12 dienų truksianti Jungtinių Tautų (JT) Klimato kaitos konferencija buvo surengta nuskambėjus virtinei perspėjimų apie itin sparčiai didėjančią taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
JT iškėlė tikslą neleisti pasaulio klimatui įšilti daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su lygiu, buvusiu prieš pramonės revoliuciją.
Pasaulis ketina pasiekti šį tikslą, ribodamas nematomų, tačiau šilumą sulaikančių dujų patekimą į atmosferą. Vienas iš pagrindinių jų šaltinių yra deginamas iškastinis kuras, kuris mūsų dienomis tebėra pasaulio energetikos pagrindas.
Tačiau toks uždavinys galėtų būti įgyvendintas tik atlikus brangų persiorientavimą prie švaresnės ir veiksmingesnės energijos gamybos bei vartojimo – tai paaiškina, kodėl debatai per JT derybas būna itin įtempti.
Nors ši konferencija yra itin svarbi, jokių konkrečių tikslų nebuvo iškelta prieš 19-ąsias kasmetines derybas, vykstančias šalyje, kuri yra viena iš daugiausiai akmens anglių sudeginančių valstybių, likus vos dvejiems metams iki galutinio termino, kai pasaulis turi sudaryti naują susitarimą.
Praeitą savaitę JT Aplinkos apsaugos programa (UNEP) perspėjo, kad galimybės įgyvendinti išsikeltą tikslą – neleisti klimatui įšilti daugiau nei dviem laipsniais – „sparčiai mažėja“, o Pasaulinė meteorologijos organizacija pažymėjo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje praeitais metais pasiekė rekordines aukštumas.
Rugsėjį JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK) prognozavo, kad pasaulinė paviršiaus temperatūra per šį šimtmetį gali vidutiniškai padidėti 4,8 laipsnių Celsijaus, o tai lemtų katastrofines kaitros bangas, potvynius, sausras ir jūros lygio kilimą.
Derybos Varšuvoje baigsis lapkričio 22 dieną ministrų lygio susitikimu.
Apžvalgininkai reiškia viltį, kad derybininkams pavyks atlikti kai kuriuos parengiamuosius darbus rengiant didelio dėmesio sulaukusią sutartį, kuri turėtų būti pasirašyta Paryžiuje 2015-aisiais ir pradėta įgyvendinti penkeriais metais vėliau.
Tačiau tikėtina, kad vėl prasiverš aistros, diskutuojant dėl pagalbos neturtingoms šalims, neįstengiančioms savarankiškai spręsti klimato pokyčių sukeliamų problemų.
Turtingosios ekonomikos dar neatskleidė, kaip jos ketina 2009 metais duotą pažadą nuo 2020-ųjų surinkti po 100 mlrd. JAV dolerių kasmet.
„Išsivystęs pasaulis turi pajėgumų, priemonių, pinigų tai spręsti, tačiau jūs – neturite“, – JT vadovas Ban Ki-moonas praeitą ketvirtadienį sakė per vizitą neturtingo Burkina Faso sostinėje Vagadugu.
„Būtų savaime suprantama, jeigu išsivystęs pasaulis suteiktų reikalingą finansavimą, reikalingas technologijas, kad jų galėtumėte spręsti dėl poveikio (klimatui), jį mažinti ir prisitaikyti prie besikeičiančios padėties“, – pridūrė jis.
