Bausmė gali siekti 29 tūkst. JAV dolerių ir iki 6 mėnesių kalėjimo. Teisės akto šalininkai teigia juo norintys atsakyti pasaulyje kylančiai antisemitizmo bangai. Be to, nacių laikų terminais Izraelyje svaidosi ne tik politikai, bet ir paaugliai.
„Turime būti šios kovos lyderiai ir padrąsinti kitas šalis, – teigia vienas įstatymo projekto iniciatorių, parlamentaras Shimonas Ohayonas. – Juk turime užtektinai kitokių žodžių, kuriais galime pareikšti savo nuomonę. Teprašau palikti skaudžius žodžius skaudžiai istorijai.“
Tačiau kritikai, tarp jų ir kai kurie žydai, išsigelbėję per holokaustą, teigia, kad siūlomas įstatymas kelia pavojų žodžio laisvei, be to, yra pernelyg platus, kad jį būtų galima visiškai įgyvendinti.
Žinoma, net ir skeptikai buvo šokiruoti, kai „Facebook“ neseniai pasirodė "pagražinta" finansų ministro nuotrauka, kurioje politikui buvo „užvilkta“ SS uniforma. Baisimasi ir ultrakonservatyviais žydais, kurie prieš karo prievolę protestuoja įsisegdami geltonąsias Dovydo žvaigždes, ir kalbomis, kad valdžia su imigrantais iš Afrikos elgiasi taip, kaip nacių Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris su žydais.
Bet ekspertai tvirtina, kad reikėtų tik į problemą atkreipti visuomenės dėmesį, o ne ją kriminalizuoti.
„Būtina šviesti visuomenę, reikalingi debatai dėl to, ką pridera kalbėti viešai, o ko – ne, – sako holokausto muziejus „Jad Vašem“ direktorius Avneras Shalevas. – Tokią atmosferą sukurti įmanoma. Visuomenė žino, kaip tai padaryti.“
Diskusijos dėl įstatymo – naujausias Izraelio, kaip žydų valstybės, kurioje holokaustas turi ypatingą reikšmę, ir Izraelio, kaip demokratinės valstybės, kurioje ginama žodžio laisvė ir mažumų teisės, susikirtimas.
Be to, ginčai taip pat rodo, kaip Izraeliui sekasi gerbti holokausto – reiškinio, kuris jau netrukus bus prisimenamas ne iš išsigelbėjusiųjų pasakojimų, o tik iš istorinių knygų ir vaizdo įrašų, palikimą ir įtaką šalies kultūrai bei identitetui.
Premjeras Benjaminas Netanyahu ir kiti politikai nuolat kalba apie holokaustą, įspėdami apie Irano branduolinę grėsmę. Jie pabrėžia, kad dabar, kitaip nei prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą, žydai turi kariuomenę.
Daugelis Izraelio žydų paauglių dar mokykloje vyksta į Osvencimą ir kitas mirties stovyklas. Bet drauge jaunimas buitinėje kalboje, kalbėdamas apie sugriuvusį romaną ar netvarkingą virtuvę. vartoja žodį „shoah“, reiškiantį katastrofą, bet paprastai priskiriamą tik holokaustui.
Mažiausiai šešiose Europos valstybėse, taip pat – Brazilijoje jau draudžiama naudoti nacistines vėliavas ir simbolius. Dar ilgesnis sąrašas šalių, kuriose draudžiama neigti holokaustą.
Bet dar niekur nedraudžiama vartoti žodžio „nacis“, o būtent tokią nuostatą siūloma įtvirtinti Izraelyje. Tiesa, šios šalies valdžiai labiausiai kliūva nacistinių terminų vartojimas kasdienėje kalboje.
Antai pastaraisiais mėnesiais viena satyrinė televizijos laida Izraelio vidaus reikalų ministrą, esą žeminantį migrantus, palygino su koncentracijos stovyklos komendantu, o vienas krepšinio komentatorius veteraną teisėją išvadino gestapininku.
Rabinas Dovas Lipmanas, Knesete atstovaujantis centristų „Yesh Atid“ partijai, teigia, kad jį ultraortodoksai nuolat vadino naciu, kai 2011-aisiais jis gynė mokyklinio amžiaus mergaites, kurios, anot konservatyvių žydų, rengiasi provokuojamai.
„Juk mano seneliai išgyveno holokaustą. Juk galbūt jų seneliai išsigelbėjo kartu su mano seneliais. Minties ir saviraiškos laisvė svarbi, bet viskam yra ribos“, – tvirtina D.Lipmanas.
Bet teisės akto priėmimui prieštaraujantis kairiųjų partijos „Hadash“ atstovas Dovas Haninas čia pat atkreipia dėmesį, kad pagal įstatymą turėtų būti nubaustas ir premjeras B.Netanyahu, kuris buvusį Irano prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą yra palyginęs su A.Hitleriu.
Parengė Gintaras Radauskas
