Renesanso genijus Leonardo da Vinci, JAV nepriklausomybės tėvas Thomas Jeffersonas, Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonaparte’as, legendinis britų premjeras Winstonas Churchillis ir tokie anglosaksiškos literatūros atstovai kaip Charlesas Dickensas bei Ernestas Hemingway turėjo vieną svarbų visus juos vienijantį bruožą.
Šie istorijos milžinai neapkentė sėdėti, todėl savo didžiuosius darbus, pakeitusius pasaulio politiką, meną ar literatūrą, jie sukūrė stovėdami. Nuspyrę kėdes į šoną jie mąstė, tapė ir rašė atsistoję prie aukšto stalo.
Atrodo, kad šie genijai gerokai aplenkė laiką, nes tik dabar britų visuomenėje pamažėle bręsta tyli revoliucija, kurios šūkis „Sėdėjimas – tai naujas rūkymas“.
Medikų karas prieš kėdes
Permainų entuziastai – daugiausia medikai ir mokslininkai, bet taip pat verslininkai ir politikai tikisi, kad rimtą pagreitį šis „karas prieš kėdes“ Jungtinės Karalystės įstaigose įgaus ateinančiais 2014-aisiais.
Pasirengimas šiai revoliucijai truko ne vienus metus. 2011 metais britų Sveikatos apsaugos departamento ekspertų komisija kategoriškai pareiškė: „Sėdėjimas kenkia sveikatai.“
Britų medikai pažėrė svarių argumentų drastiškam teiginiui pagrįsti. Vidutinis statistinis britas biure, automobilyje, autobuse ar metro traukinyje, minkštasuolyje ar ant sofos priešais televizorių arba kompiuterio ekraną kasdien sėdi net iki 14–15 valandų. Dar aštuonias valandas jis miega.
Tad atsistojęs eilinis britas kasdien išbūna vos 1 ar dvi valandas per parą. „Na, ir kas?“ – paklaustų kėdžių trynėjai. Iš tikrųjų sėdimojo ir gulimojo gyvenimo būdo rezultatai itin negatyvūs.
Per pastaruosius 25 metus Jungtinėje Karalystėje nutukusių piliečių padaugėjo net tris kartus. Šiuo metu kas ketvirtas suaugęs britas ir kas šeštas vaikas ar jaunuolis yra storas.
2050-aisiais šie skaičiai bus dar baisesni – net 55 procentai suaugusiųjų ir 25 procentai nepilnamečių kentės nuo nutukimo.
Su šia antsvorio epidemija tiesiogiai susijusių negandų – diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, artrito, kai kurių vėžio formų, depresijos ir net nevaisingumo kreivės šovė į viršų.
Jeigu situacija nepasikeis į gerąją pusę, dabartinio britų jaunimo vidutinė gyvenimo trukmė bus trumpesnė nei jų senelių.
Milijardai nutukėliams
Jau dabar britų nacionalinė sveikatos apsaugos sistema kasmet papildomai išleidžia per 6 mlrd. svarų (24,7 mlrd. litų) būtent nutukusių pacientų ligoms gydyti.
Prasta mityba ir sėdimasis gyvenimo būdas – du pagrindiniai šios tiksinčios bombos sprogstamieji elementai. Kova prieš kaloringą, cukraus ir druskos pripumpuotą šlamštinį maistą Jungtinėje Karalystėje vyksta jau kelerius metus.
Masinio sporto kampanija šioje šalyje irgi gerokai suintensyvėjo, ypač po sėkmingos Londono olimpiados. Tačiau to negana, o ir į karą prieš kėdes darbovietėse pakilta palyginti neseniai.
Nepadeda net sportas
Revoliucijos smaigalyje atsidūrė žodžio kišenėje neieškantis kardiovaskulinės reabilitacijos ekspertas iš Česterio universiteto daktaras Johnas Buckley.
Jis įsitikinęs, kad masinis sportas nepakeis situacijos taip, kaip ją gali pakeisti paprastas žingsnis – į šalį nustumta biuro kėdė.
„Net ir tie žmonės, kurie šiek tiek pasportuoja, bet po to prasėdi savo kontoroje 8 valandas, nekompensuoja viso negatyvaus poveikio, kurį sukelia sėdėjimas.
Turimos aukštosios technologijos mus noromis nenoromis pavertė labiausiai nejudančiais homo sapiens per visą žmonijos istoriją. Išeitis vienintelė: sėdimąjį darbą būtina paversti stovimuoju“, – neabejoja J.Buckley.
Per metus – 10 maratonų
Mokslininkas kėdės atsisakė prieš metus – universiteto sandėlyje susirado seną aukštą ąžuolinį stalą. Medikas apskaičiavo, kad absoliučiai nekeisdamas savo darbo dienos režimo, o tik nuolatinį sėdėjimą savo kabinete iškeitęs į bent 3 valandų stovėjimą, jis kasdien sudegina apie 150 kalorijų.
„Per metus susidaro daugiau nei 30 tūkst. kalorijų. Tai prilygsta net 10-iai nubėgtų maratonų“, – tvirtina specialistas.
J.Buckley kryžiaus karas prieš kėdes ypač išpopuliarėjo spalio mėnesį, kai per nacionalinę BBC televiziją buvo parodytas paprastas, tačiau precedento neturintis jo atliktas medicininis eksperimentas.
Mokslininko ir jo padėjėjų iš Česterio universiteto komanda įtikino vienos nekilnojamojo turto agentūros darbuotojus vieną savaitę pusę darbo dienos dirbti sėdint, o kitą – atsistojus.
Kitą savaitę jiems buvo leista dirbti įprastai – vien sėdint prie biuro stalų. Visi savanoriai sutiko, kad jų širdies darbas ir gliukozės lygis bus stebimi kiaurą parą. Savanoriai taip pat sutiko užsidėti akcelerometrus – judėjimą fiksuojančius aparatus.
Eksperimento rezultatai iškalbingi. Pirmiausia tomis dienomis, kai savanoriai stovėjo, jų organizmas gliukozę pasisavindavo kur kas greičiau. Tai vienas geriausių ginklų kovojant su cukrinio diabeto grėsme. Ne mažiau svarbus ir kitas rodiklis – širdies darbas irgi buvo aktyvesnis.
„Stovinčių savanorių širdis plakė 10 dūžių per minutę dažniau. Tai maždaug 0,7 kalorijos per minutę, per valandą – 50 kalorijų daugiau. Visi savanoriai, netgi tie, kurie turi nedidelių problemų dėl artrito, patvirtino, kad jaučiasi geriau, kai stovi. Mūsų kūnui tiesiog būtinas tas nuolatinis, nors beveik nejuntamas raumenų judėjimas, kurį mums suteikia paprastas mindžikavimas vietoje“, – konstatuoja J.Buckley.
Be to, visi eksperimento dalyvaviai pripažino, kad jų produktyvumas ar darbo rezultatai nė kiek nenukentėjo, netgi atvirkščiai.
Kontrolieriai – sveikesni
Pats J.Buckley anaiptol neteigia, kad jo atliekamų tyrimų išvados – kokia nors didelė naujiena. Daugiau nei prieš 60 metų prestižinis Londono medikų žurnalas „The Lancet“ išspausdino straipsnį, kuriame buvo pateikta įdomi tuomečių britų autobusų vairuotojų ir bilietų kontrolierių širdies ligų statistika.
Kaip žinoma, vairuotojai dirba sėdėdami, o bilietų kontrolieriai dažniausiai priversti vaikščioti autobusu pirmyn atgal, tikrindami keleivių bilietus.
„The Lancet“ duomenimis, pokariu britų vairuotojai širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo dvigubai dažniau nei daug vaikščiojantys jų kolegos kontrolieriai.
Stovimasis darbas ne tik stiprina sveikatą, bet ir aktyvina smegenų veiklą. Tai intuityviai suvokė ne tik L.da Vinci, Th.Jeffersonas ar Ch.Dickensas. Geriausi akcijų biržų makleriai Londone ar Niujorke dirba stovėdami.
Panašiai elgiasi ir populiarūs britų radijo didžėjai: nors jų muzikinės laidos transliuojamos tik radijo bangomis ir gerbėjai negali jų matyti, dauguma dirba stovėdami. Jų argumentas – balsas gyvesnis, kai žmogus stovi.
Biure neliko kėdžių
Mažame Pietų Anglijos Flito mieste įsikūrusios nedidelės kompiuterinių programų įmonės vadovas Sanjoy Bhose’as kėdes iš biuro pašalino prieš porą metų.
Mintis, kad jam ir kai kuriems jo darbuotojams teks dirbti stovint, iš pradžių pasirodė ekscentriška. 10 kg antsvorio turintis vadovas nuogąstavo, kad krūvis jo ir jo pavaldinių kojoms būsiąs pernelyg didelis, kad jie pavargs ir, užuot produktyviai dirbę, svarstys, kur surasti vietelę pailsėti.
Visas abejones išsklaidė laikas. Sugrįžti į sėdimąją poziciją dabar nebenori niekas. Žinoma, darbuotojams niekas nedraudžia nueiti į poilsio kambarį ar biuro virtuvę, kur jie gali patogiai išsitiesti ant didžiulių sėdmaišių.
„Prieš daugelį metų pastebėjau, kad kalbėdamas telefonu visada noromis nenoromis atsistoju ir imu vaikščioti, stovėdamas jaučiuosi žvalesnis.
Nenorėjau, kad mano kompanijoje žmonės jaustųsi kaip nuobodžiame televizinės prekybos centre. Man kur kas artimesnė dinamiškos akcijų biržos atmosfera“, – pasakoja S.Bhose’as.
Gyvens 2 metais ilgiau
Sekdamos Skandinavijos baldininkų pavyzdžiu, daugelis britų baldininkų kompanijų pradėjo gaminti biuro baldus, skirtus bekėdėms erdvėms. Tiesa, kol kas kokybiškas aukštas biuro stalas kainuoja net apie 400 svarų sterlingų (1645 litus) – kone 4 kartus daugiau nei įprastas stalas.
Bet tyliai revoliucijai įgaunant pagreitį ir kylant masinei paklausai, kainos risis žemyn. O iki tol visada galima prisiminti minėtus garsius žmones – jiems specialių baldų niekas negamino.
Rašyti stovėdamas mėgęs ir Nobelio literatūros premiją gavęs W.Churchillis pragyveno net iki 90 metų. Ir jei ne jo pomėgis per pusryčius surūkyti cigarą ir išgerti taurę viskio, jis galbūt būtų sulaukęs ir 100 metų.
Britų medikai savo tautiečiams nežada tokio čerčiliško ilgaamžiškumo, tačiau primena prieš keletą metų atlikto tyrimo išvadas: vidutinis šalies pilietis galėtų prailginti savo gyvenimą bent 2 metais, jei sėdimąjį darbo ir gyvenimo būdą pakeistų bent kiek aktyvesniu.
Tad tiems, kurie po švenčių neišvengiamai prisikirtę grįš į darbovietes ir sunkiai pūškuodami kris į darbo kėdes, verta prisiminti, kad nuo kitų metų naujausia mada – kuo daugiau dirbti stovint ir judėti.
Paprasti būdai, kaip pagerinti sveikatą savo darbo vietoje
Jungtinės Karalystės didelių, vidutinių ir mažų bendrovių biuruose iš viso yra apie 20 milijonų darbo stalų ir kėdžių.
Naivu būtų tikėtis, kad po ekonominės krizės atsigaunančios britų bendrovės dabar imsis skubiai investuoti milijardus į naujus baldus.
Todėl „antikėdistas“ Česterio universiteto revoliucionierius J.Buckley turi bent kelis ne tokius radikalius pasiūlymus, kaip biurų darbuotojai gali bent kiek pagerinti savo sveikatą darbo vietoje neišleidę nė vieno papildomo penso.
Paprasčiausi pasiūlymai yra šie: kuo dažniau telefonu kalbėtis atsistojus, kuo rečiau naudotis liftu, kuo dažniau lipti laiptais, panaikinti šiukšliadėžes prie kiekvieno darbo stalo, kad darbuotojai turėtų progą bent retsykiais atsikelti ir nueiti iki bendros didelės šiukšliadėžės.
Taip pat siūloma sumažinti biuro virtuvių skaičių ir priversti darbuotojus šiek tiek toliau nužingsniuoti iki vandens, kavos ar arbatos aparato.
