JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pirmasis paskelbė prisidėsiantis prie Ženevoje vykstančių derybų su Iranu, o vėliau panašius pranešimus išplatino Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos diplomatijos vadovai.
Tačiau pareigūnai perspėjo, kad derybos dar gali įstrigti, o Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas tikino, kad galutinio sprendimo dar nėra.
„Norime sutarties, kuri būtų pirmasis svarus atsakas į susirūpinimą dėl Irano branduolinės programos, – sakoma L.Fabiuso pranešime, kuris buvo gautas naujienų agentūros AFP jam atvykus į Ženevą. – Pasiekta pažanga, tačiau dar dėl nieko nesusitarta.“
Rusija pranešė, kad jos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tame susitikime nedalyvaus, tačiau išsamesnių paaiškinimų nepateikė.
Ketvirtadienį prasidėjusios derybos Ženevoje padidino viltis, kad bus pasiektas pirmasis per pastarąjį dešimtmetį proveržis pastangose apriboti Irano vykdomą urano sodrinimą, kuris, kaip įtaria Vakarų šalys, yra dalis Teherano ambicijų įgyti branduolinį arsenalą.
Iranas ne kartą neigė tokius kaltinimus, tikindamas, jog siekia tik plėtoti atominę energetiką ir pasigaminti medicinoje naudojamų medžiagų.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ketvirtadienį sakė manantis, jog sutartis gali būti pasiekta „prieš mums užbaigiant šias derybas“ ir kad abi pusės penktadienio rytą turėtų pradėti rengti bendrą pranešimą.
Pasak pareigūnų, pagal numanomą susitarimą Teheranas gali būti įpareigotas įšaldyti branduolinę veiklą maždaug šešiems mėnesiams, mainais į tarptautinių sankcijų, smarkiai kirtusių jo ekonomikai, dalinį sušvelninimą.
Per tą laiką derybininkai galėtų parengti išsamesnę sutartį, kuri, kaip tikisi Teheranas, galėtų būti pasirašyta per metus.
Pakeliui į Ženevą J.Kerry užsuko į Izraelį ir dalyvavo įtemptame susitikime su žydų valstybės premjeru Benjaminu Netanyahu netoli Tel Avivo esančiame Ben Guriono oro uoste.
B.Netanyahu pareiškė, kad Izraelis neįsipareigos vykdyti jokios tarptautinės sutarties dėl Irano branduolinės programos ir pasiliks teisę daryti viską, kas būtina, kad apsigintų – aiškiai turėdamas omenyje galimą prevencinį karinį smūgį.
„Iranas gavo šimtmečio sutartį, o tarptautinė bendruomenė gavo blogą sutartį – tai labai bloga sutartis. Izraelis ją absoliučiai atmeta“, – B.Netanyahu sakė žurnalistams.
„Izraelis nėra įpareigotas (laikytis) šios sutarties, ir Izraelis padarys viską, ką reikia, kad apgintų save ir savo žmonių saugumą“, – pridūrė jis.
JAV valstybės departamentas nurodė, kad J.Kerry vyks į Šveicariją „padėti sumažinti nesutarimus derybose“, kai jį pakvietė Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Catherine Ashton.
Baigdamas 11 dienų kelionę, kurios metu lankė daugiausiai Artimųjų Rytų šalis, J.Kerry ketina surengti trišales derybas su M.J.Zarifu ir C.Ashton, kuri atstovauja šešioms galingosioms šalims.
C.Ashton atstovas Michaelas Mannas sakė, kad penktadienio rytą su iraniečiais buvo palaikomi kontaktai ir vyko „labai intensyvus darbas“.
„Darome gerą pažangą; tai labai rimtas procesas“, – jis sakė žurnalistams.
Prasidėjus jų antrajam susitikimui Ženevoje per trumpesnį nei mėnesio laikotarpį, Irano pasiuntiniai dalyvavo virtinėje derybų su Vakarų šalių pareigūnais, kurias jie vadino turiningomis ir vaisingomis.
Tarptautinei bendruomenei šiose derybose atstovauja „P5 plius 1“ galingųjų šalių grupė, kurią sudaro penkios Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nuolatinės narės (Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos) bei Vokietija.
Anksčiau šios derybos strigo daugelį metų, tačiau įgijo naują postūmį, kai Irane rugpjūtį į valdžią atėjo naujasis prezidentas Hassanas Rouhani, laikomas nuosaikių pažiūrų veikėju.
Šis susitikimas yra jau antrasis nuo rugpjūčio, kai Irano prezidento postą perėmė H.Rouhani, žadėdamas išspręsti ginčą dėl branduolinės programos ir užtikrinti, kad pasaulio galybės atšauktų savo sankcijas.
Iranas nekantrauja, kad būtų sušvelnintos griežtos ekonominės sankcijos, dėl kurių pajamos už Teherano parduodamą naftą sumažėjo perpus, nusmuko rialo kursas, o infliacija tapo didesnė negu 40 procentų.
Vakarų šalys taip pat linkusios pasinaudoti reta proga pagaliau užmegzti tvirtesnius ryšius su Iranu po dešimtmečius trukusio priešiškumo, taip pat sukurti sąlygas bendradarbiauti su Teheranu kitose srityse, tokiose kaip konfliktas Sirijoje.
Iranas palaiko Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą, kovojantį su sukilėliais.
JAV prezidentas Barackas Obama, duodamas interviu televizijai „NBC News“, sakė, kad pagal šiuo metu derinamą susitarimą dauguma šiitiškai respublikai paskelbtų sankcijų liks galioti, o bet koks sušvelninimas galės būti atšauktas.
„Mums nereikia jais pasitikėti. Mums reikia užtikrinti, kad būtų (sudaryta) gera sutartis, suteikianti perspektyvą mums tikrinti, ką jie daro, – aiškino B.Obama. – Yra iš kelių etapų susidedančio susitarimo galimybė; pirmojoje fazėje mes sustabdytume bet kokią jų branduolinės programos plėtrą, kai kurį potencialą nustumtume atgal ir įvestume ... labai kuklų (sankcijų) sušvelninimą, tačiau paliktume tokią pačią sankcijų architektūrą.“
