JAV pareigūnų tikinimams, esą NSA perima tiktai teisėsaugą dominančių asmenų elektroninius laiškus ir pokalbių telefonu duomenis, suduotas dar vienas skaudus smūgis. Mat paaiškėjo, kad amerikiečiai prieš trejus metus buvo įsigudrinę įsilaužti į tuomečio Meksikos prezidento Felipe Calderono elektroninį paštą. Remdamasis „Der Spiegel”, AP, „Reuters” apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Meksika yra ne pirmoji artima JAV sąjungininkė, kurios lyderis atsiduria JAV žvalgybos akiratyje. NSA sekė ir Brazilijos prezidentės Dilmos Rousseff elektroninius kontaktus.
Pavojaus varpai jau skamba ir Europoje. Prancūzijoje NSA plušo net per praėjusias Kalėdas.
Pažvelgė į Meksikos politiką
NSA 2010-ųjų gegužę įsilaužė į Meksikos prezidentūros elektroninio pašto sistemą ir taip priėjo prie F.Calderono korespondencijos.
Įtakingas vokiečių savaitraštis „Spiegel” cituoja slaptą NSA ataskaitą, kurioje konstatuojama: „Pirmą kartą pasiekėme prezidento F.Calderono elektroninį paštą.”
Ataskaitoje taip pat pasidžiaugta, kad Meksikos prezidentūros paštu naudojasi vyriausybės nariai. Esą sistemoje apstu susirašinėjimų, kurie leidžia pažvelgti į Meksikos politiką.
Neabejojama, kad po tokių naujienų JAV ir Meksikos santykiai dar labiau komplikuosis, – rugsėjį buvo pranešta, jog NSA šnipinėjo ir dabartinio Meksikos prezidento Enrique Penos Nieto elektroninius laiškus.
„Dabar kils dar didesnis skandalas, nes F.Calderonas glaudžiau nei bet kuris kitas Meksikos lyderis bendradarbiavo su Vašingtonu”, – rašoma „Der Spiegel”.
Brazilė reagavo audringai
Meksika, žinoma, reagavo žaibiškai ir pareikalavo, kad amerikiečiai skubiai pateiktų atsakymus dėl šnipinėjimo.
„Vyriausybė dar kartą kategoriškai smerkia institucijų ir piliečių komunikacijos privatumo pažeidimą”, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
JAV pareigūnai informacijos nekomentuoja. Bet stebėtis neverta. Vašingtonas nereagavo ir į rugsėjį pasirodžiusius pranešimus, kad NSA šnipinėjo Brazilijos lyderės D.Rousseff korespondenciją ir rinko duomenis apie brazilų energetikos milžinę „Petrobras”.
D.Rousseff tą kartą pasmerkė JAV viešai sakydama kalbą Jungtinėse Tautose, taip pat atšaukė planuotą vizitą į Vašingtoną.
Neabejojama, kad kelerius metus vykusios amerikiečių derybos dėl galimo naikintuvų pardavimo Brazilijai taip pat bus galutinai palaidotos.
Ambasadorių – ant kilimėlio
O dienraštis „Le Monde” paskelbė – NSA Prancūzijoje per 30 dienų nuo gruodžio 10-osios iki šių metų sausio 8-osios įrašė net 70,3 mln. skambučių.
Prancūzijos dienraštis pasirėmė dokumentais, gautais iš buvusio JAV saugumo kontraktininko Edwardo Snowdeno ir jam padedančio žurnalisto Glenno Greenwaldo.
Teigiama, kad NSA esą taikėsi ne tik į žmones, kurie yra siejami su terorizmu, bet ir tiesiog į garsius asmenis iš verslo ar politikos pasaulio. Nors panašią praktiką amerikiečiai taikė Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, Paryžius, regis, nutarė reaguoti griežčiausiai.
Vidaus reikalų ministras Manuelis Vallsas naujienas pavadino sukrečiančiomis, o šalies diplomatijos vadovas Laurent’as Fabiusas išsikvietė JAV ambasadorių. („Der Spiegel”, AP, „Reuters”, LR)
Pabėgo į Rusiją
Skandalas dėl NSA vykdomų šnipinėjimo programų įsiplieskė šių metų gegužę, kai britų dienraštis „The Guardian” paskelbė seriją straipsnių, pagrįstų iš amerikiečio E.Snowdeno gauta informacija.
30-metis E.Snowdenas tą pačią gegužę pabėgo iš Havajų, kur dirbo, į Honkongą ir iš ten paviešino informaciją apie NSA programas. Birželio pabaigoje jis atskrido į Maskvą ir daugiau nei mėnesį gyveno Šeremetjevo oro uosto tranzito zonoje.
Galiausiai Maskva be JAV paso likusiam E.Snowdenui suteikė laikinąjį prieglobstį vieniems metams.
Nors skelbiami vis nauji duomenys apie NSA vykdomą šnipinėjimą, E.Snowdenas praėjusią savaitę pareiškė į Rusiją neatsigabenęs jokių dokumentų – esą viskas perduota žurnalistams. JAV pareigūnai siekia, kad E.Snowdenas būtų grąžintas į tėvynę, kur sulauktų kaltinimų dėl šnipinėjimo.
