Zviadas Gamsachurdija buvo nuverstas, Eduardas Ševardnadzė išleistas į pensiją po Rožių revoliucijos. Ir tik trečiajam prezidentui – Michailui Saakašviliui pavyko ištempti abi kadencijas. Bet dabar – permainų metas, mat kandidatuoti trečią sykį M.Saakašvilis negali.
Dar vienas istorinis įvykis – nė viena rinkimų kampanija nebuvo tokia taiki.
Kažkur dingo „drausminamieji būriai”, regionuose jų vadovai nemėto akmenų į opozicijos aktyvistus, kaip būta anksčiau.
O viešųjų įstaigų tarnautojai neprivalo vaikščioti į susitikimus su valdančiosios partijos kandidatu ir policija ar kiti pareigūnai nemedžioja opozicijos aktyvistų, kaip buvo per 2012 metų parlamento rinkimus.
Iš kur tokia ramybė šalyje, kurioje dar neseniai virė nesutaikomų varžovų aistros? Kas laukia Gruzijos po rinkimų?
Reitinguose – aiškus lyderis
Remiantis įvairių apklausų, taip pat JAV nacionalinio demokratinio instituto surengtos apklausos rezultatais, iš 23 kandidatų į prezidentus neabejotinas lyderis yra vienas.
Tai valdančiosios koalicijos „Gruzijos svajonė” kandidatas 48 metų filosofas Geogijus Margvelašvilis. Iš pažiūros gali pasirodyti keista, juk apie jo politinę praeitį net po to, kai į politiką atėjo milijardierius Bidzina Ivanišvilis, eiliniai rinkėjai mažai ką girdėję.
Remiantis pastaraisiais JAV nacionalinio demokratinio instituto tyrimais, kandidatas į Gruzijos prezidentus G.Margvelašvilis pirmauja turėdamas 39 proc. paramą.
Daugiau negu perpus atsilieka Gruzijos parlamento opozicijos vadovas, M.Saakašvilio remiamas Davidas Bakradzė.
7 proc. rinkėjų paramos gali tikėtis Nino Burdžanadzė – viena Rožių revoliucijos lyderių, vėliau buvusi parlamento vadovė, kuriai Nacionalinis judėjimas priekaištauja dėl lojalaus ir itin šilto požiūrio į Rusiją ir jos prezidentą Vladimirą Putiną.
Žinoma, apklausa apklausai nelygu. Remiantis kitų tyrimų, pavyzdžiui, vietos organizacijos Demokratinio įtraukimo centro apklausos, surengtos Tbilisyje rugsėjo 17–spalio 11 dienomis, rezultatais, G.Margvelašvilis surinko 32,7 proc., N.Burdžanadzė – 28,7 proc., D.Bakradzė – 14,06 proc. balsų.
B.Ivanišvilio įkurtos „Gruzijos svajonės” surengta apklausa dar optimistiškesnė – spalio 24 dieną rezultatai esą rodė, kad G.Margvelašvilis pirmauja turėdamas 56 proc. paramą, antrojoje vietoje – D.Bakradzė (11 proc.), trečiojoje – N.Burdžanadzė (tie patys 7 proc.).
Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad lyderis aiškus. Todėl neturėtų stebinti tai, jog antrojo rinkimų turo galimybė itin menka.
Antrasis turas – tik svajonė
„Ji egzistuoja tik teoriškai”, – pareiškė konsultacinio centro vadovas Zurabas Bigvava.
Jis pridūrė, kad jo organizacija „Gruzinų svajonės” užsakymu apklausą surengė tris kartus. Ir, žinoma, visus tris sociologai gavo tą patį rezultatą.
Bet tai gali būti ir savotiško psichologinio karo dalis. Štai Nacionalinis judėjimas pareiškė, kad antrasis rinkimų turas visiškai realus.
Mat tikrasis G.Margvelašvilio reitingas esą svyruoja nuo 43 iki 46 procentų – trūksta iki 50 proc. ribos, būtinos pergalei.
M.Saakašvilio ir D.Bakradzės šalininkai įsitikinę, kad opozicijos kandidatas tikrai gali tikėtis bent ketvirčio gruzinų rinkėjų palaikymo.
Gruzijos ministras pirmininkas, aršus M.Saakašvilio priešininkas B.Ivanišvilis šią savaitę neabejodamas skelbė, jog D.Bakradzė prezidento rinkimuose užims antrąją vietą.
Taip pranašauti itin lengva. Bet ar bus antrasis turas?
Dėl to abejonių, nepaisant tvirtos B.Ivanišvilio nuomonės, netrūksta. Bet dar įdomiau tai, kad antrajame ture save jau mato ir optimistiškai nusiteikusi N.Burdžanadzė.
Ji pataria būtent G.Margvelašviliui ruoštis antrajam turui.
„Mes visi vertiname B.Ivanišvilio nuopelnus šaliai, taip pat 2012 metų spalio 1-ąją, bet žmonės supranta, kad prezidento negalima rinkti pagal nuotaiką.
Žmonės gerai žino – visiems svarbu ateiti į rinkimus spalio 27-ąją ir išrinkti žmogų, kuris yra kompetentingas valdyti šalį, turi patirties ir žinių. Matau, kad mano ir gyventojų pažiūros iš esmės sutampa.
Esu įsitikinusi, kad šie žmonės bus aktyvūs ir mane parems. Blogiausiu atveju bus antrasis turas. Tačiau kalbos, kad D.Bakradzė turi galimybių užimti antrąją vietą, – melas.
Tai tik kažkieno troškimas šalies viduje ar už jos ribų”, – pareiškė N.Burdžanadzė.
Tiesa, net jos pačios rėmėjai puse lūpų kalba, kad tokie pareiškimai – viso labo savęs drąsinimas. O štai M.Saakašvilio šalininkai atkaklesni, mat yra svarbesnė priežastis nei pergalė.
Prezidento ateitis neaiški
„Itin svarbu, kad D.Bakradzė užimtų antrąją vietą, nes Nacionaliniam judėjimui iškyla teisėtumo problema.
Parlamente partijai atstovauja vos 50 žmonių iš 150 vietų. Ir jie nori sustiprinti savo politinę poziciją”, – tikino Gruzijos politikos ekspertas Georgijus Nodija.
Be to, pasak G.Nodijos, Nacionaliniam judėjimui svarbu ir tai, kad antrasis prezidento rinkimų turas įvyktų, nes tuomet į Vilniuje rengiamą Rytų partnerystės susitikimą dar vyktų M.Saakašvilis.
Būtent jis būtų prisimintas kaip tas Gruzijos prezidentas, kuris parafavo asociacijos sutartį su ES ir atvėrė savo šaliai dar vieną langą į Vakarus.
„Tai labai svarbu paties M.Saakašvilio labui ir išsklaidant miglas dėl jo, kaip politiko, ateities”, – sakė G.Nodija.
Mirtis – politinė mina
Ekspertas turėjo omenyje ir Gruzijos vyriausiojo prokuroro Arčilo Kbilašvilio pareiškimą, kad prokuratūra atnaujino tyrimą dėl buvusio Gruzijos ministro pirmininko Zurabo Žvanijos mirties aplinkybių. Ir dėl jų jei ne įtarimai, tai bent jau klausimai skiriami M.Saakašviliui.
Daugelis koalicijos atstovų ir įvairios radikaliai nusiteikusios ir su B.Ivanišvilio politine jėga siejamos grupės vis drąsiau ar net atvirai kaltina M.Saakašvilį dėl Z.Žvanijos nužudymo.
Prokuratūra kol kas išmintingai tyli – jokios oficialios versijos nėra. Bet viskas gali pasikeisti jau po rinkimų, mat B.Ivanišvilis pareiškė, kad tyrime esą gausu neatsakytų klausimų.
Ekspertas Mamuka Arešidzė, buvęs B.Ivanišvilio patarėjas, teigė, kad M.Saakašvilis greičiausiai bus sulaikytas pasibaigus jo įgaliojimams.
„Yra faktas, kad Z.Žvanija buvo nužudytas. Bet tyrėjus M.Saakašvilis domina ir kitu aspektu: tai ir valstybinių lėšų iššvaistymas, ir represijos prieš verslininkus, prieš opozicijos narius. Jį vienaip ar kitaip, bet būtinai pagaus”, – „Lietuvos rytui” pareiškė M.Arešidzė.
Ras už ką įkalinti
G.Nodija, kuris M.Saakašvilio vyriausybėje užėmė švietimo ministro postą vienus metus nuo 2008-ųjų ir yra „Gruzijos svajonės” kritikas, taip pat pripažįsta, jog M.Saakašvilio suėmimo galimybė neatmestina. Bet valdžiai bus sunku įtikinti Vakarus šio žingsnio teisėtumu. Tai, regis, supranta ir apie galimą M.Saakašvilio suėmimą prabilęs B.Ivanišvilis.
Į klausimą, ar egzistuoja tikimybė, kad M.Saakašviliui bus iškelta baudžiamoji byla, pats B.Ivanišvilis atsakė: „Esu labai atsargus – aš vyriausybės vadovas ir stengiuosi vengti bet kokių aštrių pareiškimų. Apsiribosiu tik bendrais pareiškimais.”
Vis dėlto tokie „bendri pareiškimai” netyčia neprasprūsta, o Gruzijoje jie suprantami kaip užuominos ar net bauginimai. Jais B.Ivanišvilis švaistytis itin mėgsta. Jis leido suprasti, kad bylą M.Saakašviliui bus galima nesunkiai iškelti.
„Savaime suprantama, kad Z.Žvanijos mirtis gali tapti priežastimi... Kaip ir daugelis kitų nesuskaičiuojamų bylų”, – vėl paslaptingai šyptelėjo premjeras.
Z.Žvanija mirė 2005 metų vasarį. Pasak tyrėjų, oficiali versija, kuri buvo paviešinta praėjus kelioms valandoms po Z.Žvanijos mirties, banali: ministras pirmininkas mirė nuo apsinuodijimo dėl smalkių nuotėkio iš netinkamai įrengto dujų šildytuvo.
Turėdamas omenyje, kad oficialioje Z.Žvanijos mirties versijoje yra daugybė neatitikimų, mirusiojo brolis Gogla Žvanija, šiuo metu „Gruzijos svajonės” deputatas, seniai kalba, kad jo brolis buvo nužudytas. Jis kaltina prezidentą M.Saakašvilį geriausiu atveju nuslėpus nusikaltimą.
Atėjus į valdžią koalicijai „Gruzijos svajonė”, prokuratūra 2012 metų lapkritį atnaujino šios bylos tyrimą ir po to, nepatikslinusi detalių, ne kartą pareiškė, jog tiriant esama tam tikros pažangos.
Gruzijos prezidentui liko tik įsitraukti į viešą kampaniją bandant išskalbti suteptą mundurą ir teisintis.
„Z.Žvanija buvo mano artimas draugas, ir visi labai gerai žino, kas ten įvyko. Tai buvo nelaimingas atsitikimas”, – spalio 17-ąją tikino M.Saakašvilis.
Neaiški B.Ivanišvilio ateitis
Išlaikydamas įtampą prieš M.Saakašvilį, Gruzijos ministras pirmininkas B.Ivanišvilis nepamiršo ir pasireklamuoti. Jis pareiškė, kad per pastaruosius metus buvo itin pasistūmėta demokratinių institutų plėtros požiūriu. Ką tai reiškia? Iš pažiūros viskas lyg ir labai paprasta.
B.Ivanišvilis, beje, per tą pačią spalio 17-ąją vykusį susitikimą su radijo ir spaudos vadovais gyrėsi naujosios vyriausybės laimėjimais. Svarbiausias esąs jau vien tai, kad bus surengti tokie rinkimai. Jo vertinimu, naujausioje Gruzijos istorijoje tokių rinkimų nebuvo.
„Praėję rinkimai labiau priminė karą. Prisiminkime – saugumas, policija ėjo prieš tautą. O mes žmonėms grąžinome jų teises ir visuomenei suteikta galimybė teisėtai išrinkti prezidentą. Kiekvienam kandidatui suteiktos vienodos teisės.
Aišku, mes taip pat turime atsižvelgti į tai, kad šiuose rinkimuose dalyvauja buvusi valdžia, kuri griebėsi smurto.
Bet ir po pralaimėjimo per rinkimus jiems suteikta galimybė dalyvauti laisvuose rinkimuose. Tai įrodo, jog mes rengiame tikrus europietiškus rinkimus, o tai anksčiau atrodė neįmanoma”, – sakė Gruzijos premjeras.
Vis dėlto Gruzijoje tokiu B.Ivanišvilio piešiamu paveikslu tiki ne visi. Apie pasitraukimą iš politikos ne taip seniai prabilęs ir šį siekį pakartojęs šalies premjeras vis dar slapukauja.
B.Ivanišvilio žodžiais tariant, jis palieka labai veiksmingą valdžią „ir pereina iš politikos, kad padėtų visuomenei”.
„Ši visuomenė turi tapti europietiška. Tai būtina padaryti. Tai, ką žadėjau visuomenei – kad politikoje būsiu dvejus trejus metus, tesėjau. Man tai pavyko.
Dabar palieku geriausią komandą. O pats įsilieju į visuomenę, juk jau 20 metų tarnauju būtent visuomenei, suteikdamas jai savo galimybes”, – panašias kalbas apie savo ateitį mėgsta žerti B.Ivanišvilis.
Taps turtuolio marionete?
Tačiau jo kritikams pro akis neprasprūdo tas faktas, kad jo pasirinktas kandidatas – G.Margvelašvilis be B.Ivanišvilio yra faktiškai niekas. Geriausiu atveju neblogas filosofas. Bet prezidentas? Lyderis?
Net rinkimų kampanijos metu visuose didesniuose renginiuose G.Margvelašvilis niekaip neišsiversdavo be savo „patrono”.
Ir ne tik neišsiversdavo, bet ir dažnai užleisdavo vietą scenoje dabar jau gerai žinomam, didelės dalies gruzinų pamėgtam B.Ivanišviliui. Pastarasis – pirmajame plane, o jo globotinis šypsosi už nugaros, laimingas dėl gauto dėmesio ir paramos.
Tad kyla klausimas: kuo taps G.Margvelašvilis – realiu, nepriklausomu Gruzijos prezidentu ar B.Ivanišvilio marionete, kuria įtakingasis gruzinų turtuolis naudosis savo interesams ir realiai valdys šalį? Atsakymą gruzinai turėtų sužinoti jau artimiausiais metais.
Audringa Gruzijos istorija
Gruzija kaip valstybė galutinai susiformavo dar X amžiuje. Lietuvoje vartojamas valstybės pavadinimas kildinamas iš rusų kalbos, nors gruzinai pageidauja jų valstybę vadinti Georgija.
Šis pavadinimas siejamas su šv.Jurgiu, kurio motyvai atsispindi Gruzijos herbe bei vėliavoje, tačiau kildinamas iš persiškų bei arabiškų žodžių „gurg gurg”, kuriais ankstyvaisiais viduramžiais buvo vadinami gruzinai. Patys savo valstybę jie vadina Sakartvelo.
Po auksinio X amžiaus Gruzija ilgą laiką priklausė užkariautojams – Bizantijos, Osmanų, Rusijos imperijoms.
Po Spalio revoliucijos Gruzija 1918 m. gegužės 26 d. paskelbė nepriklausomybę. Skirtingai nei Lietuva, naujoji valstybė gyvavo neilgai – 1921 m. vasario 16 d. Gruzijos Demokratinę Respubliką užėmė Raudonoji armija ir prijungė prie bolševikinės Rusijos.
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje susiformavo stiprus gruzinų nepriklausomybės judėjimas. 1991 m. balandžio 9 d. Gruzija vėl pasiskelbė esanti nepriklausoma.
Abchazijoje ir Pietų Osetijoje kilo karas dėl atsiskyrimo. Iki šiol šalies vyriausybė nekontroliuoja šių teritorijų – kontrolę Tbilisis galutinai prarado po nesėkmingo penkių dienų karo su Rusija 2008-aisiais.
Gruzijos pirmasis prezidentas Zviadas Gamsachurdija buvo pašalintas karinio pučo metu. Jo vietą užėmė buvęs Gruzijos komunistų partijos vadovas ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras E.Ševardnadzė.
Jam valdant ekonomika smarkiai šlubavo, klestėjo korupcija ir rinkimų rezultatų klastojimas. 2003 m. lapkričio mėn. jaunų reformatorių įvykdytos taikios Rožių revoliucijos metu E.Ševardnadzė buvo pašalintas iš valdžios.
Prezidento pareigas pradėjo eiti parlamento vadovė N.Burdžanadzė. 2004 m. sausio mėn. prezidentu išrinktas M.Saakašvilis. Tačiau Rožių revoliucijos herojai greitai susipyko, ir dalis gruzinų politikų dideles viešojo gyvenimo ir politikos reformas skatinusį M.Saakašvilį ėmė kaltinti autoritariniu valdymo būdu.
M.Saakašvilio valdymo laikais oponentai jį kaltino opozicijos persekiojimu bei rinkimų rezultatų klastojimu, šalyje kilo didelės protesto akcijos bei nesėkmingas karinis maištas.
2012 metais Gruzija įgyvendino rinkimų reformas, po kurių per laisvą balsavimą pergalę šventė opozicija. Jos lyderiu ir mirtinu M.Saakašvilio priešininku tapo paslaptingas, ryšių su Rusija turintis milijardierius B.Ivanišvilis.
