Prasidėjus Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybai (VT) juoktasi, kad susiformavo dvi stovyklos. Vieni piktinosi, kad juos šnipinėjo, kiti nepatenkinti nesulaukę tokio JAV žvalgybos tarnybų dėmesio.
Neaišku, kuriai iš šių stovyklų priklausytų Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas, bet jo pareiškimas skambėjo aštriausiai.
„Pats metas apgalvoti, ką reiškia Laisvosios prekybos sutartis.
Pasisakau už ją, bet Vokietijos vadovė yra šnipinėjama draugų, o tokių metodų galėtume tikėtis tik iš priešų”, – rėžė EP pirmininkas, garsėjantis kairuoliškomis pažiūromis ir kritišku požiūriu į JAV.
Politikas siūlė pasvarstyti, ar nereikėtų stabdyti kitą savaitę prasidedančio antrojo prekybos derybų su JAV etapo.
Aistras apmalšino pati šio skandalo viduryje atsidūrusi Vokietijos vadovė Angela Merkel.
„Visada laikausi nuomonės, kad palikęs kambarį turi galvoti, kaip į jį vėl reikės sugrįžti”, – atsargiai pareiškė Vokietijos lyderė.
Bandys kalbėtis su JAV
Griežčiau apie galimą JAV žvalgybos tarnybų veiklą pasisakė Prancūzijos vadovas François Hollande’as. JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) esą taip pat klausėsi aukštų Prancūzijos politikų ir verslininkų pokalbių.
„Pastebime nepriimtino elgesio apraiškų. Tokiu lygiu ir tokiu mastu vykdant šnipinėjimą iš JAV pusės, kai su tuo susiję visi ES piliečiai ir kai kurie valstybių vadovai, būtina reikalauti paaiškinimo. Iš JAV turi būti pateikti tam tikri atsakymai”, – teigė Prancūzijos vadovas.
Atsakymų Vokietija ir Prancūzija iš JAV ketina reikalauti dar iki metų pabaigos. Į VT išvadas buvo įtrauktas priedas, kuriame informuojama, kad šios valstybės dvišaliu lygiu sieks derybų su JAV dėl bendro požiūrio duomenų apsaugos srityje.
Kadangi nacionalinis saugumas ir žvalgybų veikla yra šalių narių nacionalinis reikalas, kitos ES narės tik pakviestos prisijungti prie šios iniciatyvos.
„Tai tema, kuri taip paprastai nenurims, nes žinome, kad gali iškilti naujų paslapčių. Tad, užuot laukę, ką nauja paruoš spauda, kokius dokumentus ji gaus iš Edwardo Snowdeno, turime kuo skubiau pradėti procedūras”, – kalbėjo F.Hollande’as.
Diegs etikos kodeksą?
Tiesa, pasitikėjimo klausimas iškilo ne tik tarp JAV ir Europos, bet ir pačioje Bendrijoje. Ketvirtadienio naktį pasigirdo kalbų, kad ugningai santykius aiškinosi Jungtinės Karalystės ir Italijos premjerai.
Mat pastaroji šalis šnipinėjimu kaltina britų žvalgybos tarnybas.
Ir nors A.Merkel neigė, kad diskusijų metu būta įtampos, prisipažino, jog britų pozicija duomenų apsaugos klausimu gerokai skiriasi.
F.Hollande’o planai dar ambicingesni: Prancūzijos vadovas pabrėžė, kad „negalima viduje taikyti to, kuo kaltiname kitus”, ir paskatino Europoje sukurti slaptųjų tarnybų etikos kodeksą. Be to, esą būtina susitarti, kad garbingų veiklos taisyklių paisytų ir JAV slaptosios tarnybos.
„Būtini rezultatai, partnerių pasitikėjimas taip pat būtinas. Jei norime kartu kovoti su terorizmu, privalome turėti taisykles”, – sakė F.Hollande’as.
Įžvelgia Rusijos šešėlį?
Atrodo, kad susidariusią situaciją nuspręsta vertinti ne emocijomis, o protu. Gal dėl to, kad visi supranta, jog tarpvalstybinis šnipinėjimas – jokia naujiena.
Be to, papildomų klausimų kyla ir dėl to, kodėl keleto metų senumo duomenys į viešumą iškilo būtent dabar, vykstant svarbioms ES ir JAV prekybos deryboms, tariantis dėl duomenų apsaugos reguliavimo.
Pasigirsta nuomonių, kad tam įtakos gali turėti ir E.Snowdeną priglobusi Rusija. Paklausta apie tokius sutapimus, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neneigė, kad į klausimą, kodėl informacija atsirado tik dabar, lieka neatsakyta.
„Ar istoriškai buvo, ar nebuvo ir kodėl dabar atsirado ši informacija, jeigu ji buvo prieš 5 ar 8 metus, galima tik spėlioti. Bet niekas negali ir neturi trukdyti pasitikėjimui ir transatlantiniam bendradarbiavimui, kuris buvo ir bus”, – teigė D.Grybauskaitė.
