Tačiau Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad tai tebuvo Ukrainos valdžios žaidimas, kuriuo apmauti opozicijos nepavyko.
„Aš manau, kad čia buvo gerai apgalvota, į kompromiso rūbą įvilkta schema, kaip suskaldyti, netgi per kelias linijas, visą priešininkų stovyklą. Jaceniukui, kuris mano požiūriu, iš visų lyderių silpniausias, pasiūlytas premjero postas. Natūralu, kad Klyčko eitų žemiau. Tad čia tarp jų skilimo linija atsirastų. Kitas skilimas būtų tarp Jaceniuko ir Julijos Tymošenko, kuri vis dar svarbi, taria vieną kitą žodį bent jau iš kalėjimo. Galiausiai linija brėžiama tarp jų visų ir partijos „Svoboda“, kuriai nieko nebuvo pasiūlyta. O pati pagrindinė praraja būtų tarp visos opozicijos ir Maidano – visų protestuotojų. Maidano akyse jie būtų tapę išdavikais“, - pagrindines susikirtimo linijas Ukrainos opozicijoje, kurios galėjo atsirasti dėl priimto V.Janukovyčiaus pasiūlymo, įvardijo L.Kasčiūnas.
Netrukus po V.Janukovyčiaus pasiūlymo opozicijos lyderiai patikino neatsisakysiantys savo pagrindinių reikalavimų, kurių vienas – prezidento atsistatydinimas ir pirmalaikiai prezidento rinkimai.
„Sukurti vyriausybę su parlamentinėje daugumoje esančia Regionų partija reiškia, kad Maidanas pasibaigia, o jie po mėnesio – dviejų visi atleidžiami ir formuojama dar viena vyriausybė. Janukovyčius būtų toliau savo rankose išsaugojęs visus saugiklius. Tiesą sakant, gerai, kad jie „nepasimovė". Aš manau, kad opozicijos lyderiai suvokė, jog yra per silpni eiti į tokį kompromisą, nes Maidanas būtų likęs“, - kalbėjo politologas.
Pastaruoju metu neramumai augo ne tik sostinėje Kijeve, bet ir kitose Ukrainos vietose - kai kuriuose regionuose užiminėjami administraciniai pastatai, keičiama valdžia.
Tai rodo, kad dviejų mėnesių protestuose vyksta kažkas nauja - vykdoma dvilypė strategija. O V.Janukovyčiui nebeužtenka jėgų kontroliuoti regionus.
„Janukovyčius nebekontroliuoja padėties bent jau pusėje savo valstybės. Jam nebeužtenka jėgų regionuose. Centrinės valdžios institucijoms niekas nebepaklūsta nei Vakarų, nei Centrinėje Ukrainoje. Dar gal būtų galima kalbėti apie šiek tiek paklūstančius Rytus ir Pietus, bet ir ten jau prasidėjo tokie dalykai kaip futbolo fanų judėjimai, palaikantys Maidaną. Tai, kad Janukovyčius visko nebekontroliuoja, gali jį versti galų gale pasitraukti arba visiškai parsiduoti Rusijai“, - kalbėjo L.Kasčiūnas.
Anot politologo, jau ir dabar daugėja gandų, kad rusų specialiųjų tarnybų atstovai yra specialiai apmokomi ir vežami į Ukrainą, kur stoja į specialiojo riaušių malšinimo dalinio „Berkut“ gretas.
Tačiau nors daug kam V.Janukovyčiaus padėtis atrodo visiškai beviltiška, L.Kasčiūnas sako, jog Ukrainos lyderio dar „nenurašytų“.
Politologui ir jo kolegoms dar gruodžio mėnesį, kai V.Janukovyčiui nugarą ėmė atsukinėti Ukrainos oligarchai, atrodė, kad prezidentas poste ilgai neišsilaikys.
Tačiau V.Janukovyčiui esą pavyko išlaviruoti ir išlaikyti galios struktūrą.
Vis dėlto jam koją kiša klaidos ir didžiausia jų L.Kasčiūnas laiko sausio 21 dieną įsigaliojusius prieštaringai vertinamus protestų suvaržymo įstatymus, draudžiančius praktiškai visas protesto formas.
Priėmus šiuos įstatymus vėl atgijo išsikvepiantys protestai.
„Klausimas, ar Janukovyčius pats tą sugalvojo? Man labai keista, atrodo, kad yra trečias veikėjas, kuris žaidžia šituos dalykus, katalizuoja procesus, - svarstė L.Kasčiūnas. - Tik aprimdavo šiek tiek protestai, ir staiga žurnalistė užpuolama, sumušamas vienas iš keturių – penkių opozicijos lyderių Jurijus Lucenka, tada įstatymai niekam nereikalingi, visiškai neparuošti išleidžiami. Kalbama, kad tie įstatymai buvo net su Rusijos įstatymo versijos klaidomis paliktomis. Tokia nuojauta, lyg čia veikia kažkas trečias“.
Kas ta kita jėga galėtų būti, nuspėti nėra paprasta. Anot L.Kasčiūno, tai galėtų būti ir Rusija, ir oligarchai, turintys kokį nors trečią planą, ir dar kiti veikėjai.
Iš kitų neramumų apimtų valstybių pavyzdžių matyti, kad kartais kariai ir specialieji daliniai perbėga į protestuotojų pusę. Tad pasigirsta svarstymų, ar taip nenutiks ir Ukrainoje.
Tačiau L.Kasčiūnas pabrėžia, kad Ukrainos kariuomenė akivaizdžiai laikosi visiško neutraliteto. O specialusis riaušių malšinimo dalinys „Berkut“, nors yra nevienalytis, vis dar laikosi V.Janukovyčiaus pusėje.
„Tai lėmė su „Berkut“ susijusių asmenų artumas Janukovyčiui, socialinė politika – kažkada atlyginimai jiems buvo pakelti. Bet, aišku, visko gali atsitikti“, - pastebėjo politologas.
Juo labiau, kad kai kuriuose regionuose „Berkut“ nebevykdo įsakymų - operacijoms reikia siųsti dalinio atstovus iš lojalesnių vietų.
L.Kasčiūno manymu, protestai Ukrainoje gali vykti dar ilgai. Tai jis suprato gruodį būdamas Ukrainoje. „Atvažiavau su santūriu požiūriu, galvodamas, kiek žmonės gali čia tempti per šalčius, ir panašiai. Bet pažiūrėjęs jiems į akis, pamatęs, kaip jie ten įsirengę, pasiklausęs jų idėjų, supratau, kad jie gali stovėti ir stovėti“, - kalbėjo politologas.
Anot jo, V.Janukovyčiui anksčiau ar vėliau bus pasiūlytas pasitraukimo planas. „Jis turi būti pakankamai civilizuotas. Pavyzdžiui, kad Janukovyčius žinotų, jog jis iškart nebus pasodintas į kalėjimą. Ir vėlgi, kyla klausimas, kiek Ukrainos opozicija gali jam tokį planą pasiūlyti, ar ji pajėgi tai padaryti", - svarstė analitikas.
