Bomba tiksi vis garsiau
Pagal susitarimą, pasirašytą 1945 m. Potsdamo konferencijoje, Didžioji Britanija ir Sovietų Sąjunga Baltijos jūroje 1947-48 m. nuskandino apie 65 tūkst. tonų Vokietijos cheminio ginklo atsargų. Nuo tada dugne nugrimzdusios pavojingų atliekų talpos tapo įvairių spekuliacijų tema ir mokslinių tyrinėjimų objektu. Kai kurie mokslininkai jas vadina „tiksinčia laiko bomba“.
Šiuo metu tiksėjimas, regis, tapo garsesnis. Lenkijos karinio technologijos universiteto mokslininkai, neseniai atlikę tyrimus, jūros dugne vos keli šimtai metrų nuo Gdansko uosto, aptiko iprito pėdsakų. Tai rodo, kad metalas rūdija, ir kad nuodingi chemikalai dabar teka į vandenį. Jie gali būti absorbuoti žuvų ir taip patekti į mitybos grandinę.
Mokslininkai susirūpinę ne tik todėl, kad konteineriai nesandarūs. Gdansko įlankoje neturėtų būti jokių cheminio ginklo pėdsakų, nes ne toje zonoje jis buvo nuskandintas. Tyrimui vadovavęs Stanislawas Popielas negalėjo pasakyti, iš kur atėjo tie teršalai.
Sovietai skandino bet kur
Vienas iš galimų paaiškinimų – kad sovietai nelabai rūpestingai rinkosi, kur skandinti cheminį ginklą.
Nors didžioji dalis chemikalų buvo įmesta Bornholmo ir Gotlando įdubose, Jacekas Beldowskis iš Lenkijos okeanografijos instituto sako, kad sovietai dažnai „išversdavo viską per bortą iškart, kai tik nebesimatydavo žemės“.
Tai reiškia, kad tonos cheminio ginklo gali gulėti nežinomose vietose arti žemės ir žvejybinėse zonose.
J.Beldowskis taip pat atrado, kad srityse, kurios žinomos kaip zonos, kur nuskandintas cheminis ginklas, padaugėjo žuvų susirgimų ir genetinių defektų atvejų. Tai reiškia, kad kai kurie konteineriai jau pradėjo tekėti.
Iškelti - pavojinga
Nors tai išties kelia nerimą, kai kurie mokslininkai teigia, kad per artimiausius dešimtmečius dauguma konteinerių greičiausiai išliks užplombuoti ir aplinkos sąlygos Baltijos jūros dugne nebus pavojingos. Dėl šaltos temperatūros iprito dujos įgis kietą pavidalą, todėl teršalams bus sudėtinga plisti.
Tačiau faktas, kad tarša jau plinta ir veikia aplinką, ir kad niekas tiksliai nežino, kur yra cheminis ginklas, yra rimta priežastis nerimauti. Pagal blogiausią S.Popielo scenarijų, po keleto metų Baltijos regioną gali ištikti ekologinė katastrofa, didesnė už Černobylio.
Dėl šio pavojaus Baltijos jūros valstybės tiria galimybes dalį cheminio ginklo iškelti iš jūros dugno. Lenkijos aplinkos apsaugos agentūra pasiūlė kreiptis pagalbos į NATO, nes ji turi lėšų ir technologinių galimybių iškelti toksiškas atliekas.
Bet net jeigu aljansas sutiktų padėti, bet kokia iškėlimo operacija būtų labai pavojinga. Ekspertai įspėja, kad bandant iškelti trapias rūdijančias talpas, jos gali būti pažeistos, ir išsilieti dideli kiekiai mirtinai nuodingų cheminių medžiagų.
Parengė Jurgita Noreikienė
