Daugiau klausimų nei atsakymų ir atsitvėrimas tylos siena kelia daug įtarimų. Taip teigia Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijos narė Helene Flautre. Jos ir kitų kolegų iniciatyva EP ir toliau spaudžia Lietuvą bei kitas valstybes atnaujinti tyrimus dėl jų teritorijose galimai veikusių slaptų CŽV kalėjimų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Privalome išsaugoti visišką kankinimų draudimą. Europos istorijoje šis principas buvo tiek kartų ir taip žiauriai peržengtas, kad dabar pats metas mokytis iš klaidų”, – „Lietuvos rytui” teigė H.Flautre.
Pašnekovės įsitikinimu, net ir kovojant su terorizmu tikslas pateisina toli gražu ne visas priemones.
„Esu asmeniškai bendravusi su kaliniais, kurie prisipažino tardytojams suteikiantys bevertės informacijos, sakantys tai, ko iš jų tikimasi.
Libietis Ali Belhadjas pasakojo, jog bendrauti su Libijos tardytojais jį mokė britų slaptosios tarnybos. Dažnu atveju kankinimais išgaunama informacija yra bevertė”, – įsitikinusi prancūzė, reikalaujanti, kad Lietuva, Lenkija ir Rumunija įrodytų nepažeidusios žmogaus teisių ir savo teritorijose slapta nekalinusios ir nekankinusios galimų teroristų.
– Praėjusią savaitę EP vėl priėmė rezoliuciją, raginančią toliau ieškoti tiesos dėl slaptų CŽV kalėjimų ES teritorijoje. Kritikavote Lietuvą ir dabartinę padėtį palyginote su galvos slėpimu smėlyje.
– Prasidėjus šiam skandalui Lietuva buvo mūsų viltis. Lenkija ir Rumunija nenoriai vykdė tyrimus, o Lietuva išdrįso pradėti parlamentinį tyrimą ir net pripažinti tam tikrus dalykus.
Tačiau prokuratūra tyrimą nutraukė, nors žadėjo bylą vėl atnaujinti gavusi naujų duomenų. Naujų žinomų faktų visuma jau įpareigoja pažadą tesėti, bet Lietuvos prokurorai to nedaro.
Slapti skrydžiai tarp Maroko ir Lietuvos, Rumunijos, Suomijos visiškai atitinka hipotezę, kad palestinietis Abu Zubaydah buvo nugabentas į Lietuvą ir ten slapta kalintas.
Tačiau Lietuva to deramai neištyrė. Apie spragas proceso metu pasisakė ir Europos žmogaus teisių teismas.
Šį rugsėjį buvo girdėti naujų įtarimų, kad Lietuvoje nelegaliai kalintas dar vienas žmogus – Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsawi.
Bet net ir tada tyrimas neatnaujintas. Tai labai rimta situacija, o ją dar labiau apsunkina tai, jog Lietuva pirmininkauja ES Tarybai. Lietuva turėtų imtis veiksmų ir kviesti bendradarbiauti kitas ES šalis.
O CŽV sistema buvo paplitusi visoje Europoje, tik vienos šalys atvėrė savo oro erdves, kitos savo teritorijoje kūrė slaptus kalėjimus. ES susigadino reputaciją ir jos neatgaus, kol nebaigs tyrimų ir nenubaus kaltųjų.
– Esate viena tų, kurios iniciatyva EP spaudimas šalims narėms nemažėja. Į kokius klausimus jūs pati nerandate atsakymų?
– Kodėl skrydžių planai buvo klastojami? Kodėl trečiajame taške vienas kito laukdavo slapti lėktuvai, o vos susitikę po pusvalandžio kildavo Afganistano, Maroko, Lietuvos ir Rumunijos kryptimis?
Pati lankiausi slaptai įrengtose patalpose Lietuvoje. Neįtikėtina, bet visa įranga ten amerikinė, pirkimo ir nuosavybės dokumentai sudaryti išgalvotų asmenų vardais, bazė baigta statyti 2004 m., o kas ten vyko iki 2006 m. – visiškai neaišku.
– Buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus pareiškė galįs „duoti nukirsti galvą”, jog slaptų CŽV kalėjimų Lietuvoje nebuvo.
– Bet tvirti pareiškimai negali atstoti normalaus teisinio tyrimo. O jo nėra. Tad verčiau ne kirskime galvas, o atsakykime į klausimus.
Beje, manau, kad kiekvienoje šalyje toks slaptas bendradarbiavimas su CŽV galėjo vykti skirtingai ir negalime atmesti, jog be aukščiausių šalies pareigūnų žinios. Nors ir sunku tai įsivaizduoti.
Atvykusi į Vilnių diskutavau su oro uosto pareigūnais ir jie pripažino, jog kai kurie skrydžiai nebuvo tikrinami. Skrydžių slėpimas, nelegalus asmenų gabenimas reikalauja įvairiausių sričių specialistų bendradarbiavimo. O kad aukščiausi valstybės vadovai to nežinotų, sunkiai įsivaizduojama.
Bet saugumo ir žvalgybos tarnybos pajėgios savarankiškai vykdyti tokį bendradarbiavimą. Vienos taisyklės, ko gero, nėra, tad ir atsakomybė kiekvienoje šalyje galėtų būti skirtinga. Bet tai turi atskleisti tyrimas.
Noriu patikinti jus: labai norėčiau, kad po tyrimo paaiškėtų, jog joks kalinys Lietuvoje nebuvo slapta laikomas ir kankinamas. Bet faktas, kad šalys taip nenoriai atlieka tyrimus, kuria kliūčių, sumažina tyrimo lauką, atsisako suteikti informacijos, netiria naujų faktų, kelia įtarimų, jog slepiama kas nors skandalingo.
– Kokios tokio teisinio neveiksnumo priežastys?
– Neabejoju, kad nemažą dalį lemia politiniai susitarimai ir labai nedemokratiškas bendradarbiavimas tarp ES ir JAV nacionalinio saugumo bei žvalgybos tarnybų. Greičiausiai būtent jos instruktuoja politikus.
Manau, kad ir iki 2001 m. buvo panašus žinybų bendradarbiavimas, tačiau rugsėjo 11-osios įvykiai paskatino sukurti sistemą, kurios daugelis priemonių pažeidžia tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus.
Politikai naiviai mano, jog jei nieko nedarys, teisybė taip ir nepaaiškės. Beprasmiška manyti, kad šias bylas palaidos istorija. Tai neįmanoma.
Nelegalus asmenų gabenimas, kankinimas, slaptas kalinimas yra sunkūs, senaties termino neturintys žmogaus teisių pažeidimai. Be to, gyvos ir galimos jų aukos. Europos žmogaus teisių teismas jau pradėjo bylas, nukreiptas prieš dalį valstybių – tarp jų ir Lietuvą.
Todėl tikiu, kad teisybė išaiškės, net jei tam ir prireiks laiko.
