Pernai gruodį pareigūnai smogė iš peties – Stambule ir Ankaroje suimta daugiau nei 20 asmenų, tarp jų ir trijų ministrų sūnūs, įsipainioję į korupcinius ryšius.
Turkija buvo nustebusi – pirmą kartą per Recepo Tayyipo Erdogano valdymo laikotarpį viešai prabilta apie valstybėje klestintį stambų kyšininkavimą. Ir nors nuo suėmimų praėjo jau daugiau nei mėnuo, skandalas nerimsta iki šiol.
Nors F.Gulenas paneigė, kad yra susijęs su skandalo kilimu, mažai kas Turkijoje abejoja, kad jis kilo su pasaulyje garsaus islamo mokytojo žinia.
Manoma, kad tai buvo atsakas į veiksmus, kurių R.T.Erdoganas ėmėsi prieš F.Guleno vadovaujamą judėjimą „Hizmet“.
Premjeras F.Guleną įsiutino dar 2013-ųjų spalį paskelbęs, kad vykdant švietimo reformą privačios egzaminams į aukštąsias mokyklas rengiančios F.Guleno mokyklos, kurių Turkijoje yra 5 tūkst., bus uždarytos.
F.Gulenas įrodė, kad ne žiniasklaida, o būtent „Hizmet“ yra ketvirtoji valdžia valstybėje – jo įtaka Turkijos policijai, saugumui ir teisėsaugos organams yra milžiniška.
Valstybė valstybėje
Turkijos ministras pirmininkas R.T.Erdoganas „Hizmet“ vadina valstybe valstybėje, kuri kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Bet tokie pareiškimai, regis, tik sujudino bičių avilį.
Imamo nemalonę R.T.Erdoganas užsitraukė pajudinęs jo imperijos pamatą – privačias mokyklas. Ir tada prasidėjo – į viešumą ėmė vienas po kito kilti susitepę pareigūnai, nuo žemiausio iki aukščiausio rango.
Skandale šalia aukštų Turkijos pareigūnų pavardžių minimas ir verslininkas iš Irano Reza Zarrabas, palaikantis artimus ryšius su R.T.Erdogano šeima.
Jam padedant per Iranui priklausantį, bet Turkijoje veikiantį banką „Halkbank“ buvo atsiskaitoma auksu už perkamą iš Irano naftą ir dujas.
Turkijos spauda paviešino, kad didžiausias R.T.Erdogano vyriausybės ministro gautas kyšis siekė 40 mln. eurų. Ir premjeras reagavo žaibiškai: per trumpą laikotarpį apvalė ministrų kabinetą – atleido net 10 ministrų. Bet to neužteko, mat prisidengiant kova su korupcija buvo būtina pradėti ir raganų medžioklę.
Keršijo neištikimiesiems?
Premjeras iš karto ėmėsi policijos struktūros valymo – šių metų sausį atleista 16 provincijų policijos viršininkų.
Kodėl? Manoma, kad už per uolų darbą policijos pareigūnai buvo šluojami iš tarnybos, nes dirbo išvien ne su R.T.Erdoganu, o su F.Gulenu. Per skandalo įkarštį buvo atleista tūkstančiai policijos ir saugumo pareigūnų.
Bet policija ir toliau „kenkė“ premjerui ir valdančiajai partijai – spaudoje vienas po kito pasirodė pranešimai apie Turkijos ir Sirijos pasienyje sulaikomus sunkvežimius, pilnus į Siriją gabenamos karinės amunicijos.
Valdžia buvo kaltinama Sirijos sukilėlių ginklavimu ir net „Al Qaeda“ grupuočių Sirijoje rėmimu. Vieši Turkijos užsienio reikalų ministro paaiškinimai, kad sunkvežimiai gabeno tik humanitarinę pagalbą Sirijoje gyvenantiems turkmėnams, Turkijos visuomenės neįtikino.
F.Gulenui priklausantis laikraštis „Today’s Zaman“ išsamiai aprašė ir R.T.Erdogano šeimos draugystę su vienu Saudo Arabijos verslininku, už ryšius su „Al Qaeda“ JAV įtrauktu į juoduosius sąrašus.
Iš pradžių veikė išvien
Ilgą laiką F.Guleno ir R.T.Erdogano tikslai sutapo. 2002 metais į valdžios olimpą užkopęs R.T.Erdoganas aktyviai rėmėsi šalyje ir užsienyje labai populiariu F.Gulenu.
Pagrindinis F.Guleno ir R.T.Erdogano tikslas buvo esminis valstybės pertvarkymas pakeičiant pasaulietinių pažiūrų elitą nauju – religingu ir konservatyviu.
Abu siekė išlaisvinti islamą iš mečečių ir sugrąžinti religiją į visas visuomenės gyvenimo sritis.
Siekdami šio tikslo F.Gulenas ir R.T.Erdoganas vieningai veikė eliminuodami pasaulietinės Turkijos Respublikos sargų – kariškių įtaką iš valstybės gyvenimo.
Pensilvanijoje gyvenantis F.Gulenas 2010 m. aktyviai ragino turkus balsuoti už konstitucijos pataisas, kurios numatė kariškių išstūmimą iš valstybės gyvenimo. Tada jis ragino, kad netgi tie, „kurie guli kapuose, turi eiti prie balsadėžių“.
Turkams atmintyje išlikę net keturi kariškių įvykdyti valstybiniai perversmai, todėl 2012 m. rugsėjo 12 d. 58 proc. balsavimo teisę turinčių Turkijos piliečių referendume pasisakė už armijos neutralizavimą taip atverdami kelią islamo atgimimui šalyje.
Manoma, kad būtent „Hizmet“ būstinėje atsirado planas, kaip susidoroti su didelę įtaką šalyje turinčiais kariškiais.
2007 m. buvo atskleistas neva teroristinis tinklas, sudarytas iš šalies pasaulietinių jėgų atstovų – kariškių, žurnalistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, siekusių nuversti R.T.Erdogano vyriausybę.
„Ergenekon“ vardą gavusios bylos aukomis tapo 300 aukščiausio rango kariškių, kurie buvo įkalinti už ketinimą organizuoti valstybinį perversmą. Buvusiam Turkijos armijos vadui Ilkerui Basbugui Turkijos teismas skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Požiūriai greitai išsiskyrė
Tačiau įveikus bendrą priešą tapo akivaizdu, kad R.T.Erdogano ir F.Guleno požiūris į daugelį klausimų itin skiriasi.
2011 m. pasirodžius informacijai apie slaptas Turkijos nacionalinio saugumo tarnybos derybas su Kurdistano bendruomenių sąjunga (KCK), F.Gulenas apkaltino T.R.Erdogano vyriausybę valstybės išdavyste.
F.Gulenas taip pat pliekė premjerą už nuolatinę konfrontaciją su Izraeliu ir JAV. 2013 m. jų nuomonės nesutapo ir dėl Gezio parko įvykių, kai protestuoti prieš parko sunaikinimą išėjo tūkstančiai turkų.
Perversmas per švietimą
1923 m. įkūrus pasaulietinę Turkijos Respubliką, miestuose gyveno tik 10 proc. šalies gyventojų, kurie ir tapo naujosios Respublikos pamatu.
Likusi Turkijos dalis toliau gyvenimą tvarkė pagal šariato įstatymus, būrėsi į pogrindinius religinius būrelius ir juose skaitė Koraną ir sufijų eiles.
F.Gulenas suprato, kad tik išsilavinę konservatyvieji Turkijos sluoksniai galės stoti prie valstybės vairo ir pakeisti pasaulietinių pažiūrų valdantįjį elitą.
Religingiems ir konservatyviems Turkijos sluoksniams F.Gulenas nutarė suteikti galimybę nemokamai mokytis jo įkurtose mokyklose ir universitetuose.
Dar būdamas valstybės samdomas imamas jis Izmyre 1968 m. metais įkūrė pirmąjį nemokamą bendrabutį savo sekėjams ir iki šiol veikiantį fondą „Ak Yazili“, o vėliau ėmė steigti mokyklas.
„F.Gulenas turėjo talentą neužkliūti pasaulietinei valdžiai, jis niekada su ja nekonfrontavo – nesivėlė į jokias politines diskusijas dėl islamo“, – sakė politologas Özguras Yildizas.
Išvyko gyventi į JAV
F.Guleno autoritetas ypač išaugo 1990 metais, kai į valdžios olimpą ėmė kopti islamiškosios pakraipos partijos.
Tada F.Gulenas tapo vieša figūra – atgimstančio Turkijos islamo simboliu. Jis tapo viešu renginių svečiu, su juo bičiuliavosi net pasaulietinių pažiūrų Turkijos politikai. 1998 m. jis susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II, užmezgė dialogus tarp religijų.
Tačiau dėl grėsmės Turkijos Respublikos pasaulietiškumui 1998 m. generolai atstatydino islamistinę vyriausybę ir uždraudė partiją, globojusią F.Guleną. Valstybėje prasidėjo aršus puolimas ir prieš patį imamą.
Kariškių spaudimo paveiktas jis perdavė Turkijos švietimo ministerijai 300 Turkijoje ir užsienyje veikiančių privačių mokyklų ir išvyko i Pensilvaniją, kaip oficialiai teigiama, gydyti pašlijusios sveikatos.
Naujasis Turkijos elitas
Šiandien Turkija jau turi naują elitą, kuris yra išaugintas F.Guleno mokyklose ir universitetuose.
F.Gulenas ypač remia sunkiai besiverčiančių šeimų atžalas – tokiems vaikams jis suteikia išlaikymą ne tik siekiant vidurinio išsilavinimo, mokantis geriausiuose pasaulio universitetuose.
O mainais iš jų F.Gulenas tikisi ne tik ištikimybės, bet ir finansinės paramos judėjimui. Šiandien Turkijoje daugelį valstybės aukščiausių postų užima būtent F.Guleno žmonės, kuriems jis yra naujasis pranašas.
F.Guleno auklėtinis, prieš skandalą ėjęs ministro pareigas, sakė: „F.Gulenas man davė viską, juk buvau vaikas iš kaimo iš didelės neturtingos šeimos.“
Įtaka pasaulio musulmonams
Nuo 1999 m. Pensilvanijoje gyvenančiam F.Gulenui JAV netrukdo. O būtent iš Amerikos, kurios įvaizdis vis dar nekoks, F.Guleno žvaigždė vis labiau žiba visame islamo pasaulyje.
F.Gulenas buvo pirmasis, kuris pasmerkė 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktus JAV. Be to, jis viešai nekritikuoja JAV valdžios, nepeikia vakarietiško gyvenimo būdo.
Savo raštuose jis kalba apie toleranciją, taikų religijų sugyvenimą ir humanizmą. F.Gulenas moka neužkliūti – nereikalauja islamo pamokų įtraukti į nacionalines mokymosi programas, jo judėjimas nestato mečečių.
F.Gulenas gerai išmano viešuosius ryšius. Jis nuolat susitinka su JAV politikais, o kai tik kyla bent mažiausia grėsmė jo mokyklų egzistavimui, organizuoja nemokamas pažintines keliones valdininkams į Turkiją.
F.Guleno judėjimo veidas JAV ir kitose šalyse draugiškas ir taikus. Kiekviena jo frazė sekėjams yra reikšminga ir nurodanti tam tikrą kryptį.
Mokyklos itin populiarios
Labiausiai F.Gulenas savo sekėjams akcentuoja švietimą. Tad nenuostabu, kad geriausiai žinomas jo šūkis „Statykime ne mečetes, o mokyklas!“
Šiuo metu užsienyje veikia daugiau nei 140 F.Guleno judėjimo įkurtų bendrojo lavinimo mokyklų, dauguma jų finansuojamos valstybės. O kultūros centrų skaičiaus iš viso nežinoma.
F.Gulenas savo įkurtose mokyklose laikosi nacionalinių programų reikalavimų, išskirtinį dėmesį kreipia į tiksliuosius mokslus ir Turkijos kultūrą. F.Gulenas pasisako už modernų ir taikų islamą, kuris turi neatsilikti nuo mokslo ir naujausių technologijų plėtros.
Šalyse, kuriose gyvena didelės turkų bendruomenės, F.Guleno mokyklos perpildytos turkų vaikų, o kultūros centrai dygsta vienas po kito.
Vokietijoje, kurioje, oficialiais duomenimis, gyvena 3,5 mln. turkų, veikia 24 F.Guleno mokyklos ir apie 300 kultūrinių sąjungų.
„Kai kuriose F.Guleno mokyklose Vokietijoje net nedėstoma turkų kalba – taip siekiama į jas pritraukti ir vokiečių tautybės vaikų.
Tačiau beveik visos mokyklos nenoriai pripažįsta priklausančios F.Guleno judėjimui“, – teigė Gunteris Seufertas, Vokietijos tarptautinės politikos ir saugumo instituto analitikas.
Auklėtiniai valdys pasaulį?
Užsienyje veikiančioms F.Guleno mokykloms prikišti lyg ir nieko negalima, atvirkščiai, moksleivių rezultatai yra geri. Islamo čia taip pat nebrukama, gal tik per šventes skaitomi F.Guleno eilėraščiai.
Iš gabiausių auklėtinių tikimasi daug – jie turi tapti geriausi, o vėliau patys rūpintis F.Guleno mokyklų steigimu ir užimti aukščiausius valstybės postus. Iki to laiko judėjimas jau bus suformavęs jų pasaulėžiūrą.
F.Gulenas supranta, kad islamas dažnai pralaimi dėl konservatyvumo ir uždarumo. Todėl jo vizija – armijos jaunų geriausią išsilavinimą gavusių jaunuolių, kurie, būdami ištikimi musulmonai, valdys pasaulį.
Galima tik spėlioti, kokia programa tai armijai bus suformuluota ateityje. Turkijos žurnalistas Emre Aközas F.Guleno judėjimo programą vadina mokslo džihadu.
Reikalauja paklusnumo
Kaip teigia politologas Ö.Yldyzas, visai kitokį F.Guleno veidą pažįsta „Hizmet“ nariai.
Politologas šį judėjimą vienareikšmiškai vadina sekta.
„F.Gulenas taikosi į neturtingas šeimas, moksleiviams ir studentams suteikia išskirtinę galimybę nemokamai gyventi bendrabučiuose, kuriuos jis vadina šviesos namais.
Ten ir vyksta tikrasis jaunuolių virsmas uoliais musulmonais bei F.Guleno judėjimo šalininkais. Gyvenimas tokiuose bendrabučiuose labai reglamentuotas, reikalaujama visiško paklusimo vadovui, vakarais skaitomi F.Guleno raštai ir Koranas.
Ištrūkti iš šio judėjimo labai sunku. Jaunuoliai skatinami į jį įtraukti kuo daugiau narių. Kartais iš jaunuolių reikalaujama nutraukti visus ryšius su šeima. Vėliau judėjimas pasirūpina ne tik jaunuolių karjera, bet ir parenka antrąją pusę“, – sakė Ö.Yldyzas.
Įtaka gali susilpnėti
Politologai sutartinai teigia, kad į viešumą iškilęs korupcijos skandalas pakenks valdančiajai partijai AKP ir jos lyderiui per artėjančius savivaldybių ir prezidento rinkimus.
Tačiau Turkijos gyventojų apklausos rodo, kad, nepaisant paskelbtų faktų apie R.T.Erdogano vyriausybės korupcinius ryšius, premjero ir AKP reitingai išlieka aukšti.
Šiandieniai įvykiai parodė, kad Turkijoje F.Gulenas turi politinių ambicijų. Kilusi įtampa tarp R.T.Erdogano ir F.Guleno korupcijos skandalą nustumia į antrąjį planą, nes žmonės seka informacinėje erdvėje vykstantį karą tarp dviejų politinių jėgų.
„F.Gulenas pradėjo labai pavojingą žaidimą – neformaliam judėjimui beveik neįmanoma įveikti valdžios, kurios rankose – įstatymai. Manoma, kad Turkijos valdžia susilpnins „Hizmet“, o kilęs skandalas bus nenaudingas šio judėjimo įvaizdžiui“, – sakė Ö.Yldyzas.
Veikia ir Lietuvoje
2013 m. žurnalas „Time“ įtraukė F.Guleną į pasaulio įtakingiausių asmenybių sąrašą. Manoma, kad judėjimui „Hizmet“ pasaulyje priklauso nuo 1 iki 6 mln. musulmonų.
F.Guleno pagrindinis rėmėjas – Turkijos verslo grupuotes vienijantis holdingas „Tucson“. Vilniuje veikia F.Guleno įsteigta Vilniaus tarptautinė meridiano mokykla, kuri garsėja kaip stipri, kūrybiška mokykla.
Lietuvos edukologijos universitete Vilniuje veikia Yesevi turkų kalbos ir kultūros centras, siejamas su F.Guleno judėjimu. Vilniuje veikia Baltijos ir Turkijos kultūros akademija, irgi siejama su F.Guleno judėjimu.
2008 m. Nyderlandų valdžia pradėjo tyrimą dėl F.Guleno judėjimo „Hizmet“ grėsmės atvirai pilietinei visuomenei ir nutraukė F.Guleno mokyklų finansavimą iš valstybės biudžeto. „Hizmet“ uždraustas Rusijoje ir Uzbekistane.
