Pasinaudojęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino mestu gelbėjimo ratu, V.Janukovyčius išprovokavo naujus reikalavimus atsistatydinti, kuriuos skelbia jo oponentai Kijeve, jau anksčiau įniršę dėl šalies vadovo sprendimo nepasirašyti sutarties su Europos Sąjunga (ES) dėl laisvosios prekybos ir politinės asociacijos.
Į Maidaną atsirito protestuotojų banga
Dešimtys tūkstančių protestuotojų susirinko Kijeve po to, kai V.Janukovyčius antradienį priėmė V.Putino pasiūlymą išpirkti Ukrainos obligacijų paketą ir sumažinti Rusijos tiekiamų gamtinių dujų kainą. Šis susitarimas tvirtai pririša Kijevą prie Maskvos įtakos zonos.
„Norime eiti į Europą, o ne Rusija – tai mūsų pasirinkimas“, – sakė protestuojanti studentė Julija, kai žinia apie abiejų prezidentų susitarimą buvo paskelbta vykstant jų susitikimui Kremliuje.
Opozicijos lyderiai ragino rengti masinius mitingus šventiniu laikotarpiu centrinėje Kijevo aikštėje, kurią jau kelias savaites laiko užėmę protestuotojai, pasistatę daug palapinių už aukštų barikadų.
„Jis išdavė Ukrainos nacionalinius interesus, atsisakė nepriklausomybės“, – opozicijos lyderis ir buvęs sunkiasvoris bokso čempionas Vitalijus Klyčko antradienį sakė miniai.
Ukrainai reikia pinigų, kad užkimštų 17 mlrd. dolerių (42,6 mlrd. litų) spragą ateinančių metų biudžete, kuri beveik prilygsta aptirpusių centrinio banko užsienio valiutos atsargų sumai, ir kad šalies netektų paskelbti nepajėgia grąžinti skolas.
Akcentuodamas šios problemos mastą, Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas sakė, kad Maskva išpirks 3 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. litų) Ukrainos euroobligacijų paketą jau iki šios savaitės pabaigos. Šis žingsnis taps pirmąja iš paskolų Ukrainai, kurių bendra suma bus 15 mlrd. dolerių.
Jaučia Vakarų spaudimą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Vakarus spaudžiant Ukrainą rinktis glaudesnius ryšius su Europa, nors Kijevas priėmė finansinės pagalbos pasiūlymą iš Maskvos.
Rusiją „stebina bandymai atvirai spausti Ukrainos vyriausybę, kurie tęsiasi nepaisant vakar Maskvoje priimtų sprendimų“, sakė S.Lavrovas, kalbėdamas Rusijos aukštuosiuose parlamento rūmuose.
Nenurodydamas konkrečių šalių jis apkaltino Vakarus keliant „reikalavimus, kad Kijevas „laisvai apsispręstų“ Europos naudai“.
„Pati ši frazė, pats šis raginimas ... atima iš suverenios valstybės teisę nepriklausomai spręsti šią situaciją ir veikti pagal savo teisėtus nacionalinius interesus“, - sakė S.Lavrovas, sakydamas Federacijos Tarybai kalbą apie užsienio politiką.
V.Putinas buvo linksmas
Tačiau JAV perspėjo Kijevą, kad ta sutartis neįtiks protestuotojams, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad ryšiai su Rusija neturėtų užkirsti kelio Kijevui žengti suartėjimo su Vakarų šalimis link.
„Šiuo metu tas pasiūlymas panašus į „arba – arba“ ... Turime tam padaryti galą, – A.Merkel sakė televizijai ARD. – Varžymasis, kas pasiūlys didesnę kainą, neišspręs problemos.“
Baltieji rūmai antradienį sakė, kad ekonominiu Ukrainos ir Rusijos susitarimu neišsklaidomas ukrainiečių protestuotojų, kurie ragina pasirašyti sutartį su Europos Sąjunga, susirūpinimas.
Susitarimas, pagal kurį Rusijos prezidentas V.Putinas sutiko už 15 mlrd. dolerių nupirkti Ukrainos obligacijų ir trečdaliu sumažinti sąskaitą Ukrainai už gamtines dujas, „neišsklaidys susirūpinimo tų, kurie susirinko į viešus protestus visoje Ukrainoje“, žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney.
„Raginame Ukrainos vyriausybę klausytis savo žmonių ir rasti būdą atkurti kelią į taikią, teisingą, demokratinę ir ekonomiškai klestinčią europinę ateitį, kurios Ukrainos piliečiai siekia“, - pridūrė jis per trumpą kasdienę savo spaudos konferenciją.
Ukraina spaudžiama rinktis tarp Vakarų galybių, siekiančių nukreipti šalį į suartėjimą su ES, ir Maskvos, palaikančios istoriškai tvirtus ryšius su Kijevu.
V.Putinas atrodo pasiryžęs neleisti daugiausia po Rusijos gyventojų turinčiai buvusiai Sovietų Sąjungos respublikai kurti naujų glaudžių santykių su ES.
Sėdėdami vienas šalie kito paauksuotoje Kremliaus salėje, V.Putinas ir V.Janukovyčius plekšnojo vienas kitam per petį ir juokėsi, kai buvo pasirašyti dokumentai dėl Ukrainai taikomų prekybos suvaržymų sumažinimo.
Maskva taip pat pasiūlė sumažinti Kijevui sąskaitas už dujas. Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, kuri anksčiau imdavo iš Ukrainos maždaug 400 dolerių (1000 litų) už 1000 kubinių metrų, dabar sumažins kainą iki 268,5 dolerio (673 litų).
Akivaizdžiai kritikuodamas reikalavimus, kuriuos ES buvo iškėlusi prieš planuotą sutarties su Kijevu pasirašymą, V.Putinas pareiškė, kad Rusijos pagalba „nesusieta su jokiomis sąlygomis“ – įskaitant dėl potencialaus Ukrainos prisijungimo prieš Maskvos vadovaujamos Muitų sąjungos, kuriai taip pat priklauso Baltarusija ir Kazachstanas.
„Ukraina yra mūsų strateginė partnerė ir sąjungininkė kiekviena šio žodžio prasme“, – pažymėjo V.Putinas.
Investuotojai būgštauja dėl rizikos
Naujoji sutartis padidino Ukrainos obligacijų JAV doleriais kainą. Investuotojai nurodė, kad suteikta paskola trumpuoju laikotarpiu apsaugos Ukrainą nuo bankroto arba valiutos krizės, tačiau užkraus sunkią naštą Rusijai, kurios pačios ekonomika stringa .
„Tai išsigelbėjimas. Be tų pinigų Ukraina būtų bankrutavusi maždaug iki ateinančių metų vidurio“, – sakė konsultacinės bendrovės „Macro-Advisory“ vyresnysis partneris Chrisas Weaferis.
V.Janukovyčius siekė geriausių įmanomų sąlygų savo šaliai, turinčiai 46 mln. gyventojų, tačiau buvo kritikuojamas Vakarų šalių, kai policija panaudojo jėgą prieš protestuotojus Kijevo širdyje.
Kremliaus rankose - trumpas pavadis
Maskva, kurią Europos pareigūnai kaltina privertus Kijevą nepasirašyti sutarties su ES praeitą mėnesį, grasinant ekonominėmis sankcijomis, dabar įgis stiprų finansinį svertą Ukrainai.
Jeigu Rusija nuspręstų susigrąžinti savo pinigus arba pakeistų dujų kainą, ji gali pastūmėti savo kaimynę į itin keblią padėtį. V.Putinas, regis, siekė tai pabrėžti, sakydamas, jog susitarimai dėl dujų kainų yra laikini.
V.Putinas nori, kad didelė ir mineralinių išteklių turtinga Ukrainos rinka prisijungtų prie jo siūlomos Eurazijos Sąjungos, kurią, kaip planuojama, sudarys Kazachstanas, Baltarusija ir kitos buvusios sovietinės respublikos. Šis blokas turėtų tapti ekonomikos galybe, pajėgia konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija.
Daugeliui ukrainiečių, kurie Maskvą laiko savo šalies engėja, artimesni ryšiai su ES atvertų galimybę įveikti korupciją šalyje, sukurti labiau civilizuotą politinį elitą ir artėti prie demokratijos bei klestėjimo.
„Janukovyčius padarė didžiulę klaidą. Jam geriau negrįžti – geriau tegul jis lieka Maskvoje“, – sakė verslininkas Denis Dejakas, dalyvaujantis eurointegracijos šalininkų protestuose Kijeve.
