantama, tam prieštarauja Kanada ir Danija, kurios turi savų interesų.
Beje, įdomu tai, kad JAV kol kas laikosi atokiai. Gal ir ne veltui. JAV karinės jūrų akademijos atliktos studijos išvadose teigiama, kad šios šalies karinės jūrų pajėgos nėra pakankamai pasirengusios ilgalaikėms operacijoms Arktyje.
Tuo metu Rusija praėjusią vasarą Arktyje surengė didžiausius po šaltojo karo laikų karinius manevrus. Nestebintų, jeigu panašias pratybas imtų rengti ir kitos šalys.
Įsikiš NATO ir ES?
Kai kurios Arkties tarybos narės kelia klausimą, ar nereikėtų į šio regiono klausimus įsikišti ir NATO arba ES.
Švedija, Suomija ir Danija norėtų matyti aktyvesnį ES vaidmenį regione, nors pati ES vis dar nėra nuolatinė stebėtoja Arkties taryboje.
O štai Norvegija norėtų matyti aktyvesnį NATO vaidmenį. Tiesa, praėjusią gegužę NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas atsakė, kad kol kas NATO didesnių ketinimų Arktyje neturi.
Netrūksta manančiųjų, kad A.Foghas Rasmussenas paskubėjo. Bet net ir palaikantys aktyvesnį šio karinio aljanso vaidmenį Arktyje pripažįsta, kad apie tai NATO strateginėje koncepcijoje nėra užsimenama.
Šių metų vasarą NATO gynybos koledžas Romoje parengė studiją, kurioje NATO raginama, kol nevėlu, įsitraukti į Arkties reikalus.
Studijos autorius Brooke’as Smithas-Windsoras tvirtina, kad NATO neturi teisės ignoruoti šio strategiškai svarbaus pasaulio valstybėms regiono, nes Aljanso narės de jure ir de facto savo teritorija prieina prie pusės Arkties regiono.
