Šv. Mykolo vienuolyno Kijeve pastato spalvos – mėlyna ir geltona. Visai kaip Ukrainos vėliavų, kurios plėvesuoja į vienuolyną plūstančių žmonių rankose.
„Ateiname čia melstis už studentus, kuriuos sumušė policija“, – teigė Olena, į Kijevą atvykusi iš vakarinio Lvovo miesto. Mergina su keturiais draugais į sostinę keliavo tris dienas, kad galėtų pareikšti savo akivaizdžiai kritišką nuomonę prezidento Viktoro Janukovyčiaus atžvilgiu.
Meldėsi tyliai - kad nepažadintų
Lapkričio 30-ąją, kuri jau vadinama „lūžio diena“, prie Šv. Mykolo vienuolyno vartų vyko neįprasta drama. Už kelių šimtų metrų, Nepriklausomybės aikštėje - Maidane policijos pajėgos tą vakarą brutaliai išdraskė protestuotojų stovyklą.
Šimtai studentų buvo sumušti ir nuvyti į centrinę Kijevo aikštę supančias gatves. Užuovėją jie rado vienuolyne – dvasininkai užstojo kelią lazdomis apsiginklavusiems pareigūnams ir neleido jiems patekti į vidų.
„Vaizdas buvo jaudinantis. Kitą rytą dvasininkai pasistengė melstis kuo tyliau, kad nepažadintų ant grindų sumigusių jaunuolių“, - pasakojo Jurijus Kurzilovas, 32 metų dizaineris, į Kijevą atkeliavęs iš pietinio Mykolajivo miesto.
„Kai pamačiau krauju paplūdusius jaunus studentus, apsisprendžiau, kad ši valdžia turi atsistatydinti. O kai pamačiau, kad dvasininkai padeda protestuotojams, pagalvojau, kad mus remia ir bažnyčia. Ir atvirkščiai“, - kalbėjo J. Kurzilovas.
Jurijus jau daugiau nei dvi savaites nesitraukia iš Maidano ir jo prieigų. Jis dėvi žalią maskuojamąją liemenę, o ant galvos yra užsimaukšlinęs šalmą: „Taip saugausi nuo policijos“.
Prie Šv. Mykolo vienuolyno dabar įkurtas savotiškas stebėjimo punktas, o iš medienos gabalų ir sniego sulipdyta 10 metrų pločio barikada. „Stebime situaciją, žiūrime, ar nepuola policija, o tada įspėjame žmones Maidane“, - sako Jurijus.
Neigia Rusijos įtaką
Pastarosiomis dienomis vienuolynas iš tiesų tapo vienu demonstracijų Maidane simbolių. Pavyzdžiui, praėjusį trečiadienį suskambę vienuolyno varpai įspėjo aktyvistus, kad vėl artėja riaušių policijos daliniai.
Vienuolyno vadovybės įsiliejimas į protestų judėjimą nėra atsitiktinis. Pastatas sovietmečiu buvo sugriautas ir atstatytas tik žlugus Sovietų Sąjungai – tuo pasirūpino Ukrainos stačiatikių bažnyčios Kijevo patriarchatas.
Ši bažnyčia buvo įkurta Ukrainai tapus nepriklausoma, o tokia laiko ir save. Tačiau Rusijos stačiatikių bažnyčia neleido KP prisijungti prie pasaulinės stačiatikybės judėjimų.
Anot KP atstovo arkivyskupo Jevstratijaus, Rusijos stačiatikių bažnyčios žingsnis buvo politinis: „Kremlius naudojasi religija, kad išlaikytų įtaką Ukrainoje“.
Daugelis tikinčiųjų Ukrainoje priklauso Ukrainos ortodokų bažnyčiai, kuri yra lojali Maskvos ir visos Rusijos patriarchatui. Kita dalis ištikima KP.
Šalies stačiatikiai suskilę jau daugiau nei du dešimtmečius, o dabartiniai įvykiai skilimą atspindi gana tiksliai. Jei KP dvasininkai saugojo protestuotojus nuo policijos ir kartu su jais meldėsi Maidane, tai Maskvai pavaldi Ukrainos stačiatikių bažnyčia elgiasi skirtingai.
„Mūsų šventikai, žinoma, gali eiti į demonstracijas, bet tik kaip piliečiai, o ne kaip dvasininkai, - tvirtino bažnyčios atstovas Grigoris Kovalenka, kuris paneigė, kad tokios instrukcijos gautos iš Maskvos. – Rusija tam nedaro jokios įtakos“.
Ragina protestuoti taikiai
Tiesa, prieš kelias dienas abi bažnyčios paskelbė bendrą deklaraciją. Joje dvasininkai atkreipė dėmesį į tai, kad piliečiai turi teisę rinktis į demonstracijas, bet abi stovyklas įspėjo vengti smurto ir elgtis kuo taikiau.
Kiek anksčiau su Rusija siejama Ukrainos stačiatikių bažnyčia buvo atskirai kreipusis į šalies vyriausybę ir prezidentą – tąkart valdžia buvo įspėta, kad valstybė gali skilti.
Nedaug kas tikisi, kad dabartiniai protestai gali išsklaidyti Ukrainos stačiatikių nesutarimus. Bent jau tokia studentų iš Lvovo, atvykusių melstis Šv. Mykolo vienuolyne, nuomonė. „Rusija niekada nepripažins nepriklausomos Ukrainos stačiatikijos“, - mano Andrijus.
Tiesa, arkivyskupas Jevstratijus nusiteikęs optimistiškiau. Esą jei opozicijos protestuotojai įgis dar ryškesnę iniciatyvą, Maskva gali ryžtis pripažinti Ukrainos stačiatikių bažnyčios Kijevo patriarchatą.
Reikalauja pertvarkyti vyriausybę
Tuo tarpu Ukrainos valdančioji partija pirmadienį pareikalavo iš esmės pertvarkyti vyriausybės sudėtį, lyderiams mėginat išeiti iš didžiausios per daugiau nei dešimtmetį politinės krizės.
„Iškėlėme reikalavimą premjerui Mykolai Azarovui pertvarkyti vyriausybę 90 procentų“, – prezidento V. Janukovyčiaus Regionų partijos deputatė Ana German sakė žurnalistams po derybų su vyriausybės vadovu.
„Azarovas sakė, kad šiandien informuos prezidentą apie frakcijos poziciją, ir išvados neabejotinai bus padarytos“, – A. German pridūrė po susitikimo už uždarų durų, kuriame dalyvavo visi ministrų kabineto nariai.
A. German, buvusi V. Janunovyčiaus padėjėja, sakė, kad M. Azarovo atsistatydinimo galimybė nebuvo svarstoma.
Praeitą mėnesį priimtas V. Janukovyčiaus sprendimas nepasirašyti svarbių sutarčių su Europos Sąjunga dėl politinės asociacijos ir laisvosios prekybos, taip pat vėlesnis milicijos jėgos panaudojimas prieš protestuotojus nugramzdino šalį į giliausią politinę krizę per ilgiau nei dešimtmetį.
Naujausias pranešimas buvo paskelbtas po to, kai pirmosios tiesioginės derybos tarp V. Janukovyčiaus ir opozicijos žlugo penktadienį.
V. Janukovyčius pasiūlė nuolaidų, tokių kaip amnestija visiems suimtiems protestuotojams ir aukštų pareigūnų pašalinimas iš postų dėl milicijos smurto.
Tačiau opozicija pareiškė, kad tokios priemonės nepakankamos, ir pareikalavo M. Azarovo atsistatydinimo bei pirmalaikių parlamento ir prezidento rinkimų.
Protestų judėjimas, vykstantis jau ketvirtą savaitę, planuoja surengti naują didelį mitingą antradienį, kai V. Janukovyčius išvyks į Maskvą tartis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl strateginės partnerystės plano.
Derybos su opozicija – emocingos
Prezidento atstovas prie parlamento Jurijus Mirošnyčenka, sakė žurnalistams, kad būtina atlikti „ryžtingų žingsnių“.
„Vyko emocingas, principais pagrįstas pokalbis. Turime imtis ryžtingų žingsnių, būtinų šioms problemoms išspręsti“, – pažymėjo jis.
M. Azarovas pasiūlė įsteigti darbo grupę, tačiau vyriausybės pertvarkymo detalės ir laikas dar turi būti aptarti, pridūrė J. Mirošnyčenka.
Ši informacija buvo paskelbta po pirmųjų tiesioginių derybų tarp V. Janukovyčiams ir opozicijos, įstrigusių penktadienį.
Sekmadienį beveik 300 tūkst. protestuotojų užplūdo Kijevo centrą, nepabūgę šalčio, reikalaudami, kad vyriausybė pasirašytų sutartį su ES.
Tikisi pigesnių dujų
Be to, Ukrainos premjeras M. Azarovas dar sekmadienį išreiškė viltį, kad Rusija sumažins jo šaliai tiekiamų dujų kainą po antradienį planuojamo prezidento V. Janukovyčiaus susitikimo su Rusijos vadovu V. Putinu, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
„Ukrainai gali būti nustatyta kaina, atitinkanti vidutinį Europos kainų lygį“, – „Interfax“ sekmadienio vakarą citavo M. Azarovo interviu televizijai „Inter“.
Iš premjero pareiškimo buvo galima suprasti, kad jis tikisi, kad Rusija dujų kainas sumažins iki maždaug 370–380 JAV dolerių (930–953 litų) už tūkstantį kubinių metrų. Šiuo metu Kijevui Rusijos tiekiamos dujos kainuoja 400 JAV dolerių (apie 1 000 litų) už tūkstantį kubinių metrų.
Parengė Gintaras Radauskas
