„Man labai reikėjo darbo, kad galėčiau mokėti paskolą. Norėjau to darbo. Jo negavusi supykau.
Jei žmogus sugeba atlikti nurodomą darbą, lytis neturi turėti jokios reikšmės“, – piktinosi neseniai universitetą baigusi mergina, kurios tikrasis vardas neskelbiamas, rašo „Lietuvos rytas".
Ryžtingosios Cao Ju taikiklyje atsidūrė Pekine įsikūrusi privati konsultantų įmonė „Juren Academy“.
Vos radusi šios bendrovės darbo skelbimą mergina suprato, kad nebus priimta.
Skelbime buvo nurodyta, jog į asistento vietą ieškoma vyro, nes į jo pareigas įeis ir fiziniai darbai, pavyzdžiui, vandens aparato talpyklų keitimas.
Pasipiktinusi mergina susirado advokatą ir kreipėsi į teismą dėl lytinės diskriminacijos.
Iš pradžių byla atrodė pasmerkta, nes bendrovė skubiai pakeitė darbo skelbimo turinį – pageidaujamo samdinio lytis jau nebuvo nurodoma.
Nepaisant to, merginos skundas pasiekė teismą. Įmonė, vengdama nemalonumų, sutiko su ieškove susitarti geruoju – jai sumokės 30 tūkst. juanių (12,7 tūkst. litų) kompensaciją.
Cao Ju byla baigėsi ne teismo sprendimu, tačiau užsienio žiniasklaida spėja, jog tai pirmas atvejis, kai Kinijoje buvo laimėta byla dėl lytinės diskriminacijos.
Savo tiesą apgynusi Cao Ju tikisi, kad jos atvejis paskatins Kinijos moteris ginti savo teises, o darbdavius – keisti požiūrį. Mat Kinijos valdžios pozicija, kad darbo santykių požiūriu moterys ir vyrai yra lygūs, neatspindi tikrovės.
Pavyzdžiui, 2011-aisiais atlikta Kinijos moterų federacijos apklausa parodė, kad daugiau nei 90 proc. apklaustų jaunų merginų patyrė darbdavio lytinę diskriminaciją. Atlikti tyrimai taip pat rodo, jog Kinijos miestuose moterų atlyginimai dažnai siekia 75–85 proc. tas pačias pareigas einančių vyrų atlyginimų.
Anot ekspertų, kinės negauna geriau mokamo darbo dėl to, kad dažnai dirba moterų dominuojamose pramonės šakose, kuriose mokami prasti atlyginimai, ir dėl to, jog retai sulaukia paaukštinimo. („The Guardian“, LR)
