Prieš daugiau nei du dešimtmečius ši Lenino statula išdidžiai stovėjo Bauskės miestelio centrinėje aikštėje, rašo „Lietuvos rytas”.
Niekas nedrįso jo liesti, Leninui pagarbiai lenkėsi, bet papūtę nepriklausomybės vėjai Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, nušniojo visas Lenino statulas ir nuginė jas į užmarštį. Kai kranas nukėlė Bauskės Leniną nuo pjedestalo 1991-aisiais, 14 metų statula gulėjo miesto pakrašty.
Senyvo amžiaus žmonės iš įpročio ar įsitikinimo vis dar lankydavosi čia nusilenkti Leninui, o jaunimas susiburdavo išgerti.
Jaunuoliai ir laikas Leninui buvo negailestingi – Leninas pabalo, buvo nuskelta dalis nosies, o pati statula atlaikė nesuskaičiuojamą daugybę butelių dūžių.
Kai Meinartas Mėtelis, Latvijos verslininkas, sumanė išvežti apgadintą statulą, pensininkai liejo graudžias ašaras.
„Kaip gaila, kas mus dabar kasdien sveikins?” – tokias sovietmečio besiilginčių pensininkų raudas prisimena M.Mėtelis. Nuo to laiko, kai jis į savo sodybą netoli Kuldygos atsigabeno Leniną, praėjo 8 metai.
Dabar jo sodyboje – tonos sovietinių reliktų: statulų, vėliavų, paveikslų, radijo imtuvų, baldų, sovietinių rublių, medalių ir kitų daiktų.
Pamažu kaupiama kolekcija subrandino mintį steigti sovietinį muziejų arba parką. Tik štai problema: sovietinių reliktų kaina šoktelėjo iki nematytų aukštumų, o pačių statulų tenka gerai paieškoti.
Sudėtinga gabenimo operacija
M.Mėtelio sodyba įkurta 200 kilometrų į vakarus nuo Bauskės. Atgabenti 38 tonų Lenino statulą nebuvo lengva užduotis.
„Didoka operacija buvo”, – lakoniškai prasitarė latvis. Iš suomiško granito iškalta statula pasirodė per sunki net dviem kranams. Bet verslininkas buvo užsispyręs – surado kitus kranus, kurie jį iškėlė, o raketoms vežti pritaikytas sunkvežimis atgabeno Lenino statulą į verslininko sodybą ir pastatė vidury miško.
Čia turėtų būti įkurtas sovietinių reliktų parkas. Kiek kitoks nei Grūto parkas Lietuvoje, kurį užsieniečiai pamėgo vadinti „Stalino pasauliu” (Stalinworld).
Iš pažiūros – jokio skirtumo. Čia, be Bauskės Lenino, jau suguldyti dar trys Iljičiai iš skirtingų miestų. Be to, visi kiti sovietiniai daiktai taip pat tvarkingai sudėlioti privačiame M.Mėtelio muziejuje.
Latvis jaučiasi pavėlavęs
Pats verslininkas skuba pabrėžti, jog jis nėra sovietmečio gerbėjas. Jo kuriamas teminis parkas tiesiog turėtų išsaugoti dalelę dažniausiai nemalonios istorijos ateities kartoms.
„Noriu, kad jauni žmonės ateitų čia, iš to mokytųsi ir ateityje nekartotų tų pačių klaidų”, – sakė M.Mėtelis.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad toks istorijos mokymasis nėra pigus hobis, ir neaišku, kiek jį bus galima tęsti. Kartais verslininkas pasvarsto, kad pigiau atsieitų prabangių automobilių, o ne sovietinių reliktų kolekcionavimas.
„Mano klaida, jog pradėjau per vėlai. Lietuvoje sovietinius daiktus pradėjo rinkti anksčiau, kai susidomėjimas nebuvo toks didelis. Dar visai neseniai Lenino statulą buvo galima gauti už butelį konjako, bet dabar jau ne”, – teigė M.Mėtelis.
Neseniai jis mėgino įsigyti dar vieną Lenino statulą, kuri Skrundos miestelyje gulėjo, regis, niekam nereikalinga. Tačiau Leninas turėjo savininką, kuris užsiprašė 10 tūkst. latų (49 tūkst litų). Tokia kaina M.Mėteliui pasirodė per didelė.
Sovietiniai reliktai brangsta
Daug kainuoja ne tik statulos. Pavyzdžiui, už sovietinio admirolo švarką M.Mėtelis suplojo tūkstantį latų (4,9 tūkst. litų). Maži paveikslai ir sovietinių lyderių biustai kainuoja šimtus latų. Be to, netrūksta ir konkurencijos.
Antai Rygoje jau įkurtas specialusis Lenino muziejus, kuriam vadovauja Pėteris Arnis Eizinis. Tiesa, su M.Mėtelio užmačiomis šio muziejaus nepalyginsi – vos du nedideli kambariai prigrūsti daiktų, susijusių su revoliucijos vadu: nuo Lenino plakatų iki raštų. P.A.Eizinis tiesiog nori turėti viską, kas susiję su Leninu.
„Sklando legenda, kad kai Leninas 1900 metais lankėsi Rygoje, naktį jis praleido šiame kambaryje. O sovietiniais laikais buvo kone nerašyta taisyklė įrengti memorialinį butą kiekvienoje vietoje, kur Leninas ilsėjosi net nedaug laiko”, – sakė P.A.Eizinis.
Ir nors po nepriklausomybės atgavimo visi bandė atsikratyti sovietinės praeities liekanų, dabar sovietinių muziejų mada, regis, vėl grįžta, o jų istorinė svarba vertinama iš naujo.
„Be Latvijos nacionalinio karo muziejaus, karo aukų, be tokių rėmėjų kaip buvęs Rygos meras Alfredas Rubikas, greičiausiai neturėtume muziejaus, nes sovietiniai reliktai kainuoja vis brangiau”, – M.Mėtelio žodžius kartojo P.A.Eizinis.
Jis irgi susiduria su tokia pačia problema – Leniną įamžinusių relikvijų savininkai pajuto išaugusią vertę ir kelia kainas: už Lenino paveikslą, kabėjusį Rygos traukinių stotyje, prašoma 3 tūkst. latų (14,7 tūkst. litų), už granitinį Lenino biustą – iki 5 tūkst. latų (24,6 tūkst. litų). Lenino ordinų kainos prasideda nuo šimto latų ir gali kainuoti iki tūkstančio.
Iškeliavo į užsienį
„Priežasčių esama įvairių. Pavyzdžiui, kai kurie ordinai pagaminti iš platinos. Vien metalas daug vertas”, – sakė P.A.Eizinis.
Be to, yra ir sentimentalių motyvų, mat kai kurie kolekcininkai retus Lenino ordinus medžioja tarsi retus pašto ženklus ir nesutinka jų parduoti net už didžiausias sumas.
Tiesa, paprastesni, kiekvienoje valstybinėje institucijoje sovietiniais laikais kabėję Lenino portretai kainuoja mažiau – jie vienodi. Skirtingai nei monumentai, kurių kiekvienas, nors ir panašus vienas į kitą, vis dėlto yra išskirtinis ir todėl vertingesnis.
„Ne kiekvienam buvo leidžiama kurti Lenino biustą. Tik Centro komiteto paskirti menininkai galėjo imtis darbo, kuris buvo uoliai prižiūrimas. Jei Lenino nosis pasirodydavo per ilga ar per trumpa, tokius monumentus drausdavo rodyti viešumoje”, – sakė kolekcininkas.
„Be to, išlikusių nesugadintų monumentų skaičius nėra toks didelis – kiekvienas miestelis turėjo tik po vieną Leniną, o atkūrus nepriklausomybę daugelis statulų buvo išgabenta į užsienį, kur jos domino kolekcininkus”, – antrino Rygoje įkurtos meno galerijos „Antonija” savininkas Norbertas Sarmulis.
Jis iki šiol su neslepiama savimeile prisimena, kaip prieš maždaug 15 metų Londone „Sotheby’s” aukcione Lenino statulą pardavė už 20 tūkst. svarų sterlingų. Už panašias sumas įsigytų Lenino statulų yra Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kitose šalyse.
Paveldi ir atsitiktinai
Kita priežastis, kodėl statulos yra tokios brangios, – Latvijos įstatymai.
„Buvo priimtas įstatymas, kuriame parašyta, jog jei niekam nepriklausantis nekilnojamasis turtas yra kokio nors savininko žemėje, po metų tas turtas atitenka žemės savininkui”, – sakė M.Mėtelis.
Būtent todėl kai kas statulas paveldėjo atsitiktinai, kartais ir patys to nežinodami ar nenorėdami.
Nors užkėlus statulų kainas jų paklausa sumažėjo, Lenino statulų savininkai laikosi įsikibę vertybių – galbūt tikisi, kad jos dar labiau pabrangs, o pirkėjų vis tiek kada nors atsiras. O tai ironiška, mat tokiems kapitalistiniams principams pats Iljičius vargu ar pritartų.
Kita vertus, kai kuriems Leninų savininkams nerūpi nei kapitalizmas, nei komunizmas, jiems statulos – istorinės vertybės.
„Viename apleistame sandėlyje radau Rygos centre kadaise stovėjusį Leniną. Bet dabartinis savininkas už jokią sumą nesutiko parduoti statulos”, – apgailestavo latvis.
