Londono šiaurėje įsikūrusios istorinės Haigeito kapinės jau daugiau nei prieš šimtmetį virto piligrimystės vieta viso pasaulio komunistams. Stebėtis neverta – juk čia palaidotas jų dievukas, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Haigeito beržų ir klevų paunksnėje ilsisi vokiečių filosofas, „Komunistų manifesto” autorius Karlas Marxas.
Aplink K.Marxo paminklą, ant kurio aukso raidėmis įrašytas buvusios SSRS gyventojams iki gyvo kaulo įgrisęs šūkis „Visų šalių proletarai, vienykitės!”, išsibarstę ir menkesnio rango komunistų lyderių ar ideologų kapeliai.
Visai šalia savo idėjinio vado ilsisi Irako, Pietų Afrikos Respublikos, kitų šalių kompartijų generaliniai sekretoriai. Pusiau juokais, pusiau rimtai sakoma, kad kuo aršesnis kairuolis, tuo arčiau pasislenka prie K.Marxo. Nesvarbu, kad jau po velėna.
Vos 16 metrų nuo dievuko yra palaidotas Ralphas Milibandas, vienas žymiausių XX amžiaus britų marksistų.
Būtent dėl šio dar 1994-aisiais mirusio sociologijos profesoriaus pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje liepsnoja karšta žurnalistinė ir politinė diskusija.
Britams parūpo ne tiek tai, ar opozicijoje esantis R.Milibando sūnus persmelktas tėvo komunistinių idėjų, bet ar velionį pašiepusi žiniasklaida neperžengė ribų.
Nekentė naujosios tėvynės?
Velionis R.Milibandas, ilgametis prestižinės Londono ekonomikos mokyklos dėstytojas, yra dabartinio parlamentinės opozicijos – Leiboristų partijos lyderio Edwardo Milibando tėvas.
E.Milibandas, britų spaudoje dėl savo kairuoliškų pažiūrų jau senokai pramintas Raudonuoju Edu, stojo į aršią kovą su dešinės pakraipos sensacijų besivaikančiu populiariu laikraščiu „Daily Mail”.
Leiboristų vadovas nedviprasmiškai pareikalavo, kad ir „Daily Mail” savininkas lordas Rothermere’as, ir vyriausiasis redaktorius Paulas Dacre’as viešai atsiprašytų už straipsnį, kuriuo apjuodintas jo velionis tėvas.
Rugsėjo 28-ąją ir spalio 1-ąją „Daily Mail” dukart išspausdino savo žurnalisto žydų kilmės brito Geoffrey Levy ilgą straipsnį, skirtą R.Milibandui.
Jau pats pavadinimas kirto iš peties: „Žmogus, kuris neapkentė Britanijos”.
Straipsnio paantraštė paaiškino: „Raudonasis Edas pažadėjo sugrąžinti socializmą. Tai duoklė tėvui, kurį jis dievino. Bet kuo iš tiesų tikėjo Milibandas vyresnysis? Atsakymas turėtų sukrėsti kiekvieną, mylintį Britaniją.”
G.Levy savo straipsnyje remiasi istoriku Michaelu Newmanu, parašiusiu R.Milibando biografiją. Tiesa, pats istorikas spalio pradžioje viešai pareiškė, kad „Daily Mail” iškraipė jo knygos esmę, išgriebdama iš konteksto paskiras frazes ir pastraipas.
Įrodymu tapo dienoraštis
Pagrindiniu G.Levy argumentu, neva įrodančiu, kad marksistas R.Milibandas „nekentė” Jungtinės Karalystės, tapo ištraukos iš šio intelektualo asmeninio dienoraščio.
Belgijoje gimusiam Lenkijos žydų palikuoniui Adolfui Milibandui tebuvo 16-a, kai Jungtinė Karalystė jam suteikė politinį prieglobstį.
Kaip ir tūkstančiams iš žemyninės Europos bėgusių žydų šeimų, ne visiems Milibandų šeimos nariams pavyko laiku pasitraukti, tad šeima per visą karą buvo perskelta į dvi dalis.
Adolfo Hitlerio nekentusiems britams ne itin patiko jaunuolio vardas, todėl jis greitai persivadino anglišku – tapo Ralphu. Rytiniame Londone su dėde apsigyvenusiam paaugliui R.Milibandui adaptacija britų visuomenėje nebuvo lengva: kaip ir į daugelį kitakalbių atvykėlių, į jį buvo šnairuojama, jis buvo diskriminuojamas buitinėse situacijose.
Tad būdamas vos 17 metų paauglys R.Milibandas savo dienoraštyje atvirai išliejo tulžį.
„Anglas yra aršus nacionalistas. Ši tauta galbūt yra labiausiai nacionalistinė visame pasaulyje.
Kartais net norisi, kad jie pralaimėtų karą ir pamatytų, kokie jie iš tikrųjų yra. Anglai be galo nekenčia žemyninės Europos. Jei jie praras savo imperiją, jiems tai bus didžiausias pažeminimas”, – taip lemtingais britams 1940-aisiais rašė paauglys.
„Daily Mail” tvirtino, kad net ir būdamas toks jaunas R.Milibandas jau buvo politiškai susiformavęs individas.
Esą jis pats dienoraštyje rašė, kaip tų pačių 1940-ųjų vasarą prie K.Marxo kapo Haigeite davęs „asmeninę priesaiką būti ištikimas darbininkų kovai”. Priesaikos jis laikėsi visą gyvenimą.
Anot „Daily Mail”, marksistas R.Milibandas ugningai neapkentė centrinių Jungtinės Karalystės institucijų – nuo Anglikonų bažnyčios ir karališkosios dinastijos iki šalies Lordų rūmų ir ginkluotųjų pajėgų. Jis norėjo paversti Leiboristų partiją marksistine politine jėga, kuri iškastų duobę kapitalistinei sistemai Didžiojoje Britanijoje.
Ėmė viešai ginti tėvą
Vis dėlto kaltinimai, kad jo tėvas „nekentė” Britanijos, rimtai užsiutino E.Milibandą. Supyko ir jo vyresnysis brolis Davidas – buvęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius, dabar vadovaujantis Niujorke įsikūrusiai tarptautinei humanitarinės pagalbos organizacijai.
Milibandų šeima iš „Daily Mail” pareikalavo besąlygiško atsiprašymo. Dienraštis nesutiko to padaryti, tačiau savo puslapiuose išspausdino E.Milibando viešą atsakymą, pavadintą „Kodėl mano tėvas mylėjo Britaniją?”.
Leiboristų lyderis pabrėžė, kad geriausias tokios meilės įrodymas ne žodžiai, o darbai. 1944-ųjų birželį 20-metis R.Milibandas savanoriu pasiprašė į Karališkąjį laivyną ir dalyvavo sąjungininkų išsilaipinime Normandijoje.
„Atmesti jo karinę tarnybą, jo darbus Jungtinėje Karalystėje ir sukurpti visą bylą apie „neapykantą” šaliai iš 17-mečio paauglio įrašų dienoraštyje, yra, be jokios abejonės, absurdiška”, – piktinosi E.Milibandas.
„Aršūs politiniai debatai nesuteikia teisės teršti mano tėvo reputacijos, abejoti jo patriotizmu, kai šis žmogus rizikavo savo gyvybe Antrojo pasaulinio karo metais.
Lygiai taip pat nepriimtina išspausdinti jo kapo nuotrauką su pajuokiančiu užrašu „grave socialist” (išvertus iš anglų k. – žodžių žaismas: „kapų socialistas” arba „užkietėjęs socialistas”)”, – straipsnyje skundėsi E.Milibandas.
Jis taip pat pabrėžė, kad negalima jo tėvo lyginti su XX amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiais Jungtinėje Karalystėje veikusiais britų stalinistais.
Taip, R.Milibandas buvo marksistas, tačiau jis pritarė Nikitos Chruščiovo įvykdytam Stalino asmens kulto naikinimui, o 1956aisiais Londono ekonomikos mokyklos profesorius Raudonasis Ralphas pasmerkė ir sovietų armijos susidorojimą su taikia Vengrijos revoliucija.
Parėmė ir valdantieji
Gindamas savo jau mirusio tėvo garbę leiboristų lyderis netikėtai sulaukė politinės paramos iš visų parlamentinių partijų vadovų. Premjeras ir konservatorių lyderis Davidas Cameronas prisipažino, kad jis lygiai taip pat kovotų už savo tėtį.
Vicepremjeras, liberaldemokratų vadovas Nickas Cleggas apgynė E.Milibandą pavartodamas anglų nacionalinio sporto – futbolo terminologiją.
„Politikoje, kaip ir futbole, reikia spirti į kamuolį, o ne į žaidėją. Ir juo labiau ne į žaidėjo tėvą”, – patarė N.Cleggas „Daily Mail” redakcijai.
„Žmogus gina savo tėvą. Ir gerai daro”, – pritarė populiarus Londono miesto meras Borisas Johnsonas, šiaip jau mėgstantis pašiepti E.Milibandą kaip Raudonąjį Milijonierių.
Leiboristų lyderis, kaip, beje, ir jo tėvas, įsikūręs ne proletariškame Rytų Londone, kaip derėtų socialistui, o viename prabangiausių Londono rajonų – Primrouz Hile. E.Milibandui priklauso mažiausiai pusantro milijono svarų (per 6 mln. litų) vertės namas.
Nenorėjo, bet atsiprašė
Tačiau net ir spiriamas politinių lyderių „Daily Mail” redaktorius P.Dacre’as nesutiko atsiprašyti. Maža to, tame pačiame puslapyje, kuriame laikraštis išspausdino E.Milibando atsakymą į kaltinimus, „Daily Mail” įdėjo didžiulį vedamąjį, kuriame užsispyręs kartojo: „Marksistas R.Milibandas nekentė Britanijos.”
Atrodo, kad toks užsispyrimas pakenkė laikraščio ir jo populiaraus tinklalapio reputacijai.
Kompanijos „YouGov” įvykdyta apklausa parodė, kad net 72 procentai britų įsitikinę, jog „Daily Mail” suklydo teigdamas, kad leiboristo lyderio tėvas nekentė šalies, kuri jam suteikė prieglobstį.
Septyni iš 10 apklaustųjų mano, kad dienraštis privalėtų atsiprašyti. Maža to, net ir dauguma paties „Daily Mail” skaitytojų – 57 procentai – yra tos nuomonės, kad Milibandų šeima nusipelno atsiprašymo. Vos 17 proc. mano, kad laikraštis elgėsi etiškai ir kad jis turėjo teisę apkaltinti britų marksizmo teoretiką neapykanta Jungtinei Karalystei.
Tad nors ir pro sukąstus dantis „atsiprašau” leidybos grupei „Daily Mail and General Trust” spalio pradžioje teko ištarti.
Mat paaiškėjo, kad sekmadieninis laikraštis „Mail on Sunday”, turintis atskirą redakciją ir vadovus nei „Daily Mail”, šiurkščiai pažeidė žurnalistinę etiką.
Geordie Greigas, „Mail on Sunday” redaktorius, be išlygų atsiprašė Milibandų šeimos po to, kai į dienos šviesą iškilo faktas, kad laikraštis pasiuntė savo žurnalistus į privatų šios šeimos renginį – E.Milibando dėdės profesoriaus Harry Keeno mirties metinių minėjimą.
Lordas Rothermere’as parašė E.Milibandui asmeninį laišką, kuriuo pakartojo viešai išsakytą atsiprašymą.
Vienas redaktoriaus pavaduotojas ir vienas žurnalistas buvo nušalinti nuo darbo, jų veiksmus tirs britų spaudos etikos priežiūros komisija PCC.
Leiboristai populiarėja
Leiboristų partija tokį atsiprašymą pavadino svarbiu žingsniu, bet pareikalavo, kad PCC ištirtų „Daily Mail” ir „Mail on Sunday” laikraščiuose vešančią kultūrą, „neatitinkančią britų vertybių ir padorumo”. Iš viso etikos priežiūros komisija PCC sulaukė net 760 skundų dėl atakos prieš R.Milibandą.
Beveik dviejų milijonų egzempliorių tiražą turintis ir šimto milijonų unikalių lankytojų internete per mėnesį sulaukiantis „Daily Mail” savo „nepaskelbtą karą” su leiboristų lyderiu E.Milibandu oficialiai motyvuoja noru apginti laisvąją rinką Jungtinėje Karalystėje.
Mat savo metinio partijos suvažiavimo kalboje leiboristų lyderis padarė visą seriją skambių pareiškimų, kurie dešiniesiems kvepia atviru socializmu ir posūkiu komandinės ekonomikos link.
E.Milibandas pažadėjo kur kas griežčiau kontroliuoti krizę sukėlusius investicinius bankus, padidinti mokesčius finansininkų gaunamam pelnui ir pažaboti dujų bei elektros tiekėjų antpelnį.
Raudonasis Edas rinkėjams pažadėjo: jei jo partija ateis į valdžią 2015-aisiais, bent porą metų dujų ir elektros sąskaitos vartotojams nekils.
Šį pažadą toris D.Cameronas pavadino neįvykdomu ir neatsakingu. Tačiau rinkėjai tokį E.Milibando kabliuką prarijo – jei rinkimai vyktų dabar, leiboristai juos laimėtų.
Apklausos rodo, kad su 38 procentų elektorato parama jie galėtų tikėtis daugumos vyriausybės. D.Camerono partija atsilieka net 10 procentų.
Keršija už apynasrį?
Vis dėlto itin aršūs „Daily Mail” asmeniniai išpuoliai prieš Raudonąjį Edą yra susiję ne vien tik su Leiboristų partijos ekonomikos politika ar kylančiu kairiųjų populiarumu.
Leidybinės imperijos vadovas lordas Rothermere’as ir jo ištikimas leitenantas P.Dacre’as jokiu būdu nenori susitaikyti su bręstančiomis svarbiomis permainomis spaudos versle.
Didžiąją dalį šių reformų pasiūlė nepriklausomas teisėjas lordas Levesonas, pernai atlikęs išsamų tyrimą apie tamsius Londono dienraščių klystkelius, kuriais šie beveik nebaudžiami braidžiojo pastaruosius 20 metų.
Ne kas kitas, būtent E.Milibandas prastūmė didžiąją dalį šių pasiūlymų šalies Parlamente.
Nors toną permainoms davė vienas po kito ėję nelegalaus klausymosi, sekimo ir papirkinėjimo skandalai, į kuriuos buvo įsivėlę bemaž visi stambieji britų laikraščiai, šių metų kovą leiboristų lyderio iniciatyva sutarta dėl partijų vienybės balsuojant už vadinamąją Karališkąją chartiją, kuri nuo šiol griežčiau reguliuotų spaudos pramonę.
„Daily Mail” tvirtina, kad tokia chartija sutryps 300 metų besitęsiančią laisvosios spaudos, kuri reguliuoja pati save, tradiciją.
Naujasis įstatymas esą suteiks politikams teisę nors ir netiesiogiai, per trečiuosius asmenis, paskirtus į specialią komisiją, kištis į kasdienius laikraščių leidybos reikalus.
Kaip alternatyvą Karališkajai chartijai „Daily Mail” ir dar dešimt stambių Londono dienraščių pasiūlė įkurti naują plačius įgaliojimus turintį nepriklausomą ombudsmeną.
Jis galėtų skirti iki 1 milijono svarų sterlingų baudas, blokuoti dar neišleistus straipsnius, reikalauti viešų atsiprašymų ir klaidų atitaisymų.
Tačiau su leiboristų parlamentarų pagalba tokia alternatyva buvo atmesta.
Dabar telieka techninis laiko klausimas: po kelių savaičių ar mėnesių įsigalios naujoji Karališkoji chartija, užmausianti apynasrį įsiutusiems britų buldogams – Londono laikraščiams.
Vieną tokių apynasrių Raudonasis Edas su dideliu malonumu užmaus ir jo nekenčiamam „Daily Mail”.
