Ukrainos rytai nori glaudžių santykių su Rusija ir piktinasi protestuotojais

Rytinėje Ukrainos dalyje esančiame Jenakijevės mieste stūkso niūrūs, suodini pastatai, nes aplinkui yra kelios anglies kasyklos.

Daugiau nuotraukų (1)

AP ir lrytas.lt inf.

Dec 10, 2013, 1:54 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 9:45 PM

Oro taršos lygis Jenakijevėje ir apskritai Donecko srityje dažnai kelis kartus viršija oficialiai leistiną taršos lygį.

O vidutinė vyrų gyvenimo trukmė regione – 57 metai, nors visos šalies mastu – 66-eri.

Vyrai kartais Donecke miršta jauni ir dėl nelaimingų atsitikimų pramonėje.

Donecko srityje, prie Jenakijevės esančiame kaime, gimė ir Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Iš šios srities kilęs ir turtingiausias Ukrainos žmogus Rinatas Achmetovas bei kiti oligarchai, kurie palaiko V.Janukovyčių.

Tad rytinėje Ukrainos dalyje, kurioje sutelkta pramonė, V.Janukovyčiui netrūksta rėmėjų.

Dauguma čia gyvenančių žmonių atvirai piktinasi tris savaites Kijeve protestuojančiais provakarietiškų pažiūrų ukrainiečiais, tarp kurių nemažai yra studentų.

Pagilino šalies susiskaldymą

„Laikas išvaikyti Maidaną ir priversti tuos veltėdžius dirbti, - teigė Jenakijevėje sutiktas 46 metų angliakasys Aleksejus Džugastranskijus. - Kol mes dirbame kasykloje rizikuodami gyvybe, jie streikuoja Kijeve ir žudo Ukrainą“.

Kova dėl Ukrainos, kurioje gyvena 46 mln. žmonių, ateities dar labiau pagilino susiskaldymą tarp vakarinės ir rytinės šalies dalies.

Pastarojoje dauguma gyventojų vis dar kalba rusiškai, žiūri rusų televiziją ir ryšius su Maskva laiko itin svarbiais šalies ekonomikai.

Tačiau kita Ukrainos dalis sukilo prieš Rusijai ranką tiesiantį V.Janukovyčių po lapkričio 21-osios, kai paskelbta, kad šalies vyriausybė nepasirašys Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga.

Pastaruosius du sekmadienius šimtai tūkstančių žmonių protestavo Kijevo centre, reikalaudami V.Janukovyčiaus atsistatydinimo.

Nuomonių apklausos rodo, kad daugiau ukrainiečių rinktųsi Europos Sąjungą, o ne Rusiją. Ir dauguma baiminasi, kad sunkiai iškovota šalies nepriklausomybė bus paralyžiuota, jeigu Kijevas vėl smarkiai suartės su Maskva ir išliks jos politinės ir ekonominės įtakos zonoje.

Praėjusį penktadienį įvykęs paslaptingas V.Janukovyčiaus ir V.Putino susitikimas Sočyje tik padidino kai kurių ukrainiečių nuogąstavimus, kad Ukraina visiškai priartėjo prie įstojimo į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą ribos.

Šis žingsnis neabejotinai dar labiau įsiutintų už europinę integraciją pasisakančius ukrainiečius ir padidintų protestus.

Rytuose žmonės įbauginti

Tačiau Ukrainos rytuose dauguma žmonių baiminasi Kremliaus įspėjimų, kad Asociacijos sutarties su ES pasirašymas smarkiai pakenktų prekybos santykiams su Rusija ir privestų iki ekonominio žlugimo.

„Baltarusija, Rusija ir Kazachstanas yra mūsų broliai. Kodėl turėtume juos palikti?“ - klausė 43 metų šachtininkas Jurijus Galaburda iš Ukrajinsko miestelio.

Priešingai nei Jenakijevėje, kurioje veikia dauguma anglies kasyklų, Ukrajinske dabar naudojama tik viena.

Miestelyje gyvena 10 tūkst. žmonių – perpus mažiau nei anksčiau.

Dauguma Sovietų Sąjungos laikų pastatų čia palikti likimo valiai, jų langai išdaužyti. Gatvėse laksto laukiniai šunys.

Tačiau J.Galaburda sako, kad po 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos miestelyje buvo dar blogiau.

„Bijome, kad gali pablogėti. Valdant oranžinei vyriausybei nematėme visiškai jokio užmokesčio. Dabar atrodo, kad gyvenimas pamažu gerėja“, - kalbėjo J.Galaburda.

Be Rusijos – lyg be kojos?

Doneckas, iš kurio į Ukrainos biudžetą įplaukia ketvirtadalis šalies pajamų, yra priklausomas nuo Rusijos rinkos. Ir ypač nuo rusiškų dujų tiekimo.

„Mums netekti ryšių su Rusija – tai tarsi nupjauti koją. Viena koja nepajėgsime nueiti į Europą“, - įsitikinęs 33 metų Vladimiras Toporovas – Jenakijevės metalurgijos gamyklos meistas.

Donecko srityje esančiame Jenakijevės mieste, kuriame gyvena 100 tūkst. žmonių, yra devynios anglies kasyklos, iš jų šešios vis dar veikia.

Taip pat čia yra viena metalurgijos ir viena kokso gamykla.

Dėl pasenusios įrangos ir prastų saugumo standartų Ukrainos anglies kasyklos yra vienos pavojingiausių pasaulyje.

Visi čia prisimena 2008-ųjų tragediją, kai įvykus galingam sprogimui „Karlo Markso“ anglies kasykloje žuvo 13 šachtininkų.

Metano dujų sprogimas tada buvo toks stiprus, kad apgadino antžeminius pastatus ir apdegino penkis žmones, dirbusius paviršiuje.

Donecke protestuotojų mažai

Susiskaldžiusios Ukrainos politinę padėtį sunkina ir prasta finansinė situacija. Šalies ekonomika daugiau nei metus yra apimta recesijos ir vyriausybė skubiai ieško paskolų užsienyje.

Kai derybos šiuo klausimu su Tarptautiniu valiutos fondu sustojo, V. Janukovyčius kreipėsi į Rusiją.

V. Janukovyčiaus Regionų partijos atšakos Donecko srityje vadovas Nikolajus Zagoruikas sako, kad dėl Asociacijos sutarties su ES, būtų reikėję uždaryti kai kurias didžiausias regiono anglių kasyklas ir gamyklas.

Anot N.Zagoruiko, tokių veiksmų atgarsiai būtų jaučiami visoje šalyje.

„Visuomenėje įvyktų sprogimas. Ir studentai iš Maidano Kijeve, kurie dar neužsidirbo nė vienos kapeikos, taptų pirmosiomis Europos Sąjungos aukomis“, - kalbėjo N.Zagoruiko.

Nors prieš valdžią nukreipti protestai vyko daugelyje Ukrainos miestų, 1 milijoną gyventojų turinčiame Donecke į gatves išėjo tik keliasdešimt žmonių.

„Esame izoliuoti, - kalbėjo 38 metų teisininkė Volga Šeiko, kuri dalyvavo Donecko proteste. - Kalbame apie laisvę, demokratiją ir integraciją į Europą, tačiau niekas mūsų negirdi. Net jeigu ir yra nedidelė dalis remiančiųjų integraciją į ES, jie paprasčiausiai bijo pasakyti tai garsiai. Čia, rytuose, nėra visiškai saugu.“

Maskva gąsdino ir dalijo pažadus

Tokios nuotaikos Ukrainos rytuose neabejotinai džiugina Kremlių, dėjusį nemažai pastangų, kad Kijevas išliktų Maskvos įtakos zonoje.

Rusija įvedė importo draudimą kai kurioms ukrainietiškoms prekėms ir grasino toliau imtis prekybos sankcijų, kad parodytų žalą, kurią Maskva gali padaryti Ukrainos ekonomikai, jeigu V.Janukovyčius pasirašys susitarimą su ES.

Maskva taip pat pažadėjo Ukrainai sumažinti dujų kainas ir kitų nuolaidų, jeigu Kijevas sutiks prisijungti prie rusų vadovaujamos Muitų sąjungos, kurioje sutiko dalyvauti Baltarusija, Kazachstanas ir Armėnija.

Pastaroji gruodžio pradžioje iš Rusijos jau sulaukė geros žinios. V. Putinas paskelbė sumažinsiantis Armėnijai dujų kainas, taip pat pažadėjo pigiau parduoti šiai šaliai ginklų.

Parengė Jurgita Žilinskaitė 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.