Su iškiliu Pietų Korėjos politiku, užimančiu vieną aukščiausių postų pasaulyje, spalio 31-ąją JT būstinėje Niujorke buvo susitikusi europarlamentarė iš Lietuvos Laima Andrikienė.
Ji JT lankėsi kartu su Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto delegacija.
Svarbi diplomatijos pergalė
– Praėjusį mėnesį Lietuva tapo nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare.
Ką tai reiškia mūsų šaliai?
– Prisiminkime ir tai, kaip Lietuva tapo JT nare. Senoji karta šią organizaciją buvo įpratusi vadinti Suvienytųjų Nacijų Organizacija.
Tai didžiausia tarptautinė organizacija, kuri 2015 metais minės 70-metį. Tiek pat metų bus praėję ir nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Organizacijos tikslai kilnūs: saugoti tarptautinę taiką ir saugumą, o esant reikalui imtis veiksmingų kolektyvinių priemonių taikai apsaugoti, karų grėsmei pašalinti, agresijai likviduoti.
Taip pat puoselėti draugiškus valstybių tarpusavio santykius, siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines ir humanitarines problemas.
Lietuva yra JT narė nuo 1991 metų rugsėjo 17 dienos. Puikiai prisimenu, kaip atkakliai tos narystės siekėme atkūrę nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Spalio pradžioje Lietuva JT įgijo iki šiol neturėtą vaidmenį ir įtaką – buvo išrinkta nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare dvejų metų kadencijai.
Televizijos ekranuose matėme džiūgaujančius Lietuvos atstovus, triumfuota ir namuose. Tai tikrai didelė mūsų diplomatijos ir visos Lietuvos pergalė.
Tiesa, balsuojant dvi šalys susilaikė, vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas.
Bet tiesa ir tai, kad po kelių savaičių Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas į Lietuvą atsiuntė sveikinimo laišką.
Nesuvaldo žiaurių diktatorių
– JT Saugumo Taryba sulaukia ir nemažai kritikos. Kuo ji grindžiama?
– Saugumo Taryba yra įtakingiausia JT struktūros dalis, kurioje posėdžiauja penkios veto teisę turinčios pasaulio valstybės – JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Tai atspindi jėgų pusiausvyrą po Antrojo pasaulinio karo. Jį laimėjusioms JAV, Sovietų Sąjungai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Kinijai – narystė su veto teise, o nugalėtoms šalims – Vokietijai, Japonijai ir kitoms – tik narystės Saugumo Taryboje galimybė, bet jokių veto.
Galingieji, sprendžiantys kitų tautų ir jų lyderių likimus, visam pasauliui rodo neįgalumą, kai reikia suvaldyti su savo tauta kovojančius diktatorius.
Tokius kaip buvęs Irako prezidentas Saddamas Husseinas, Libijos lyderis Muammaras Gaddafi ar vis dar Sirijos prezidentu tituluojamas Basharas al-Assadas.
Kiekviena valstybė, turinti veto teisę, gali užblokuoti bet kokį JT sprendimą, neaiškindama motyvų ir ignoruodama visų kitų JT narių valią.
– Ar tiesa, kad nuo kitų metų pradžios Lietuvai teks ir pirmininkauti JT Saugumo Tarybai?
– Jei Saudo Arabiją, kuri atsisakė vietos Saugumo Taryboje, nors buvo į ją išrinkta, pakeis valstybė, kurios pavadinimas prasidės raide, abėcėlėje einančia po L, pirmininkauti teks Lietuvai. Jei ne, tuomet mūsų eilė vis tiek ateis – tik maždaug mėnesiu vėliau.
Tiesa, nors kitais metais Lietuva ir pirmininkaus galingųjų klubo posėdžiams, veto teisės neturi ir neturės.
Verta prisiminti, jog Saudo Arabija atsisakė vietos JT Saugumo Taryboje protestuodama prieš JT struktūrų neveiksnumą, negebėjimą imtis adekvačių priemonių karui Sirijoje nutraukti.
Siekia panaikinti veto teisę
– Apie ką kalbėjotės per EP delegacijos susitikimą Niujorke su JT generaliniu sekretoriumi?
– Europarlamentarų delegacijos susitikime su Ban Ki-moonu ir kitais aukštais JT pareigūnais generalinio sekretoriaus klausiau, ar artėjančiu šios organizacijos jubiliejumi negalėtų būti pasinaudota reformoms.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos jau praėjo 70 metų. Pasaulis pasikeitė. Šalia Kinijos yra 1,3 mlrd. gyventojų turinti Indija, kuri tikrai galėtų ir turėtų būti JT Saugumo Tarybos narė.
Japonija, viena dinamiškiausių ir moderniausių pasaulio valstybių, taip pat nusipelno vietos JT Saugumo Taryboje. Dar prisiminkime Meksiką, Braziliją.
Kalbant apie Europą, sunku suvokti, kad Vokietija, ne tik ekonomine prasme galingiausia ES valstybė, nėra JT Saugumo Tarybos narė. Vis dar baudžiame ją už tai, kas buvo prieš 70 metų? Japoniją taip pat?
Kiek dar tai tęsis? Ir kam tai naudinga – penkioms valstybėms, turinčioms veto teisę? O kaip visi kiti?
Ar turime gyventi pagal Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų prieš 70 metų primestas taisykles dar kelis dešimtmečius? Ar vis dėlto galime ir turime reikalauti efektyviau veikiančių JT?
– Reformos, matyt, pirmiausia reikalingos Saugumo Tarybai?
– Visuomenė negaili JT kandžių epitetų: tai neva dinozauras, pasmerktas liūdnai baigčiai.
Organizacijos taisyklės, darbo metodai ir rezultatai rodo apmaudą keliantį neefektyvumą, kurį būtų galima pavadinti tiesiog nusikaltimu. Jeigu JT dirba šimtai ekspertų ir labiausiai patyrusių diplomatų, kodėl neįveikiame siaubingo Sirijos chaoso?
Gamtos stichijų sukeltos humanitarinės krizės, žmogaus teisių pažeidimai įvairiose pasaulio šalyse, karo veiksmai, kurių aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai.
Vien to užtenka, kad pasaulio bendruomenė sutelktų pastangas ir finansines lėšas tokioms problemoms įveikti, išnaudodama šiems tikslams ir JT.
Juk JT gyvena iš mūsų, pasaulio piliečių, mokesčių, valstybių narių įnašų, turtingiausių pasaulio žmonių skiriamos paramos.
Turime teisę ne tik klausti, bet ir reikalauti.
Reformos turėtų prasidėti nuo veto teisės panaikinimo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Manau, kad šiuolaikiniame pasaulyje nė viena valstybė negali turėti veto teisės kitos valstybės atžvilgiu. (LR)
