Dalis prancūzų, kurie šį mėnesį stebėjo grupės romų teismą Prancūzijos mieste Nansi, į tokį klausimą atsakytų teigiamai, rašo „Lietuvos rytas”, remdamasis „The New York Times” ir AP informacija.
Trijų šeimų nariai iš Kroatijos – iš viso 26 asmenys – buvo nuteisti kalėti 2–8 metus už prekybą mergaitėmis nuotakomis ir berniukais jaunikiais.
Vaikų kaina siekdavo iki 270 tūkst. dolerių (694 tūkst. litų), nelygu jų gebėjimas vogti. Nepilnamečiai su plėšikų gaujomis būdavo siunčiami plėšikauti į Prancūziją, Belgiją ir Vokietiją, o tinklui vadovavo 66 metų močiutė.
„Neturime dokumentų, negalime dirbti.
Ką mes daugiau galime daryti? Mes juk irgi esame europiečiai”, – teisiamus gaujos narius užjautė ir Paryžiuje elgetaujanti jauna nėščia romė.
Vagys mėgavosi prabanga
Vis dėlto skurdas teisme nebuvo pagrindinis argumentas. Advokatai pribloškė proceso stebėtojus, nusikalstamą romų veiklą prilyginę jų tradicijoms.
„Ši bendruomenė keliauja per laiką ir erdvę, nepamiršdama savo tradicijų. Mums, europiečiams, sunku juos priimti. Jie išsaugojo savo įpročius ir siekį išlikti”, – aiškino dviejų nuteistųjų atstovas Alainas Behras.
Tiesa, kalbėti apie vogimą iš skurdo taip pat būtų buvę absurdiška.
Minėto teismo proceso metu vienas 20-metis liudininkas pasakojo, kad nuo 13 metų jis pavogė 600 tūkst. dolerių (1,54 mln. litų) vertės grynųjų pinigų ir papuošalų, kuriuos atidavė savo tėvams. Tai sudarė apie 7 tūkst. dolerių (18 tūkst. litų) per mėnesį.
Aplankę gaujos narių namus Kroatijoje tyrėjai ten rado marmurinius rūmus.
O jų tabore Prancūzijoje stovėjo automobiliai „Mercedes”, mėtėsi „Dolce & Gabbana” saulės akiniai ir „Louis Vuitton” rankinės.
Liudininkai pasakojo, kad mažiau įgudę vagišiai dėl talento stokos nuo vyresnių romų gaudavo pylos, nevengta ir skaudžių fizinių bausmių.
J.M.Le Penas bjaurėjosi smarve
Didelio atgarsio sulaukęs romų teismas ir 15-metės paauglės sulaikymas mokyklos autobuse vėl atkreipė Europos politikų dėmesį į vadinamąjį romų klausimą.
Prancūzai, regis, neprieštarautų, kad prieš šimtus metų iš Indijos atsikraustę klajokliai tiesiog išsinešdintų. Pastaraisiais metais Paryžius ne kartą vykdė masines romų nelegalų deportavimo akcijas.
Dar rugsėjo mėnesį Prancūzijos vidaus reikalų ministras Manuelis Vallsas pareiškė, kad tik mažuma romų galėtų pritapti prie prancūzų visuomenės.
Taip jis tarsi leido suprasti, jog didžioji dalis Prancūzijos romų, kurių čia yra apie 400 tūkstančių, turėtų palikti šalį.
Šalyje populiaraus kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto įkūrėjas Jeanas Marie Le Penas kalbėdamas apie romus net nesirenka žodžių.
Praėjusią vasarą Nicos romus jis pavadino smirdinčiais.
Romė tapo europarlamentare
Prancūzijos taikomos kraštutinės priemonės priimtinos ne visoms Europos valstybėms.
2011 m. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusi Vengrija parengė Europos romų strategiją. Pagal ją visos Bendrijos narės privalo parengti nacionalines romų strategijas ir imtis veiksmų atskirčiai mažinti.
Šiuo keliu jau žengia Ispanija, kur gyvena apie 750 tūkst. romų. Ispanai jais rūpinasi siekdami atsilyginti už represijas, kurias mažuma patyrė Francisco Franco diktatūros metais.
Ispanijoje beveik visi romų vaikai baigia pradinę mokyklą, tik 12 proc. jų bendruomenės gyvena lūšnose.
Kad romai gali gyventi visavertį gyvenimą, įrodo pirmosios romų kilmės europarlamentarės, Vengrijos atstovės Livios Jarokos pavyzdys.
Ji užaugo neturtingoje romų šeimoje. Skirtumas toks, kad tėvai skatino tris savo vaikus mokytis valstybinėje mokykloje.
Šiandien L.Jarokos sesuo yra muzikos terapeutė, o brolis – futbolo treneris.
„Mums, romams, taip pat reikia išmokti išsilaisvinti”, – mano L.Jaroka.
Romė paauglė buvo deportuota teisėtai
15-metės Leonardos Dibrani deportavimas iš Prancūzijos sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Prieš esą skandalingą pareigūnų elgesį protestavo tūkstančiai moksleivių.
Daugiausia piktintasi dėl to, kad L.Dibrani buvo priversta išlipti iš į ekskursiją vykusio autobuso klasės draugų akivaizdoje. Mat Prancūzijos įstatymai draudžia policijos pareigūnams imtis priemonių prieš paauglius, kol jie yra mokykloje arba netoli jos.
Vis dėlto Vidaus reikalų ministerija savaitgalį paskelbė, kad mokinės išsiuntimas iš Prancūzijos į Kosovą buvo teisėtas, nors policija esą galėjo elgtis ir apdairiau.
Ministerija pabrėžė turėjusi teisę deportuoti moksleivę, nes ji Prancūzijoje gyveno nelegaliai ir nėra kilusi iš kitos Europos Sąjungos šalies.
Pagal asmens dokumentus L.Dibrani ir jos artimieji yra iš Kosovo, o ši šalis nepriklauso ES. Tad tik Prancūzijos vyriausybė galėjo nuspręsti, ar leisti šeimai pasilikti šalyje.
Tiesa, L.Dibrani tėvas keliuose interviu teigė, kad paauglė iš tiesų yra gimusi Italijoje, kur šeima anksčiau trumpai gyveno. Tiesa, itališko paso mergina neturi.
Prancūzijos prezidentas po kilusios audros pareiškė, kad L.Dibrani gali grįžti ir tęsti mokslus Prancūzijoje, bet tik viena – be šeimos. Paauglė be artimųjų grįžti atsisako.
