Rusija pagal nuteistųjų kalėti skaičių, tenkantį vienam gyventojui, užima antrąją vietą tarp visų pasaulio šalių. Iš viso rusų kalėjimuose kalinama apie 700 tūkstančių žmonių. Kalinimo sąlygos siaubingos, bet perpildytus kalėjimus išlaikyti vis tiek brangu.
Todėl lyg tyčia Rusijos prezidento Žmogaus teisių taryba parengė projektą dėl amnestijos. Oficialiai – Rusijos konstitucijos 20-mečio proga. Jei dokumentas patiks Vladimirui Putinui, į laisvę išeis apie 200 tūkstančių žmonių.
Bet vilties, kad rezultatas bus būtent toks, labai mažai, mat prisidengiant įspūdingais skaičiais nutylima, jog amnestijos gali nesitikėti tie, kurie nepatinka būtent V.Putinui.
Sprendžia tik prezidentas
Žmogaus teisių taryba atsisakė paviešinti parengtą projektą, kad „neįstumtų V.Putino į nemalonią padėtį, jeigu jis ką nors išbrauks, ką nors pridės”. Dokumentas perduotas prezidento administracijai.
„Jis turi pereiti visas administracijos valdybas. Juk būtina parengti kriterijus, pagal kuriuos bus atrenkami amnestuojami asmenys”, – pareiškė Rusijos prezidento V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis ypač pažymėjo pataisų būtinybę, kad „nebūtų paleisti nusikaltėliai, atliekantys bausmę už sunkius ir vidutinio sunkumo nusikaltimus”.
Daugybė sistemos aukų
Vis dėlto Žmogaus teisių tarybos vadovas Michailas Fedotovas jau papasakojo, kad tarybos pasiūlymai taikomi tik kalintiems už nesmurtinius nusikaltimus.
„Amnestija bus taikoma visiems, tiktai skirtingai: kai kurie bus atleidžiami nuo bausmės, kai kuriems bus sumažintas kalinimo laikas ir panaikintos drausminės nuobaudos, paskirtos laisvės atėmimo vietose”, – sakė M.Fedotovas.
Jo žodžiais tariant, tai ne tiktai būdas atleisti nuo bausmės itin pažeidžiamas nuteistųjų grupes.
„Amnestija leis tarsi pradėti viską nuo nulio, susumuoti tai, kas pastaruosius dešimtmečius vyko mūsų teisėsaugos sistemoje.
20 metų jubiliejus – tinkama proga viską pradėti iš pradžių ir pirmiausia nuo to, kad įstatymai būtų taikomi ne pasirinktinai: noriu – pasodinsiu, noriu – išsuksiu, nors ir įvykdė nusikaltimą”, – teigė M.Fedotovas.
„Mes vadovavomės tuo, kad amnestija turi visiškai realias plataus masto objektyvias priežastis. Galima paminėti keletą. Viena pagrindinių – Rusijoje kiekvienas gali tapti sistemos auka. Tikrai kiekvienas.
Tai susiję ir su įstatymų interpretavimu, ir su teisėsaugos organų galimybe pasinaudoti įgaliojimais savo asmeniniams uždaviniams spręsti”, – sakė Žmogaus teisių tarybos narė, buvusi Konstitucinio teismo teisėja Tamara Morščiakova.
Jos nuomone, įvairios Rusijos tarnybos priima sprendimus apkaltinti ir bausti žmogų, net jeigu tai neatitinka visuomenės interesų, bet tenkina siaurus institucijų ar asmenų interesus.
Kitaip sakant, jei reikia susidoroti su žmogumi ir turi pažinčių – atitinkamos tarnybos tau padės, jei tik bus įsakymas „iš viršaus” ar „patepimas” reikiamomis priemonėmis. Ir niekas nepaprieštaraus. Kodėl?
„Juk jokios tyrimo kontrolės faktiškai nėra, jos nevykdo nei prokuratūra, nei teismas”, – pripažino T.Morščiakova.
Paleistų ir M.Chodorkovskį?
Oficialiai projektas atrodo išties neblogai, mat į amnestuojamų asmenų sąrašą siūloma įtraukti tuos, kurie nuteisti už masinių riaušių kurstymą ir dalyvavimą jose. Garsiausios pastarojo meto bylos žinomos visame pasaulyje – tai ir vadinamoji Bolotnajos byla, kurioje dešimtys žmonių suimta ir nuteista neva už riaušių kėlimą Bolotnajos aikštėje pernai.
Taip pat iškeltos bylos už „chuliganizmą” – pagal tokį straipsnį įkalintos grupės „Pussy Riot” narės. Žmogaus teisių tarybos narys Sergejus Krivenka pranešė, kad amnestija gali būti pritaikyta net Michailui Chodorkovskiui ir Platonui Lebedevui, kurie nuteisti už korupciją.
Plataus masto amnestijos gynėjų argumentai grindžiami tuo, kad federalinės bausmių vykdymo įstaigos perpildytos, daugybė žmonių sulaukė nepagrįstų kaltinamųjų nuosprendžių, o tai reiškia, jog kalėjimuose atsidūrė daug atsitiktinių žmonių. Tad vienintelis būdas išspręsti šią problemą – amnestija.
Rusijos žmogaus teisių gynėjai ragina valdžią „įtraukti į nutarimą dėl amnestijos visus nuteistuosius, kaltinamuosius ir įtariamuosius pagal bylas, susijusias su politiniais motyvais ar užsakymu”.
Sėda tik silpnieji
Tai reikštų, jog amnestija būtų taikoma nuteistiems Bolotnajos byloje ir neseniai Rusijos teismų bei arešto ypatumus pajutusiems „Arctic Sunrise” įgulos nariams.
Šie žmonės – daugiausia užsienio valstybių piliečiai, priklausantys tarptautinei aplinkosaugos organizacijai „Greenpeace”, Arkties jūroje mėgino surengti protestą prieš naftos gavybą prie „Gazprom” priklausančios naftos platformos.
Įprastai prieš „Greenpeace” aktyvistus kitose šalyse pasitelkiamos vandens čiurkšlės arba taikomos švelnios bausmės, o rusai parodė nenusiteikę nei juokauti, nei nuolaidžiauti: aktyvistų laivą ginkluoti rusų pareigūnai paėmė šturmu, nutempė į Murmanską, o įgulą nugabeno į teismą, kur jie buvo apkaltinti piratavimu.
Už tokį kaltinimą vėliavas iškėlusiems aktyvistams gali grėsti ilgi metai nelaisvės Rusijos kalėjimuose. Tiesa, vėliau kaltinimai piratavimu buvo pakeisti į „už chuliganizmą”.
Už tai nuteisus galima sulaukti kelerių metų kalėjimo baismės, bet ir jų užtektų. Mat ką reiškia toks „malonumas”, yra patyrę nemažai žmonių, nuteistų už ekonominius nusikaltimus, nors realiai korumpuotų ir iš biudžeto pinigus kone atvirai vagiančių asmenų netrūksta beveik visose Rusijos institucijose.
Niekam ne paslaptis, kad „stogą” turintys pareigūnai dažnai išvengia atsakomybės – „sėda” tik silpnieji.
Dirbtinis kritikų rūpestis
Šiaip ar taip, kreipimąsi taikyti amnestiją pasirašė garsūs žmonės: artistai Lija Achedžakova, Aleksejus Devotčenka, rašytojai Liudmila Ulickaja, Nina Katerli, režisierius Haris Bardinas, Maskvos Helsinkio grupės pirmininkė Liudmila Aleksejeva, rusų draugijos „Memorial” nariai Sergejus Kovaliovas, Arsenijus Roginskis, Aleksandras Čerkasovas, Olegas Orlovas ir kiti.
Bet pagrindinis klausimas – ar patiks toks variantas V.Putinui – kelia daug abejonių.
Nepaisant to, ar aktą dėl amnestijos priims parlamentas, visi supranta, kad be išankstinio prezidento pritarimo Valstybės Dūma net nesvarstys šio dokumento.
Juolab kad signalų jau netrūksta. Pavyzdžiui, kaip pritaikyti amnestiją politiniu kaliniu vadinamam M.Chodorkovskiui, jei prezidentas jau pareiškė, kad Rusijoje politinių kalinių nėra?
Tad nenuostabu, jog plataus masto amnestijos projektas, parengtas Žmogaus teisių tarybos, Valstybės Dūmoje karšto pritarimo nesulaukė.
Civilinių, baudžiamųjų ir arbitražinių įstatymų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Napsas iškart pareiškė, kad projektas „žalias”. O tai reiškia, kad jį dar reikia tobulinti, pageidautina – kuo ilgiau.
„Pagrindinis trūkumas – paleisti 25 proc. kalinių neteisinga, nes laisvėje atsidurs korumpuotų asmenų ir narkotikų prekeivių”, – argumentavo J.Napsas.
Kitą parlamentarą – Valstybės Dūmos Konstitucijos įstatymų ir valstybės kūrimo komiteto pirmininko pirmąjį pavaduotoją Viačeslavą Lysakovą jaudina kita su amnestija susijusi problema: kas laukia išleistųjų laisvėje?
„Mūsų šalyje ir taip viskas sudėtinga dėl adaptacijos: visi žino, kad bausmę atlikęs žmogus itin nenoriai priimamas į darbą.
Ir susidaro užburtas ratas: nedarbas jį stumia į neteisėtą veiklą ir jis vėl atsiduria laisvės atėmimo vietoje.
Turint omenyje, kad buvusių kalinių socialinės integracijos sistema silpnai išplėtota, jai suduosime dar vieną smūgį į laisvę išleidę daugybę žmonių. Recidyvistų procentas gali stipriai išaugti”, – sakė V.Lysakovas.
Tad paradoksalu, kad prisidengiant susirūpinimu dėl į laisvę pateksiančių „narkomanų, recidyvistų ir korumpuotų niekšų” amnestijos gali sulaukti nebent smulkūs vagišiai. Stambiųjų ir laisvėje netrūksta.
Blogi pavyzdžiai užkrečia?
Neatmestina, kad būsimoji amnestija gali sulaukti neseniai paskelbtos vadinamosios verslo amnestijos likimo, kai buvo siūloma atleisti nuo bausmės apie 100 tūkstančių žmonių.
Iš tikrųjų per tris mėnesius po šių metų liepos 4-ąją įsigaliojusio nutarimo dėl ekonominės amnestijos nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas 1021 žmogus.
Nutrauktas baudžiamasis 390 žmonių persekiojimas, užbaigtos 567 asmenų bylos, iš jų 225-ios buvo baudžiamųjų ir vykdomųjų inspekcijų įskaitoje. 310 bylų tiesiogiai nutraukė teismai, 32 žmonės buvo paleisti iš laisvės atėmimo vietų.
Galima palyginti: pasak visuomeninės organizacijos „Versli Rusija” („Delovaja Rosija”) viceprezidento Andrejaus Nazarovo, per pastaruosius dešimt metų už ekonominius nusikaltimus buvo nuteisti 3 milijonai verslininkų.
Lietuva – 30-uke
Pasaulyje kalėjimuose šiuo metu kali milijonai žmonių. Vienose šalyse kalinimo įstaigos – perpildytos, sąlygos baisios, apie kitas, tokias kaip Kinija arba Šiaurės Korėja, patikimų duomenų gauti iš viso neįmanoma. Oficialiai pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį kalinių skaičių pirmaujančių šalių dešimtukas atrodo taip.
1. JAV – 716 kalinių
2. Sent Kitsas ir Nevis – 714 kalinių
3. Seišelių Respublika – 709 kaliniai
4. Mergelių Salos – 539 kaliniai
5. Barbadosas – 521 kalinys
6. Kuba – 510 kalinių
7. Ruanda – 492 kaliniai
8. Anglija – 487 kaliniai
9. Belizas – 476 kaliniai
10. Rusija – 475 kaliniai
Lietuva yra 26-ojoje vietoje su 329 kaliniais 100 tūkst. gyventojų.
