36 kilometrus nuo Rygos nutolę Uozuolniekai, regis, niekuo neišsiskirtų iš kitų Latvijos miestelių. Pasienis netoli, tad tie, kurie išsigando kainų eurais, gali vykti į Lietuvą.
Čia iš pirmo žvilgsnio nevyksta nieko ypatinga – apsuptas miškų ir ežerėlių miestelis vis dėlto nėra vadinamas gražiausia Latvijos vietove.
Tačiau toks įspūdis kiek apgaulingas, mat dėl palankios padėties iš Rygos ir Jelgavos pastaraisiais metais čia plūsta žmonės, norintys statytis namus.
Namai ėmė kilti vienas po kito, tačiau miestelio senbuviams į akis iš pradžių krito kas kita: namų savininkai – akivaizdžiai ne vietiniai. Rusai? Nebūtinai – dauguma latvių rusiškai bent jau suprastų.
Atvykėliai kalba daugeliui negirdėta egzotiška kalba, bendrauja daugiausia tarpusavyje, o latviškai teišlemena vos kelis mandagius žodžius, kai traukia į vietinę latvių dar keiksnojamą „Maxima“ apsipirkti savaitei.
Pagrindiniai pirkiniai vežimėliuose – kalnai sausų makaronų su pirkėjams gerai pažįstamais hieroglifais.
Tad nenuostabu, jog Uozuolniekai išgarsėjo visoje šalyje kaip būsimasis kinų miestelis.
O kai kurie latviai spėja pajuokauti – mūsų miestelis priklauso Šanchajui, nes dauguma atvykėlių – leidimą gyventi įgiję kinai. Kaip ir ko jie čia veržiasi?
Namus statosi kinai
Sovietiniais laikais Uozuolniekuose pagrindinis daugelio žmonių darbas buvo susijęs su melioracija – įvairios žemės ūkio technikos liekanos mėtosi iki šiol.
Niekur neišnyko ir niūrūs sovietiniai keturaukščiai daugiabučiai.
Tačiau šalia jų sparčiai vyksta naujos statybos. Beprotiškais kiniškais tempais čia kepami nauji namai – daugiabučiai ir privatūs. Vieni mažiau pasiturintiems, kiti – turtingesniems.
Viską prižiūri Van Sjuefenas. 34 metų milijonieriui priklauso didelės statybų ir investicinės bendrovės Kinijoje.
Bet Van Sjuefenas nusprendė, kad jam geriausia – Latvijos miestelyje. Kaip ir mažiausiai pusšimčiui kinų verslininkų, įsikūrusiems Uozuolniekuose.
Kiekvienas jų turi nekilnojamojo turto, kitaip jų čia nebūtų. Tačiau daugiabučių statybos reiškia, kad čia dar įsikurs kinų. O vėliau – ir dar daugiau.
Jau dabar miestelio pavadinimas rašomas latvių, rusų ir kinų kalbomis.
„Man čia patinka. Manau, kad daugelis mano tautiečių nežino apie Latviją, bet tikrai sužinos“, – šypsosi Van Sjuefenas, kuris Latvijoje įsigijo šimtų tūkstančių eurų vertės nekilnojamojo turto.
Oligarcho planas pavyko
Žmogus, netiesiogiai atsakingas už kinų invaziją į Latvijos provinciją, – Ainaras Šleseris.
Buvęs politikas, tebesantis įtakingas šalies oligarchas prieš 3 metus sugalvojo, kaip padidinti investicijas į per krizę subyrėjusią Latvijos nekilnojamojo turto rinką.
Idėja paprasta – leidimai nuolat gyventi Latvijoje suteikiami tiems, kurie šalyje įsigijo nekilnojamojo turto. Ir prieš trejus metus toks receptas atrodė tarsi išsigelbėjimas krizės kamuojamai Latvijai.
Tokios priemonės taikytos ir kitose ekonominės krizės paveiktose šalyse – Ispanijoje, Kipre, Bulgarijoje.
Kaip ir pastarosiose, daugelyje Latvijos miestelių, netgi kurortiniuose, buvo galima išvysti ant langų ir prie durų kabančius ryškius užrašus „Parduodama“.
Bet parduoti, nepaisant vieno žiauriausių nekilnojamojo turto kainų kryčio, kokį tik matė pasaulis pastaraisiais metais, nesisekė.
Nekilnojamojo turto agentūros skelbė bankrotą viena po kitos, o bankus užgriuvo netikėta našta – ką daryti su visais tais pastatais, jei jų niekas neperka? Todėl A.Šleserio planą, nepaisant nerimo, kad „Latvija bus išparduota užsieniečiams už santimus“, palaimino parlamentarai.
Viskas turi savo kainą
Ir tada prasidėjo: tie užsieniečiai, kurie įsigijo nekilnojamojo turto už 140 tūkstančių eurų Rygoje bei sostinės apylinkėse arba paklojo bent 70 tūkstančių eurų už butą ar namą provincijoje, gavo ne šiaip leidimą gyventi Latvijoje.
Juk iš pat pradžių buvo aišku, kad masalas bus ne sovietmetį menantys maži Latvijos miesteliai, o pats leidimas. Jis atveria kelius į visą Šengeno erdvę.
Kai kurių latvių nuomone, šalis parsidavinėjo pernelyg pigiai, mat tokį pat leidimą buvo galima įgyti mainais į mažiausiai 35 tūkst. eurų investicijas į Latvijos bendroves, kurios sumoka bent po 30 tūkst. eurų mokesčių kasmet.
Taip pat leista leidimą įsigyti indėlininkams, kurie Latvijos bankuose padės mažiausiai 350 tūkst. eurų indėlius.
Leidimo prašo šimtai
Nuo 2010-ųjų, kai šalyje įsigaliojo toks įstatymas, leidimo pageidaujančių užsieniečių skaičius smarkiai išaugo.
2010 metais tik 172 nekilnojamojo turto savininkai siekė leidimo gyventi, o po metų skaičius šoktelėjo iki pusantro tūkstančio ir kilo toliau. Pernai Latvijoje nuolat gyventi, bent jau pagal dokumentus, panoro pusketvirto tūkstančio užsieniečių.
Kaip ir tikėtasi, dauguma perka nekilnojamąjį turtą mainais į leidimus. Tai Latvijos biudžetą papildė daugiau nei 600 mln. eurų, o nekilnojamojo turto rinka pamažu atsigavo.
„Ir už tai reikia dėkoti tiems, kurie sugalvojo tokį protingą pasiūlymą“, – įsitikinęs Latvijos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius Edgaras Šynas.
Jis neslepia, kad dauguma susidomėjusių – Kinijos piliečiai.
Kinų, kaip nuolatinių Latvijos gyventojų, skaičius nuo 2010-ųjų iki pernai šoktelėjo iki kelių šimtų.
Ir jų vis daugiau, mat kinai į Latviją atvyksta su šeimomis.
Dalis jų čia įsikuria ir siunčia vaikus į vietos mokyklas, kuriose, beje, jau atsirado ir kinų kalbos pamokos.
„Tiesa, tai nereiškia, kad visi jie čia ir lieka“, – sako Uozuolniekų miestelio tarybos narys Guntis Ruozytis. Kai kuriems kinams įsigytas nekilnojamasis turtas tėra garantija, kad jie gali laisvai keliauti po kitas Šengeno erdvės šalis.
Rusus suskaičiuoti sunku
Dažniau nei kinai sėslumu pasižymi rusai. Oficialiai nuo įstatymo įsigaliojimo apie penkis tūkstančius rusų įsigijo nekilnojamojo turto Latvijoje.
Antra tiek laukia nuolatinio leidimo gyventi ir legalizuoti per trečiuosius asmenis įsigytą nekilnojamąjį turtą.
Skirtingai nei kinai, kurie renkasi gūdžią provinciją ir kuo pigesnius pastatus, rusai netaupo. Kone visi prabangesni namai Rygoje ir Jūrmaloje jau senokai išgraibstyti turtingų rusų, kurie čia dažnai atvažiuoja atostogų.
Pilietybės ir migracijos reikalų biuro statistika rodo, kad didžioji dalis nekilnojamąjį turtą įsigyjančių rusų dažniausiai yra nuo 36 iki 46 metų sėkmę patiriantys verslininkai, įgiję aukštąjį išsilavinimą.
Visus juos suskaičiuoti bergždžias reikalas. Kad tik pinigus į biudžetą neštų – visi tikrinimai, anot tokių leidimų kritikų, tėra formalumai. Ar asmuo teistas, ar nepriklauso tam tikrų nedraugiškų šalių žvalgyboms – vargu ar kas suspėja patikrinti tokius duomenis.
Dešinieji įžvelgia pavojų
Tačiau nerimo netrūksta. Ypač garsiai reiškiasi dešiniųjų pažiūrų partijos.
Jų nuomone, masiniai leidimo gyventi išdavimai mainais į pinigus yra pavojingos ir neatsakingos politikos pavyzdys.
Geriausiu atveju tai esą trukdo latviams įsigyti nekilnojamojo turto, mat naujieji rusai sukelia kainas, o blogiausiu atveju tai moderniosios kolonizacijos pradžia, naikinanti latvišką kultūrinę erdvę.
Būtent todėl šiemet leidimų sistemą norima kiek sugriežtinti. Antraip Latvijos valdančiosios koalicijos partneriai baugino pasitrauksiantys. Ypač išsiskyrė radikaliais pareiškimais rusų atžvilgiu garsėjančios Latvijos nacionalistinės partijos.
Todėl 2014-aisiais iš viso turėtų būti išduota tik 800 leidimų.
Taip esą būtų galima kruopščiau patikrinti, kokie asmenys nori įsigyti Latvijos turtą, kokia jų pinigų kilmė.
Juo labiau kad Latvijos, nors jai ir reikia pinigų, padėtis nėra tokia apverktina, kaip prieš kelerius metus.
Leidimų skaičius 2016-aisiais kristų iki 350.
Tačiau sulaukta pasipriešinimo prieš tokius suvaržymus.
Šalies prezidentas Andris Bėrzinis nesutiko su parlamento siūlymu riboti leidimų skaičių ir pateikė įstatymo pataisas svarstyti iš naujo.
Pasak E.Šyno, kol buvo diskutuojama, ar nevertėtų pristabdyti Latvijos namų dalijimo į kairę ir į dešinę, šalis esą neteko 100 milijonų eurų.
Tiesa, kiti pareigūnai argumentuoja, jog leidimų skaičius nebūtinai susijęs su užsieniečių noru įsigyti nekilnojamojo turto.
„Tik nedidelis procentas užsieniečių siekia gauti leidimą nuolat gyventi.
Juk dauguma yra iš šalių, kurioms netaikomi apribojimai keliaujant ar apsistojant Latvijoje“, – sakė Pilietybės ir migracijos biuro atstovė Ilzė Briedė.
Anot jos, nemaža pirkėjų dalis nerūpi politinius žaidimus žaidžiančioms partijoms, mat didelė dalis nekilnojamąjį turtą perkančių užsieniečių yra iš Europos Sąjungos šalių.
Skirtingai nei Lietuvoje, latviai nekelia didelio šurmulio dėl savo turto pardavimo užsieniečiams, ypač jei šie – iš Vakarų.
Bet net jeigu namą ar kelis iš karto įsigyja turtingas rusų ar kinų verslininkas, latviai dažnai tik paburba, bet noriai ima pinigus.
Tai rodo ir nekintantis radikalių dešiniųjų partijų populiarumas – keliolika vietų parlamente turintis Nacionalinis aljansas nesugeba įbauginti daugumos latvių šūkiu „Rusai ateina“.
Apie potencialias ateities grėsmes nėra kada galvoti, ypač kai mokama noriai, stabiliai ir gera valiuta.
O ir nerimą greitai išsklaido Latvijoje išlaidaujantys užsieniečiai. Bent jau kol kas.
