Iš tikrųjų metas skandalui – vienas blogesnių. Juk pastaraisiais metais Rusijoje vyksta pabrėžtina kova su seksualinėmis mažumomis, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Įstatymais uždrausta gėjų propaganda, homoseksualus gatvėse nebaudžiami daužo kas tiktai nori – nuo skustagalvių nacionalistų iki pareigūnų.
O pirmuoju ideologiniu smuiku griežia Stačiatikių bažnyčia, kalbanti apie „sodomitų nuodėmes“. Tik štai bėda: regis, apie savų užsislaptinusių homoseksualų nuodėmes rusų dvasininkai kalbėti nelinkę, o kalbančius tildo.
Atleido garsų kritiką
Paskutinę 2013 metų dieną, gruodžio 31-ąją, iš Maskvos dvasinės akademijos buvo pašalintas profesorius Andrejus Kurajevas – Rusų stačiatikių bažnyčios arkidiakonas, vienas žinomiausių ir gerbiamiausių Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininkų.
Oficialaus pareiškimo dėl jo pašalinimo priežasčių Maskvos dvasinė akademija nepateikė.
Spaudos atstovas Olegas Suchanovas tik lakoniškai užsiminė, jog sprendimas susijęs su provokaciniais A.Kurajevo pareiškimais žiniasklaidoje. Pats dvasininkas savo pašalinimą aiškino paprastai – prieš jį esą įvykdyta Rusų stačiatikių bažnyčios „žydrųjų lobistų keršto akcija“.
Ateistas tapo dvasininku
Kas gi tas A.Kurajevas? Iš pažiūros jo praeities veikla su dvasininko pareigomis neturi daug bendra.
Jam 50 metų, maskvietis, kilęs iš ateistų šeimos, jo tėvas ilgą laiką dirbo SSKP CK Marksizmo ir leninizmo instituto direktoriaus asmeniniu sekretoriumi.
Mokydamasis vyresnėse klasėse A.Kurajevas leido laikraštį „Ateist“.
Buvo ne tik aktyvus, bet ir gabus – būdamas vos 16-os įstojo į Maskvos valstybinio universiteto Filosofijos fakultetą, kur mokėsi Mokslinio ateizmo istorijos ir teorijos katedroje. Baigęs universitetą tapo SSRS mokslų akademijos Filosofijos instituto aspirantu.
Žodžiu, kone pavyzdinis sovietinis žmogus, viešai niekinantis „opiumą liaudžiai“, per patrankos šūvį nutolęs nuo dvasinių reikalų. Bet greitai viskas apvirto aukštyn kojomis.
Būdamas 19 metų A.Kurajevas apsikrikštijo, o 22-ejų metė aspirantūrą, įstojo į Maskvos dvasinę seminariją, o paskui – į Dvasinę akademiją.
Populiarumo nestigo
Pasaulietiniame gyvenime A.Kurajevas apsigynė disertaciją „Stačiatikių pirmosios nuodėmės koncepcijos filosofinis-antropologinis išaiškinimas“ ir tapo filosofijos mokslų kandidatu ir Stačiatikių bažnyčios teologijos profesoriumi.
Tai padėjo jam greitai kopti karjeros laiptais.
A.Kurajevas buvo Maskvos ir visos Rusijos patriarcho Aleksijaus II padėjėjas ir referentas. Be to, tarnavo diakonu dviejose Maskvos cerkvėse, o prieš penkerius metus tapo arkidiakonu.
Nuo 1991-ųjų jis dėsto Maskvos valstybinio universiteto Žurnalistikos fakultete, o nuo 2004-ųjų – Maskvos dvasinėje akademijoje ir seminarijoje. Taigi iš akademiko ateisto jis tapo religingu akademiku. Ir ne nuobodžiu, sausai dėstančiu mokslininku, o aistringu ir populiariu tarp jaunųjų dvasininkų.
Tad nenuostabu, jog per A.Kurajevo paskaitas Maskvos valstybinio universiteto Žurnalistikos bei Filosofijos fakultetuose ir akademijoje auditorijos visuomet sausakimšos. Jis – keleto religinių knygų, tapusių bestseleriais, autorius, Sinodo teologijos komisijos narys.
Tai reiškia, kad į Stačiatikių bažnyčią A.Kurajevas atėjo sąmoningai ir daug pasiekė, tačiau niekada nebuvo karjeristas.
Būdamas patriarcho padėjėju nė karto nieko neprašė, net įšventinimo į dvasininkus. O juk galėjo tapti bent jau metropolitu. Tad kaip tokia žvaigždė smigo žemyn?
Mėgino nuslėpti tiesą
Dabartinis A.Kurajevo „nusidėjimas“ prasidėjo nuo praėjusį gruodį Kazanės dvasinę seminariją supurčiusio skandalo, kai jos studentai pasiskundė Maskvai dėl seminarijos prorektoriaus Kirilo Iljuchino, atsakingo už auklėjamąjį darbą, lytinio priekabiavimo.
Surengus neplaninį patikrinimą dauguma studentų ne tiktai patvirtino lytinio priekabiavimo faktus, bet ir apibūdino atvykusiai komisijai bendras nuotaikas: „Faktiškai visi Dvasinės seminarijos vadovai – sodomitai.“
Vis dėlto patikrinimo rezultatai buvo niekiniai: K.Iljuchinas buvo tik formaliai nušalintas nuo pareigų – greitai jis perkeltas į analogišką Tverės vyskupiją, kur taip pat klesti „žydroji tvarka“.
Po šio sprendimo gėdingą istoriją buvo siūloma užtušuoti, bet prieš tai kategoriškai pasisakė A.Kurajevas.
Jis pareiškė, kad Rusijos stačiatikių bažnyčioje išsivystė „žydrasis navikas“.
A.Kurajevas internete paviešino Kazanės ir Totorijos metropolito Anastasijaus pasakytą kalbą pasiskundusiems studentams. Juos išbarė už tai, kad jie išnešė iš namų šiukšles, papasakojo apie kitą skandalą dėl homoseksualų, kilusį vienoje Totorijos vyskupijos parapijų, išspausdino seno skundo dėl Anastasijaus ir jo artimųjų kopiją.
Be to, studentai pradėjo viešinti jam siunčiamus skundus dėl kitų Stačiatikų bažnyčios hierarchų, įtariamų homoseksualumu, pavyzdžiui, Gomelio ir Žlobino stačiatikių vyskupo Stefano.
„Sugirdė man beveik visą butelį degtinės, grabinėjo mane.
Buvau toks apstulbintas – apie tai net pagalvoti negalėjau, net prablaivėjau“, – tokį skundą dėl Gomelio ir Žlobino stačiatikių vyskupo elgesio citavo A.Kurajevas.
„Apie išplitusį homoseksualumą aukščiausiuose Stačiatikių bažnyčios sluoksniuose žinojau jau mokydamasis seminarijoje (9-asis dešimtmetis).
Bet tai buvo seminaristų apkalbos ir garbingų, nusipelniusių dvasininkų užuominos.
Tuo pat metu mačiau liūdną likimą tų dvasininkų, kurie išdrįsdavo pasiskųsti dėl savo vyskupo.
Apie „žydruosius lobistus“ paskui atvirai man sakė ir daugelis vyskupų ir taip pat prisipažindavo dėl savo bejėgiškumo“, – pasakojo A.Kurajevas.
Girtuoklio pasigailėjo
Šiuo požiūriu tipiškiausiu Rusijos stačiatikių bažnyčios skandalu laikomas kilęs 1999-aisiais dėl Jekaterinburgo ir Verchotursko stačiatikių vyskupo Nikono. Tada prieš homoseksualų vyskupą sukilo didelė grupė Uralo dvasininkų.
Visą mėnesį jie drauge su tikinčiaisiais iškėlę plakatus „Mūsų vyskupas – pederastas!“ stovėjo prie vienos Žemutinio Tagilo cerkvės, kur Nikonas turėjo atvykti į pamaldas.
Visa vyskupija žinojo, kad vienuolyno valgomuosiuose stačiatikių vyskupas kartu su aukštais srities valdžios pareigūnais gėrė degtinę ir pritariant gitarai traukė nešvankias dainas.
Šlakstė orą degtine ir klausė Dievo: „Kas tu esi? O aš – stačiatikių vyskupas!“ O paskui reikalavo sau į lovą nekaltų ir skaisčių vienuolių.
Bet iš Maskvos atvykusi komisija, vadovaujama Solnečnogorsko arkivyskupo Sergijaus, vos ne pirmąją dieną nuodėmingą archijerėjo Nikono elgesį įvertino taip: jei esą taip ir yra, argi tai trukdo vadovauti vyskupijai?
Ištyręs skundus dėl stačiatikių vyskupo, šventasis Sinodas iš pareigų atleido protestuojančius dvasininkus. Nikonas, kaip „neužtikrinęs vadovavimo“, buvo nubaustas papeikimu. Tiesa, paskui jis tyliai pašalintas iš archijerėjo pareigų, bet jam paliktas metropolito rangas.
Kodėl grąžino į pareigas?
Nuo to laiko praėjo daug metų. Ir po Kazanės dvasinę seminariją supurčiusio skandalo A.Kurajevas kažkodėl nusprendė, kad Rusijos stačiatikių bažnyčios viršūnių nuotaikos pasikeitė – atsirado viltis išsilaisvinti iš „žydrųjų“ pančių bent vienam Rusijos regionui.
Bet, atleidžiant iš Dvasinės akademijos profesorių A.Kurajevą, jam greitai buvo leista suprasti, kaip smarkiai jis klydo.
„Tylėti nebegalima. Tabu nebeliko. Tūkstančiams žmonių Stačiatikių bažnyčios pasaulis nustojo būti jaukus ir neturintis problemų.
Pripažinta, jog išsivystė navikas. O tai reiškia, kad atsirado galimybė bent iš dalies jį prislopinti. Visiško pašalinimo neverta laukti, bet homoseksualūs hierarchai jau nebus tokie atkaklūs ir begėdžiai“, – sakė A.Kurajevas.
Beje, A.Kurajevas tikina, kad per pastaruosius 20 metų Stačiatikių bažnyčią sudrebino keturi dideli skandalai, įsiplieskę dėl homoseksualių dvasininkų.
Ir nė karto skandalas nenukeliavo iki bažnytinio teismo, nors palaidūnų vardai mirgėjo žiniasklaidoje, o tai sudavė smūgį ne tiktai vyskupų reputacijai, bet ir visai Rusijos stačiatikių bažnyčiai.
„Du iš jų jau grąžinti į visavertę stačiatikių vyskupų tarnystę. Vienas paskirtas į Tiraspolį, kitas – į Kazachstaną. Sinodas grąžino į pareigas ir trečiąjį vyskupą – Nikoną, nusiuntė jį į Permės regioną.
Laukiame naujienų apie ketvirtą stačiatikių vyskupą – buvusį Tomsko ir Sachalino vyskupą Arkadijų“, – pasakojo A.Kurajevas.
A.Kurajevo bažnytinė karjera, regis, baigta.
Stačiatikių bažnyčios ir visuomenės tarpusavio ryšių Sinodo skyriaus vadovas, dešinioji Maskvos ir visos Rusijos patriarcho Kirilo ranka Vsevolodas Čaplinas jau pareiškė seniai gaudavęs skundų dėl A.Kurajevo pareiškimų.
Taigi formali priežastis atsikratyti kritiko rasta, o Stačiatikių bažnyčioje viskas, regis, liks po senovei: oficialiai homoseksualumas bus smerkiamas, o slapta praktikuojamas tamsiuose cerkvių užkaboriuose.
