Y.Hassanas – palestiniečių šeimoje gimęs naujasis danas. Gyvenimas iš pašalpų, smurtas namuose, nusikaltimai, narkotikai ir specialiosios mokyklos buvo jo kasdienybė. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tačiau vienoje mokyklų danų kalbos mokytojas pastebėjo, kad Y.Hassanas išskirtinai gerai rašo. Pats vaikinas vėliau Danijos dienraščiui „Politiken” linksmai pasakojo: „Vieną dieną aš bėgu nuo policijos, o kitą jau dalyvauju leidyklos „Gyldendal” priėmime ir geriu vyną su didžiaisiais rašytojais.”
Šalį šokiruojanti tematika
Tiek Y.Hassano eilėraščiuose, tiek įvairiuose jo pareiškimuose narpliojamos temos sukėlė atgarsių visoje Danijoje.
Laikraščiuose ir televizijoje publikuojama daugybė interviu, kuriuose jaunuolis atvirai pasakoja apie savo nusikalstamą praeitį – kaip jis buvo mėtomas iš vienos mokyklos į kitą, konfliktus su policija, kitus sunkumus.
Vieniems tai – akis atveriantys pasakojimai, kiti džiaugiasi, kad pagaliau prabilta apie problemas, kurios kamuoja daugelį imigrantų šeimų.
Tačiau šalyje nemažai ir tokių, kurie piktinasi Y.Hassano teiginiais, mat jis atvirai kritikuoja islamo išpažinimą Danijoje ir kelias kartas žmonių, kurie nėra etniniai danai.
„Jauni ir sveiki vyrai sporto salėje kilnoja 100 kilogramų svarmenis, bet tuo pat metu gauna išankstinę pensiją, nes nėra tinkami darbo rinkai”, – vieną iš daugybės sistemos išnaudojimo atvejų atskleidžia Y.Hassanas.
Jis taip pat atvirai pasakoja, kaip jauni naujieji danai geria alkoholį, rūko hašišą, nesimeldžia ir nepasninkauja. Skirtingai nei Y.Hassanas, save musulmonais jie kažkodėl laiko.
Dėl klaidų kalti ir tėvai
Jaunasis poetas neneigia, kad buvo pasirinkęs nusikaltėlio kelią, tačiau dėl to iš dalies kaltina ir savo tėvus.
Pasak Y.Hassano, jie galėjo sumažinti riziką, kad sūnus neatsidurtų tokioje situacijoje.
Danija, dabar teigia Y.Hassanas, jam suteikė visas galimybes: kreiptis į konsultantus, kurie visada prieinami, eiti į specialiąsias mokyklas. Ką ten eiti – kiekvieną rytą jo laukė taksi.
Nors tokių privalumų vaikinas anuomet ir neįvertino, dabar jis tvirtina, kad parodyti, kaip pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis, buvusi jo tėvų pareiga.
„Jei tavęs namuose niekada nemokė, kas gerai ir kas blogai, jaunystėje sunku priimti tinkamus sprendimus.
Kai tėvai tave šviečia tik smurtu ir citatomis iš Korano, o ne nuoširdžiais pokalbiais, sunku pasiruošti tam, kas laukia visuomenėje”, – teigia Y.Hassanas.
Dėl atvirai išsakomos kritikos ir savo tiesmukos nuomonės poetas nuolat susilaukia grasinimų susidoroti.
Pasak Kopenhagos policijos komisaro Bento Balthzero Sorenseno, dažniausiai Y.Hassanui grasinama internetu.
Policija jau iškėlė kaltinimus šešiems Y.Hassanui grasinusiems asmenims. Jiems gresia iki dvejų metų kalėjimo.
Nepriima daniško mentaliteto
Naujieji danai – apibūdinimas, jau nuo 1990-ųjų taikomas imigrantams ir jų vaikams. Tačiau naujieji danai, apie kuriuos kalba Y.Hassanas, daugiausia yra atvykėliai iš Artimųjų Rytų.
Kalbėdamas su populiariausių Danijos dienraščių žurnalistais, vaikinas visada pabrėžia anaiptol neneigiantis, kad yra imigrantų, kurie puikiai integravosi į visuomenę.
Jie nepažeidžia įstatymų, dirba gerus darbus ir apskritai yra radę savo vietą Danijoje.
Tačiau Y.Hassanas bando atkreipti dėmesį į tokių imigrantų, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, problemas.
Anot Y.Hassano, problema ta, kad dažnas etninės mažumos atstovas Danijoje nepripažįsta visuomenės, kurioje gyvena, nepriima daniško mentaliteto ir jo iš viso nesupranta.
Tiesa, vaikinas negaili atviros kritikos ir Danijos žiniasklaidai. Ji esą ištraukia Y.Hassano teiginius iš konteksto ir juos panaudoja skambioms antraštėms, iškreipiančioms tai, ką jis iš tiesų nori pasakyti savo eilėmis.
Prarasta tėvų karta
Pokyčiai, anot Y.Hassano, akivaizdūs vos nusileidus Kopenhagos oro uoste. Esą ir jo, ir daugelio kitų jaunuolių tėvų vaidmuo pasikeitė – pašalpos tėvus pastūmėjo į pasyvumą.
Tėvas, gulintis ant sofos priešais televizorių, ir nei prieš, nei už jokiais klausimais nepasisakanti motina – Y.Hassano kasdienybė.
Jaunuolio tėvus domino tiktai smurtas, tik jam jie skirdavo daug dėmesio.
„Jie buvo tik žiūrovai, kurie retkarčiais mums suduodavo ir todėl manydavo vis dar galintys palaikyti namuose tvarką”, – pasakoja Y.Hassanas.
„Puikiai suprantu, kad mano tėvų karta susidūrė su dideliais sunkumais, bet tai nieko nauja.
Mane persekioja problemos, kurias jie sukūrė, o ne sunkumai, su kuriais jie kovojo”, – duodamas interviu televizijai DR priduria Y.Hassanas.
Knygos išpirktos žaibiškai
Spalio 17-ąją išleistas Y.Hassano eilėraščių rinkinys buvo išpirktas knygoms net nespėjus pasiekti lentynų.
Knygynų darbuotojai tik gūžčiojo pečiais ir „Lietuvos rytui” sakė nesitikėję tokio susidomėjimo ir tam nepasiruošę – juk tai poezija, kuri spėjo išpopuliarėti dar prieš knygos pasirodymą.
Nuo 8-ojo dešimtmečio dar nė vienas poezijos rinkinys Danijoje nėra sulaukęs tokio populiarumo. Eilėraščių rinkinys, pavadintas tiesiog „Yahya Hassan”, yra autobiografinio pobūdžio.
Tekstas šokiruoja ne vien keiksmažodžių ir žargono kupina kalba, bet ir istorijomis, kuriose atvirai pasakojama, kaip naudojamasi pašalpų sistema, apie apiplėšimus, vagystes, prekybą narkotikais, kitus nusikaltimus.
„Yahya beveik be sentimentų aprašo savo neapsakomai sunkią vaikystę. Bet vis tiek arba kaip tik dėl to tai yra eilės, nuo kurių mano, kaip motinos, o galbūt mano, kaip mažos mergaitės, širdis pasrūva krauju”, – taip Y.Hassano kūrinius apibūdina Kopenhagos universiteto lektorė Lillian Munk Rössing.
„Kiti laukė, kol ateis Kalėdų Senelis, tačiau aš jo bijojau taip, kaip savo tėvo”, – savo knygoje rašo Y.Hassanas.
Kaip integruoti imigrantus?
„Integracija nėra asimiliacija”, – taip apie integracijos problemas buvo kalbama spalio 23-iąją per debatus Odensės miesto jaunimo namų kavinėje.
Debatuose pasisakė keturi vietos kandidatai artėjančiuose savivaldybių rinkimuose.
Svarstant apie būdus paskatinti integracijos procesus Danijoje, buvo prabilta apie išsilavinimo pripažinimo problemą.
Dažnai iš kitų valstybių atvykę aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai Danijos švietimo sistemos yra nepripažįstami, tad jiems nelengva susirasti darbą.
Todėl per debatus pasigirdo siūlymas rengti atvykėliams kursus, kurie suteiktų jiems galimybę ilgainiui įsidarbinti pagal specialybę ir Danijoje.
„To, ką dabar siūlo valstybė – kalbos kursus ir praktiką – neužtenka norint sėkmingai integruotis”, – tvirtina 40-metis imigrantas iš Artimųjų Rytų.
Savo ruožtu debatuose dalyvavęs politikas Madsas Noergaardas siūlė sugriežtinti reikalavimą atvykstantiems užsieniečiams susirasti darbą ir taip padidinti jų įsidarbinimo galimybes.
Odensės politikas Torstenas Ringgaardas piktinosi, kad kalbama jau apie trečiąją imigrantų kartą – atvykusiųjų į Daniją anūkus. Esą kiek laiko turi praeiti, kad asmuo taptų danu?
Šią problemą savo eilėraščiuose paliečia ir Y.Hassanas. Jis, kaip ir daugelis kitų etninių mažumų atstovų, yra gimęs Danijoje, tačiau tikru danu nesijaučia, greičiau – antros kartos imigrantu.
Vis dėlto tokie naujieji danai, nuvykę į savo tėvų gimtinę – Libaną ar Siriją – tikrais arabais irgi nesijaučia ir vietos žmonių yra vadinami danais.
„Kai arabai iš Artimųjų Rytų susitinka su arabais, kurie gyvena Danijoje, jie atsisako patikėti, kad pastarieji yra arabai”, – teigia Y.Hassanas.
Rajonai vadinami getais
Kaip integracijos problemų simbolis debatuose ne kartą buvo minimas Odensės miesto rajonas Volsmosė (Vollsmose).
Šis kvartalas dėl didelio nusikalstamumo ir sąlyginai didelio skaičiaus rajone gyvenančių kitataučių jau kelis dešimtmečius liūdnai garsėja visoje šalyje.
Tokie rajonai Danijoje dar vadinami getais, jų esama visuose didžiuosiuose miestuose – tiek Kopenhagoje, tiek Orhuse.
Tiesa, nemažai politikų ir su imigrantais dirbančių savanorių siūlo rajonų getais nebevadinti. Šis žodis sukelia neigiamų asociacijų šių kvartalų gyventojams.
Volsmosė yra modernus Odensės rajonas, maždaug 1970 metais suprojektuotas ir pastatytas danų darbininkų klasei.
Kvartalas apsuptas miškų, erdvus, čia yra kelios mokyklos, biblioteka, baseinas, modernios statybos namuose įrengti šviesūs ir erdvūs butai. Su getu jis asocijuojasi tik nedaugeliui.
Kad rajone gyvena daug imigrantų, liudija galybė prie langų įrengtų palydovinių lėkščių – kitataučiai čia žiūri arabiškas televizijos programas.
Etniniai danai į šį rajoną žiūri skirtingai: kai kurie net neatsisakytų čia gyventi – esą rajone nėra taip pavojinga, kaip visi mano. Bet yra tokių, kurie raukosi vos išgirdę rajono pavadinimą.
Kultūros pamažu keičiasi
Dienraščio „Politiken” paklaustas, kaip spręsti jo paties vardijamas problemas, Y.Hassanas pabrėžė, kad „pirmiausia turime pripažinti, kad ta problema yra ir kad ji yra didžiulė”.
„O kai sakau „mes”, turiu omenyje naujuosius danus. Nenoras spręsti sunkumus būdingas ne etniniams, o naujiesiems danams”, – pridūrė vaikinas.
Net patys danai pastebi, kaip dėl kultūrų samplaikos kinta ir nusistovėję įpročiai.
Juk dabar pakeliui namo po vakarėlio įprasta suvalgyti kebabą libanietiškoje užkandinėje ar po darbo išsinešti užsisakyti greitojo tailandietiško maisto.
Todėl riba tarp dviejų kultūrų nyksta, o veikdamos viena kitą jos keičiasi ir pačios.
