Savo šalį į NATO ir ES atvedęs A.Kwasniewskis įsitikino, kad net ir padėti pasiruošti Ukrainai suartėti su Europa nėra lengvas uždavinys. Kol kas tokia misija atrodo netgi atitolusi, nors 2004-aisiais po Oranžinės revoliucijos atrodė, kad Ukraina eina europiniu keliu.
Kas įvyko, visi jau matė. Viktorui Janukovyčiui kritikos netrūksta. O ką darė ES? To vokiečių žurnalas „Spiegel“ paklausė A.Kwasniewskio.
– Kijeve šiomis dienomis – matyti vaizdai, kaip ir 2004-aisiais, vėl protestai.
Kodėl šioje šalyje nematyti pažangos?
– Buvau Kijeve 2004-ųjų rudenį. O per pastaruosius kelis mėnesius ten vykau 27 kartus. Taigi toks deja vu jausmas.
Ukrainiečiai jau praleido daug progų per tuos 9 metus. Vietoj būtinų reformų V.Janukovyčius ir Julija Tymošenko daug jėgų eikvojo vidinėms kovoms. Be to, V.Janukovyčiui atėjus į valdžią neįvykdytos reformos, kurių tikėjosi žmonės. Visuomenė nusivylusi.
Padėtis Ukrainoje dabar sudėtingesnė nei anuomet. V.Janukovyčius išrinktas prezidentu, jam taip pat pavaldi išrinkta dauguma. O ir dauguma ukrainiečių nori glaudesnių ryšių su ES. Tad V.Janukovyčiaus sprendimas prieš susitikimą Vilniuje daug kam buvo netikėtas. Jis nieko nepaaiškino savo piliečiams, nes galbūt tikėjosi, kad daugumai nerūpės.
– Bet juk kalbame apie lemtingą Ukrainos pasirinkimą, jos ateitį.
– Būtent todėl ir matome Kijeve tokią reakciją. Taip, kai kurie žmonės Sevastopolyje nori, kad Rusija panaudotų karinę jėgą, nes Kryme daugumą sudaro rusai.
O štai Lvove – proeuropietiškiausiame Ukrainos mieste – meras atsisako paklusti centrinei valdžiai.
Tad net po 22 nepriklausomybės metų klausimas, ar Ukraina pasuks Rusijos, ar ES link, nebėra abstraktus. Dabar, kai balsavimas dėl nepasitikėjimo vyriausybe žlugo, visai įmanoma, kad protestuotojai nebeturės savo varomosios jėgos, o tai gali tapti ženklu panaudoti jėgą.
– Kaip reaguotų ES?
– ES turi įtikinti abi puses susilaikyti nuo smurto ir spausti, kad jos sėstų prie derybų stalo. Briuselis taip pat turi aiškiai parodyti, kad ES durys vis dar atviros, o ekspertai turi sutarti, kaip geriausiai finansiškai padėti Ukrainai. Ir galiausiai ES turi labai aiškiai parodyti Rusijai, kad jos taikytas spaudimas yra nepriimtinas.
– Bet nejau Briuselyje buvo tikima, kad Rusija sėdės ramiai rankas sudėjusi ir žiūrės, kaip Ukraina pasirašo istorinę Asociacijos sutartį?
– Aš vis dar prisimenu, kaip V.Janukovyčius kalbėjo parlamente ir sakė, kad integracija į Europą yra jo šalies prioritetas. Ir kad Ukrainos modernizavimas įmanomas tik bendradarbiaujant su ES. Išskyrus komunistus, jis turėjo visų partijų paramą. Ir nebuvo priežasties netikėti šiais pareiškimais, bet staiga jis pakeitė savo nuomonę.
– Todėl, kad Rusija paspaudė Ukrainą ir ES to nesitikėjo?
– Taip, Briuselis buvo naivus. V.Putinui Ukraina yra itin svarbi, jis negali sukurti savo Eurazijos sąjungos be Ukrainos. O Vakarai ir vėl neįvertino Rusijos ryžto, bet taip pat dabar nevertina to, kas vyksta Kijeve.
– Ar V.Janukovyčius turi politinę viziją?
– Iki pastarųjų savaičių įvykių būčiau sakęs „taip“. Bet dabar supratau, kad Ukrainos vadovybė neturi jokios strategijos, žiūri tik trumpalaikės naudos, kaip gyventi kitus kelis mėnesius. Štai kodėl visuomenės reakcija V.Janukovyčiui buvo tokia netikėta ir jam iki šiol atrodo, kad tai negalėjo kilti spontaniškai.
– O gal V.Janukovyčius pasinaudojo ES vien norėdamas sustiprinti savo įvaizdį prieš V.Putiną, kuris jį tiek sykių yra pažeminęs?
– V.Janukovyčius bandė pasinaudoti mūsų derybomis norėdamas gauti daugiau iš Rusijos. Taip Ukrainos politikai mąstė pastaruosius 22 metus.
Tačiau toks mėginimas balansuoti tarp Rytų ir Vakarų sukūrė vakuumą. Būtent todėl Ukrainos ekonomikos situacija dabar yra apgailėtina, niekas nepasitiki valdžia, o milijonai ukrainiečių emigruoja.
– Kita problema – pinigai. ES Ukrainai siūlė juokingus 610 mln. eurų paramos, nors šalis apimta milžiniškos ekonominės krizės.
– Taip, Ukrainai reikia finansinės paramos, ir kuo greičiau. Buvo tariamasi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), tačiau sąlygos buvo žvėriškos: būtų tekę didinti šiuo metu stipriai subsiduojamų dujų kainas, o tai – politinė savižudybė.
ES išties galėjo prašyti TVF lankstesnių pasiūlymų, deja, tai daroma tik dabar.
– Teigiama, kad ES nežiūrėjo į Asociacijos sutartį su Ukraina pernelyg rimtai. Ką jūs manote?
– Ne, visi to norėjo. Pagrindinė sutarties dokumento silpnybė – kad joje nepaminėta jokia narystės ES perspektyva, nes su ja ne visi Europoje ir sutinka.
– Tačiau kam ES reikalinga šalis su milžiniškomis skolomis ir socialiniais skirtumais, be aiškių nacionalinių interesų? Jau ir taip gailimasi, kad Rumunija ir Bulgarija buvo priimtos į ES.
– Solidarumas – Europos pagrindas. Jei tuo abejojame, neturime jokių vilčių. Europiečiai žino, kuo gali baigtis egoizmas.
Turime laikytis plano Rytų Europos šalis įtraukti į savo vertybių orbitą.
„Mes nepadarėme visko, kad Ukraina pasirašytų Asociacijos sutartį Vilniuje“, – taip teigia Aleksandras Kwasniewskis. Buvęs Lenkijos vadovas kaltina ne tik Ukrainos vadovybę, bet ir Briuselį.
