Vaizdo įrašas tiesiog persunktas grasinimų ir neslepiamo akiplėšiškumo. Ekrane – tiesiai prieš kamerą pistoletais mojuojantys vienos Čikagos gaujos nariai. O vienas iki pusės apsinuoginęs jaunuolis mosikuoja netgi automatiniu šautuvu. Jis nejuokauja.
Kiti rodo įmantrius ženklus pirštais, šoka ir hiphopo ritmais šaiposi iš savo varžovų.
„Kritai vietoje, nes nepasitraukei man iš kelio. Žudysiu, kol širdis išbrinks, garantuoju – kils tikras pragaras“, – repuoja vienas vaizdelio herojų.
Čikagos policija greitai nustatė mažiausiai du anksčiau teistus asmenis, kurie matomi įraše. Vyrukams buvo draudžiama turėti šaunamuosius ginklus, tad jie buvo sulaikyti.
Tačiau vaizdo įrašą „YouTube“ tinkle buvo spėję pamatyti tūkstančiai vartotojų.
Socialiniai tinklai – vis svarbesnė kasdienio žmonių gyvenimo dalis. Tad nenuostabu, kad prieiga prie skaitmeninio pasaulio bando pasinaudoti ir nusikaltėlių gaujos, ir teisėsauga. Regis, sėkmingai.
Virtuali grafičių siena
Socialinės medijos ypač populiarios tarp JAV miestuose veikiančių gatvių gaujų – jų nariai giriasi smurtu ir jį skatina, organizuoja nusikaltimus.
„Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Instagram“ tinkluose žybsi ginklai, grynųjų ryšulėliai.
Čia grasinama varžovams, gąsdinami informatoriai, o kai kuriais atvejais – parduodami ginklai ar narkotikai ir net aptariamos būsimos žmogžudystės.
„Internete dabar vyksta visiškai tas pat, kas anksčiau kiekvieną dieną vykdavo gatvėse“, – teigia Samo Houstono universiteto profesorius Davidas Pyroozas, tiriantis penkių didžiausių JAV miestų gaujų veiklą internete.
„Gaujos įvaizdžiui ir jos narių identitetui internetas padeda labiau nei žodis iš lūpų į lūpas.
Virtuali erdvė – itin plati platforma, ant kurios gauja išdėlioja savo reputaciją.
Nusikaltėliai gali girtis moterimis, narkotikų vartojimu, sukeltomis muštynėmis. Svarbiausia, kad jie visu tuo nesigiria penkiems žaliūkams gatvėje už kampo.
Jie filmuotą medžiagą ir įvairius pasakojimus įkelia į internetą. Įrašai išpopuliarėja gana dažnai. Tai tarsi virtuali grafičių siena, kuri niekada nenuvaloma“, – teigė D.Pyroozas.
Paskelbiama milijardai įrašų
Žinoma, policijai dirbti nebūtinai sunkiau – tiesiog keičiasi pareigūnų, kovojančių su gaujomis, taikoma taktika.
Tradiciniai tyrimai niekur nedingsta, tačiau detektyvai dabar aktyviai stebi gaujų veiklą internete. Dažnai su nusikaltėliais ir bendraujama prisidengus slapyvardžiais.
Taip atsiranda galimybė sekti jų veiklą, susipažinti su gaujų konkuravimo pobūdžiu, galiausiai laiku užkirsti kelią galimai kruviniems susirėmimams.
Užduotis – ne iš lengvųjų. Socialiniuose tinkluose kasdien paskelbiama milijardai žodžių, šimtai milijonų nuotraukų, pagyros maišosi su grasinimais.
Karaliauja „Twitter“ ir „Facebook“. Bet gaujos naudojasi ir „Instagram“, „Snapchat“, „Kik“ bei „Chirp“. Šiuose smulkesniuose socialiniuose tinkluose vaizdo, garso įrašais ir nuotraukomis dalijamasi įmantriau nei „Facebook“ ir „Twitter“ – atsekti autorystę be galo sunku.
„Tai tarsi rengimosi stilius. Tai, kas madinga dabar, po dviejų mėnesių jau niekam nebeįdomu“, – teigė Čikagoje vaikų užimtumu besirūpinantis Alexas Del Toro.
Žinutes seka policija
Policijai keblu ne tiktai susekti besikeičiantį gaujų komunikavimo internete stilių.
Dažnai galvosūkių sukelia ir naudojama kalba – gaujos bendrauja gatvių žargonu, kuris skirtingas kiekviename mieste.
Pavyzdžiui, Čikagoje ginklas gali būti vadinamas tiesiog „didžiuliu daiktu“ („thumper“) arba „pabūklu“ („cannon“).
Hjustone – „degikliu“ („burner“), „skeltuvu“ („chopper“), „siurbliu“ („pump“) arba – kiek įprasčiau – „pistoletu“ („gat“). Niujorke – „tuk tuk“ („clickety-clack“), „flamingu“, net „sausainiu“ („biscuit“).
Tokių žargonizmų iššifravimas praėjusiais metais padėjo Niujorko policijai nuskinti svarbią pergalę.
Susekę žinučių „Facebook“ ir „Twitter“ srautą, pareigūnai paralyžiavo trijų Rytų Harlemo gaujų veiklą.
Nusikaltėliai siejami su ginklų kontrabanda, daugiau nei 30 susišaudymų ir mažiausiai trimis nužudymais.
Kai 63 šių gaujų nariams buvo pateikti kaltinimai, tyrėjai atskleidė, kad bylą sustiprino šimtais susirašinėjimų ir paskelbtų žinučių socialiniuose tinkluose.
Antai vienos žinutės buvo kupinos keršto: „Dieve, atleisk. Kas nors turi mirti.“ Arba: „Nenoriu tuščiai kalbėti. Noriu tikrų ginklų ir veiksmo.“
Kitose giriamasi: „Mes su vaikinais jau kelias dienas esame labiausiai ieškomų Manhatano gaujų sąrašo viršuje.“
Giriasi išgalvotais žygiais
„Žinutės „Facebook“ arba „Instagram“ kartais tampa akivaizdžiausiais įrodymais mūsų tiriamose bylose.
Identifikuojama daug gaujų narių. Gaujų atstovai skelbia savo nuotraukas, kuriose jie pozuoja su ginklais ir grynaisiais pinigais. Jie internete tariasi, kada ir su kuo susitikti. Jie giriasi nešvariais savo darbais“, – sako Manhatano srities prokuroras Cyrus Vance’as.
Tiesa, šis teisininkas į socialinius tinklus dar žvelgia atsargiai. Esą nemažai jaunuolių giriasi išgalvotais žygdarbiais ir tik nori atrodyti „kieti“. Be to, remdamasis vien žinute „Facebook“ kaltinimų nepateiksi.
Bet virtualios žinutės buvo be galo svarbios teisme nagrinėjant Rytų Harlemo gaujų veiklą. Sausio pradžioje 53 iš 63 kaltinamųjų buvo nuteisti.
O dar pernai lapkritį tuometis Niujorko policijos komisaras Raymondas Kelly, džiaugdamasis didmiestyje per metus sumažėjusiu žmogžudysčių skaičiumi, neslėpė dėkojantis ir internetui.
„Dėmesys, skirtas naujam mūšio laukui – socialiniams tinklams, gelbėjo Niujorko žmonių, ypač jaunų, gyvybę“, – įsitikinęs R.Kelly.
Niujorkas nėra unikalus. Hjustone gaujų nariai socialiniuose tinkluose pardavinėja metamfetaminą, marihuaną, heroiną.
Deitona Bičo mieste Floridoje penki paaugliai, neva priklausantys vienai gaujai, žiauriai sumušė jaunuolį, o po kelių valandų išpuolio vaizdo įrašas pasirodė „Facebook“.
Stengiasi provokuoti priešą
Vis dėlto Čikagoje gaujų tarpusavio karai iš pradžių iš gatvių išsikėlė į virtualią erdvę, bet iš jos – atgal į gatves.
Rezultatai – mirtini. Bene garsiausias atvejis – 2012 metais nutikęs incidentas Čikagos pietinėje dalyje.
Viskas prasidėjo internete: dvi gaujos ėmė keistis įžeidimais.
Vienoje pusėje įmantriais ritmais išsiskyrė reperis Keithas Cozartas, kitoje – Josephas Colemanas.
Bet pastarasis netrukus „Twitter“ paskelbė savo buvimo vietą, o po kelių minučių buvo nušautas. K.Cozartas savo paskyroje dar spėjo išsityčioti iš konkurentų gaujos nario žūties.
„Šaipomasi dažnai ir šiurkščiai, – teigia Čikagos policijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriaus vadovas Nickas Roti. – Vaikinai dažnai fotografuojasi su ginklais ir taip kone meta iššūkį: šaukite į mane!“
Gaujų nariai skelbia ir vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip jie vaikštinėja po priešo teritoriją ir čia margina pastatų sienas nepadoriais grafičiais.
O svarbiausia – daugeliu atvejų šie smulkūs nusikaltėliai net neslepia savo tapatybės. Nei nuo priešų, kurie gali keršyti, nei nuo policijos, kuri sugeba atsekti tokius elektroninius pėdsakus.
„Spėju, kad noras būti pripažintiems ir gerbiamiems gatvėje nusveria galimybę būti pagautiems ir įkalintiems.
Neatrodo, kad jie dėl ko nors baimintųsi. Jie mano, kad jų per daug. Juk nuotraukų ir įrašų – milijonai. Jie galvoja: „Surizikuosiu“, – aiškina N.Roti.
Vaikus traukia gaujų veikla
Toks įsitikinimas neretai pasirodo esąs klaidingas. Praėjusių metų vasarą policija greitai sureagavo į vienos gaujos Šiaurės Čikagoje vaizdo įrašą „YouTube“ apie konkurento mirtį.
Du klipe matomi vyrukai buvo sulaikyti.
Pas juos rasta 38 gramai kokaino ir šaunamųjų ginklų.
Čikagos vaikų užimtumo specialistas A.Del Toro pabrėžia, kad pūtimasis dėl dalyvavimo gaujos veikloje – visai naujas reiškinys.
„Dabar galima būti gaujos nariu tiesiog sėdint ant sofos svetainėje, – tvirtina A.Del Toro. – Prieš 20 metų tai nebuvo įmanoma. Anksčiau gaujų nariai slėpdavo savo tapatybę, o dabar jie mirga „YouTube“.
„O tai patraukia vaikus, – pritaria jo kolega Eddie Bocanegra. – Praeityje gaujų nariai prieidavo prie vaikų ir sakydavo: „Klausyk, mes čia valdome. Tu turėtum prie mūsų prisijungti.
Bet dabar patys vaikai, prisižiūrėję vaizdelių internete, kreipiasi į gaujų lyderius: „Mačiau tai ir tai. Kaip galėčiau būti visa to, ką jūs darote, dalis?“
Kartais motyvas tiesiog socialinis – paauglys, turintis tik dešimt draugų „Facebook“, jų tinklą gali išplėsti iki šimtų.
E.Bocanegra Čikagos jaunimo problemas žino puikiai – jis pats priklausė gaujai ir praleido 14 metų kalėjime už nužudymą.
„Vaikų visada klausiu: „Argi jūs nesuprantate, kad aktyviai veikdami internete padedate policijai sukurti detalų jūsų paveikslą? Ar nepagalvojate, kaip tai paveiks jūsų gyvenimą rytoj, po mėnesio, po penkerių metų?“ – sako E.Bocanegra.
Nusikaltėliai – vis atsargesni
Daugeliu atvejų atsakymas šiam specialistui būna panašus: „Koks man skirtumas?“
Bet kai kuriems skirtumas yra. 17-metis Andersonas Chavesas iš savo paskyros „Facebook“ pašalino Pablo Escobaro – kolumbiečio narkotikų barono – nuotrauką ir dabar vengia šmėžuoti internete.
„Mano draugai vis dar reiškiasi virtualioje erdvėje.
Jie nesupranta, kad vieną dieną visi jų įrašai gali atsidurti ant teisėjo stalo.
Jie nemano, kad taip nutiks“, – tikina A.Chavesas, dažnai matomas pietinėse Čikagos gatvėse.
Tačiau taip nutinka. Bendravimo socialiniuose tinkluose subtilybių kolegas mokanti Sinsinačio policininkė Dawn Keating teigia, kad gaujų nariai dažnai pritrūksta žodžių, kai prokurorai jiems parodo sukauptą medžiagą apie juos.
„Jeigu vaikinas ima aiškinti, koks jis geras žmogus, rankose niekada nelaikęs ginklo, mes galime kontratakuoti: „Pažiūrėkite, ką jis apie save skelbia internete. Štai čia jis – su ginklu“, – atskleidžia D.Keating.
Tiesa, nepaisant nemažo skaičiaus pergalių, policija pastebi ne tik tai, kad socialinių tinklų stebėsena yra varginantis procesas, bet ir tai, jog gaujos jau įgudo nuo jos apsisaugoti.
„Jie pasidarė gana įtarūs, jie puikiai supranta, kad teisėsauga yra aktyvi ir „Facebook“.
Jie žino, kad mes kuriame netikras paskyras ir visąlaik stengiamės juos stebėti“, – teigia Hjustono policijos pareigūnas Ericas Vento.
